Autistiško Vaiko Bendravimo Sunkumai: Kaip Suprasti ir Padėti

Autizmas - tai raidos sutrikimas, prasidedantis dar vaikystėje ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams.

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugumai įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.

Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose? Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos.

Autizmo Spektro Sutrikimo Ypatumai

Jam būdinga:

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

• (a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
• (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

Socialinės Sąveikos Sutrikimas

• Akių kontakto stoka
• Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
• Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
• Socialinių taisyklių nesupratimas
• Intuityvus bendravimo nepajutimas
• Kito žmogaus elgesio intencijų

Kalbinio ir Nekalbinio Bendravimo Sutrikimas

• Kalbos stoka
• Kūno kalbos, gestų stoka
• Sunkumai palaikant pokalbį
• Nesugebėjimas pasakoti
• Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
• Echolalijos

Elgesio Ypatumai, Priklausantys Nuo Pomėgių, Ribotumų, Sensorinių Sutrikimų

• Ribotas interesų ratas
• Reikalavimas laikytis rutinos
• Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
• Stereotipijos
• Sensoriniai sutrikimai

Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi.

Statistika ir Priežastys

Šiuo metu pasaulyje autizmo spektro sutrikimas nustatomas 1 iš 44 vaikų (palyginti: 2000-aisiais - vos 1 iš 150 vaikų). Šis sutrikimas net 4 kartus dažniau pasitaiko berniukams, mergaitėms jis diagnozuojamas kur kas rečiau.

Visuomenėje sklando pačių įvairiausių mitų: esą autizmą sukelia skiepai, užterštas oras, virusai, netgi blogas auklėjimas arba dažni konfliktai šeimoje ir pan. Tačiau tiesa - ta, kad iki pat šių dienų nėra tiksliai aišku, kas nulemia ir sukelia autizmo spektro sutrikimą. Sutrikimas formuojasi dėl pačių įvairiausių faktorių: tai genetika, biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą ir po jo.

Autizmo spektro sutrikimo simptomų yra visa galybė, ir skirtingiems vaikams sutrikimas pasireiškia skirtingomis formomis, skirtingu intensyvumu. Paprastai tėvai jau ankstyvoje vaikystėje pastebi, kad jų vaikas yra kitoks. Taip pat sutrikimą turintys vaikai nesupranta gestų, kūno kalbos, veido išraiškų ir kt.

Autizmo Diagnostika ir Gydymas

Šiuo metu nėra ir veikiausiai greitai nebus vieno tikslaus tyrimo ar metodo, padedančio diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Kaip nėra vieno metodo autizmