Smurto Rūšys Baudžiamajame Kodekse: Apžvalga ir Teisinės Priemonės

Smurtas, deja, yra opi problema, paliečianti įvairias visuomenės sritis. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) numato skirtingas smurto rūšis ir atsakomybę už jas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias smurto rūšis, jų apibrėžimus ir teisinį reglamentavimą.

Seksualinis Smurtas

Seksualinis smurtas yra plačiai vartojama sąvoka, apibūdinanti seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinis smurtas yra bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami kitam asmeniui be informuoto to asmens sutikimo. Jis apima seksualinį prievartavimą, seksualinę prievartą, išžaginimą, seksualinį priekabiavimą ir kitus veiksmus.

Seksualinis smurtas gali būti skirstomas pagal kelis kriterijus:

• Nukentėjusio asmens amžių:
  • Seksualinis smurtas prieš suaugusius.
  • Seksualinis smurtas prieš vaikus.
• Smurtautojo/os ir nukentėjusio asmens santykį:
  • Seksualinis smurtas, kai smurtautojas/a yra pažįstamas asmuo. Tai viena dažniausiai pasitaikančių seksualinio smurto formų. Yra kelios tokio smurto formos:
    • Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje - seksualinio pobūdžio veiksmai nesant informuoto asmens sutikimo, kai smurtautojas/a ir nukentėjęs asmuo yra siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje reiškiasi vertimu santykiauti prieš asmens valią, nepriimtinų asmeniui daiktų naudojimu lytinio akto metu, vertimu stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime, vertimu daryti tai, kas nepriimtina lytinio akto metu, grasinimu palikti, jei nesutinki mylėtis ar kitaip intymiai bendrauti, melavimu, kad mylintis naudojamos apsaugos priemonės, atsisakymu turėti lytinių santykių siekiant kontroliuoti ir kt.
    • Seksualinis smurtas už artimos aplinkos ribų, kai smurtautojas/a yra pažįstamas asmuo - seksualinio pobūdžio veiksmai nesant asmens informuoto sutikimo, kurias atlieka pažįstamas asmuo: draugas/ė, klasiokas/ė, kaimynas/ė, bendradarbis/ė, interneto draugas/ė, pedagogas/ė, dėstytojas/a, treneris/ė, kolega sportininkas/ė, dvasininkas/ė ar religinis lyderis/ė, gydytojas/a, pacientas/ė ir kt.
  • Seksualinis smurtas, kai smurtautojas yra nepažįstamas asmuo - seksualinio pobūdžio veiksmai nesant informuoto asmens sutikimo, kai smurtautojas/a ir nukentėjęs yra nepažįstami, gali vykti gatvėje, darbo ar mokymosi aplinkoje, teikiant ar gaunant tam tikras paslaugas ir kt.
• Seksualinio smurto vietą:
  • Seksualinis smurtas elektroninėje erdvėje/kibernetinis seksualinis smurtas - seksualinis smurtas vykdomas pasitelkiant elektroninę komunikaciją ir internetą.
  • Seksualinis smurtas už elektroninės erdvės ribų - apima seksualinį prievartavimą, seksualinę prievartą, išžaginimą, seksualinį priekabiavimą ir kt.

Seksualinio smurto formos:

• Išžaginimas - tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis arba naudojantis bejėgiška žmogaus būkle.
• Seksualinė prievarta - seksualinė veikla vykdoma be asmens sąmoningo ir laisvo sutikimo, pasitelkiant kaip įrankius įbauginimą ar pasinaudojant kito asmens pažeidžiamumu - liga ar sutrikimu, negalia, apsvaigimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. LR Baudžiamajame kodekse apibūdinamas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
• Privertimas lytiškai santykiauti - tai prievartinė seksualinė veikla pasitelkiant grasinimus, apgaulę ar fizinę jėgą. LR Baudžiamajame kodekse apibūdinama kaip privertimas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu.
• Seksualinis smurtas prieš vaiką - veiksmai prieš vaiką, kuriais kitas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių vaiko paslaugų.
• Seksualinis priekabiavimas - tai nepageidaujamas ir nederamas seksualinio pobūdžio elgesys, komentarai ar fiziniai veiksmai, nukreipti į konkretų asmenį, darbe ar socialinėse situacijose. Seksualinio priekabiavimo sąvoka savyje talpina tris terminus: privertimą lytiškai santykiauti, nepageidaujamą seksualinį dėmesį ir priekabiavimą dėl lyties.
• Seksualinis smurtas naudojant išprievartavimo narkotikus - seksualinio pobūdžio veiksmai be informuoto asmens sutikimo naudojant narkotikus, alkoholį ar kitas medžiagas, kurios padaro asmenį neveiksniu ir labai pažeidžiamu seksualiniam išnaudojimui ar išprievartavimui.
• Ekshibicionizmas - lytinio potraukio tenkinimas ar lytinis susijaudinimas demonstruojant/apnuoginant savo genitalijas ar būnant stebimam/ai esant seksualiai aktyviam/iai. Ekshibicionizmas įvardijamas kaip sutrikimas, kuris apima nekontroliuojamą norą veikti pagal kilusias fantazijas ar norus ir negalėjimas dėl jų normaliai funkcionuoti. Ekshibicionizmas dažniausiai būdingas vyrams.
• Ekshibicionizmas elektroninėje erdvėje - lytinio potraukio tenkinimas ar lytinis susijaudinimas demonstruojant/apnuoginant savo genitalijas elektroninėje erdvėje. Dažniausiai ekshibicionizmas siejamas su genitalijų rodymu parkuose ar kitose viešose vietose, bet jis gali vykti bet kurio paros metu elektroninėje erdvėje siunčiant nepagaidaujamas genitalijų nuotraukas ar video.
• Moterų genitalijų žalojimas - apima bet kokias dalinio ar visiško moters išorinių lytinių organų pašalinimo procedūras ar kitokį moterų lytinių organų žalojimą nemedicininiais tikslais - dažniausiai dėl kultūrinių, religinių ir (arba) socialinių priežasčių.
• Seksualinis išnaudojimas - tai piktnaudžiavimas ar bandymas piktnaudžiauti kieno nors pažeidžiamumu, galia ar pasitikėjimu, kad gautų seksualines paslaugas, įskaitant, bet ne tik, siūlant už tai pinigų ar socialinės, ekonominės ar politinės naudos. Tai apima prekybą žmonėmis ir prostituciją.
• Prekyba žmonėmis tikslu išnaudoti seksualiai - asmens pardavimas, pirkas, kitaip perleidas ar įgijęs, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms.
• Vuajerizmas - lytinės aistros tenkinimas žiūrint į kitų asmenų lytinius organus, arba stebint asmenis jiems šlapinantis, tuštinantis, lytiškai santykiaujant be tų asmenų sutikimo gyvai ar elektroninėje erdvėje.

Šis sąrašas nėra baigtinis, ir nuolat dirbama siekiant atnaujinti informaciją apie seksualinio smurto formas.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Smurtas artimoje aplinkoje

Fizinis Smurtas

Fizinis smurtas - tai prievarta prieš asmenį, pasireiškianti mušimu, stumdymu, smaugimu, sužeidimu - kūno sužalojimais, nužudymais. LR BK numato atsakomybę už šias veikas.

Baustinas yra smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas (BK 117 str.). Tyčinis smūgio sudavimas ar kitoks smūgio veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, baudžiamas pataisos darbais iki 1 metų arba bauda, arba skiriama visuomeninio poveikio priemonė. Tyčinis smūgio sudavimas - tai mušimas, siekiant sukelti fizinį skausmą, vienkartinis ar pasikartojantis, pvz., smogiant ranka, spiriant ar suduodant kitu buku daiktu, arba spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant ir pan.

Sistemingas (kai kaltininkas tam pačiam asmeniui suduoda ne mažiau kaip 3 smūgius per neilgą laikotarpį) arba kitokie žiaurūs smurto veiksmai baudžiami laisvės atėmimu iki 1 metų. Žiaurus kankinimas - tai ilgai trunkantis mušimas ir kiti smurto veiksmai, kuriais nukentėjusiajam sukeliamos didelės fizinės kančios. Kaltininkas (asmuo nuo 16 metų) supranta savo veiklą, numato pasekmes ir jų nori ar nenori, bet leidžia sąmoningai joms kilti.

Smūgių sudavimas kvalifikuojamas tik tais atvejais, kai nesutrikdo nukentėjusiojo normalaus organų funkcionavimo ir nepalieka matomų žymių. Todėl juos nustato ne medikai, o teisėsaugos institucijos. Šios bylos keliamos tik dėl nukentėjusiojo skundo.

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

Naujojo Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį - Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas - tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas (BK 116 str.), nesukėlęs sveikatos sutrikimo, baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 mėn. arba pataisos darbais iki 1 metų, arba bauda, arba skiriama visuomeninio poveikio priemonė. Nesukėlęs sveikatos sutrikimo - tai toks kūno sužalojimas, kai padaromi tik išviršiniai, greitai gyjantys kūno audinių sužalojimai - nubrozdinimai, kraujosrūvos, nedidelės negilios žaizdos ir kt., arba susergama ne ilgiau kaip 6 dienoms, nepatiriant darbingumo sumažėjimo.

Ta pati veika, sukėlusi trumpalaikį (ne ilgesnį kaip 20 dienų) sveikatos sutrikimą arba nežymų pastovų sveikatos sutrikimą (bendrojo darbingumo netekimas iki 10%) baudžiama laisvės atėmimu iki 1 metų arba pataisos darbais iki 1 metų. Šios bylos taip pat keliamos tik gavus nukentėjusiojo skundą.

Tokio pobūdžio bylose kaltinimo teisė, nagrinėjant bylą teisme, priklauso nukentėjusiajam ir byla turi būti nutraukiama, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju ir nutraukiama susitaikius iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį.

Sunkus kūno sužalojimas ir žiaurus kankinimo (BK 111 str.) - kai netenkama ne mažiau kaip 1/3 darbingumo, taip pat nepataisomas veido subjaurojimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

Pagal naujojo BK 138 straipsnį - Nesunkus sveikatos sutrikdymas - tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų [sunkių] padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; savo motiną, tėvą ar vaiką; nėščią moterį; du ar daugiau žmonių; kankindamas ar kitaip itin žiauriai; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl chuliganiškų paskatų; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui, - baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tyčinis apysunkis kūno sužalojimas (BK 112 str.) - kai nesukeliamos BK 111 str. numatytos pasekmės, bet sukeliamas ilgalaikis (ilgiau kaip 3 savaites) kurio nors organo funkcijų sutrikimas arba kitoks ilgalaikis sveikatos sutrikimas, taip pat žymus pastovus ne mažesnis kaip 1/3 bendrojo darbingumo netekimas. Tai baudžiama laisvės atėmimu iki 4 metų arba pataisos darbais iki 2 metų.

Tyčinis sunkus kūno sužalojimas (BK 111 str.) - tai žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, užkrėtimą ŽIV, taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurojimą - baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų.

Naujojo BK 135 straipsnis - Sunkus sveikatos sutrikdymas - numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį; bejėgiškos būklės žmogų; savo motiną, tėvą ar vaiką; nėščią moterį; du ar daugiau žmonių; kankindamas ar kitaip itin žiauriai; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl chuliganiškų paskatų; dėl savanaudiškų paskatų; dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą ar audinį transplantavimui, - baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

Moterys patiria ir lytinį smurtą. Už lytinį santykiavimą, pavartojant fizinį smurtą arba grasinimus ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 7 metų (BK 118 str. 1 d.).

Pagal naujojo BK nuostatas išžaginimo bylos yra privataus kaltinimo, t.y. keliamos tik gavus nukentėjusiosios skundą. 149 straipsnis - Išžaginimas - numato atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudojant.

Smurtas artimoje aplinkoje

Psichologinis Smurtas

Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje.

Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.

Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus. Psichologinis smurtas - tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl neigiamų padarinių.

Psichologiniu smurtu siekiama paveikti asmenį, kad šis pasiduotų smurtautojo įtakai, manipuliacijoms, paklustų ir atliktų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo jų įvykdymo. Smurtas gali pasireikšti įžeidžiandžiais ir žeminančiais žodžiais bei „juokeliais“, psichologiniu spaudimu, izoliacija nuo žmonių, ignoravimu, nepagrįstais kaltinimais ir kt.

Psichologinio smurto formos:

• Ekonominis spaudimas: Grasinama išmesti iš namų, atimti turtą. Tai gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
• Patyčios ir nuolatinis ujimas: Žeminantys komentarai ir elgesys.
• Kiti grasinimai ir bauginimai: Bet kokie veiksmai, keliantys baimę.

Psichologinis smurtas gali vykti šeimoje, poroje, draugų rate, darbe ar net viešoje erdvėje. Dažnai tai prasideda subtiliai, todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius.

Psichologinio Smurto Priežastys ir Pasekmės

Konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų, neištikimybės ir ekonominių nepriteklių. Smurtautojai dažnai nori dominuoti ir jaustis kaip valdovai. Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Tai pažeidžia asmenybės vystymąsi, sutrikdo savivertės ir pasitikėjimo savimi formavimąsi, išugdo negatyvų požiūrį į save ir pasaulį.

Psichologinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės:

• Depresija
• Nerimo sutrikimai
• Miego problemos
• Fiziniai sveikatos negalavimai
• Savižudybės rizika

Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas Lietuvoje

Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinio smurto teisinio reguliavimo vis dar yra mažai. Psichologinis smurtas, kaip viena iš smurto formų, minimas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje. Įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.

Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis.

Psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama. BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota. Psichinė prievarta paprastai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių.

Kaip Įrodyti Psichologinį Smurtą?

Įrodymų trūkumas yra viena didžiausių problemų, keliant psichologinio smurto bylas. Svarbu rinkti bet kokius galimus įrodymus:

• Pokalbių įrašai: Įrašinėkite pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.
• SMS žinutės ir elektroniniai laiškai: Išsaugokite visus grasinimus ir įžeidimus.
• Liudytojų parodymai: Kviesti į pagalbą liudininkų - kaimynų ar pareigūnų.
• Policijos pareiškimai: Parašykite pareiškimą policijai dėl psichologinio smurto.
• Dienoraštis: Slapta nuo smurtautojo aprašykite kiekvieną smurto atvejį.
• Vaizdo įrašai: Esant galimybei, įsigykite vaizdo kamerą ir filmuokite (slapta kamera).
• Psichologo ar gydytojo pažymos: Kreipkitės į specialistus dėl patirtos žalos įvertinimo.

Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais ir apžiūromis.

Smurtas artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje - tai viena opiausių visuomenės problemų, kuri (nepaisant to, kad dažnai slepiama po šeimos sienomis) paliečia daugybę asmenų įvairiame amžiuje. Šio termino reikšmė - tai fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas priekabiavimas ar prievarta, vykdoma tarp šeimos narių, artimų asmenų ar gyvenančių kartu.

Pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir tarptautinius žmogaus teisių standartus, smurtas artimoje aplinkoje (Family Violence / Domestic Violence) - tai veiksmai ar neveikimas, kuriais padaroma žala fizinei ir emocinei sveikatai, laisvei ar orumui tarp tų, kurie susiję artimais santykiais. Smurtas artimoje aplinkoje nebūtinai reiškia tik fizinį smurtą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse smurtas šeimoje gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas - jeigu padaroma sunkių sužalojimų, pasikartojančiai smurtaujama, aukai yra ypatinga pažeidžiamybė ir pan.

Kuomet asmuo patiria smurtą, sprendimų priėmimas gali būti labai sunkus. Svarbiausia - nelikti vienam su problema.

Smurto artimoje aplinkoje istorijos:

• Laura (35 m.) gyvena su vyru, kuris nuolat ją žemina, neleidžia bendrauti su draugais, kritikuoja, grėsmingai reaguoja. Ji jaučia, kad psichologinis spaudimas auga į fizinį smurtą.
• Marius (40 m.) nuolat smurtauja prieš žmoną ir vaikus - mušdamas, grasinimais, kartais naudoja smaugimą. Žmona, Aldona (38 m.), paskutiniu metu bijo, kad šis smurtas neperaugs į dar pavojingesnę formą. Prašo teismo taikyti kardomąją priemonę M.
• Jaunosios šeimos istorija: Kata (30 m.) praėjo per kontrolę: vyras visiškai kontroliavo jos pajamas, neleido dirbti, ribojo kontaktus su kitais. Nors fizinio smurto nebuvo, ji patiria rimtą psichologinę prievartą.

Smurtas artimoje aplinkoje

Šios istorijos parodo, kad smurto bylose labai svarbu ne vien faktai, bet kaip jie pateikiami, kokia yra strategija, kada imtis veiksmų. Smurtas artimoje aplinkoje - tai ne tik individuali tragedija, bet sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio. Teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo, civiliniai procesai - egzistuoja, tačiau sėkmingas jų panaudojimas reikalauja žinių, patirties ir strateginio veikimo.

Pagalbos galimybės:

Jei patiriate smurtą, svarbu kreiptis pagalbos į specializuotus centrus, teikiančius pagalbą smurtą patyrusiems asmenims: Moterų krizių centrus, Vaikų teisių apsaugos tarnybas, emocinės paramos linijas.

Apibendrinant, smurtas, nepriklausomai nuo jo formos, yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Svarbu žinoti savo teises, atpažinti smurto požymius ir kreiptis pagalbos, jei patiriate smurtą ar žinote apie smurto atvejus.

tags: #smurto #rusys #baudziamojo #teise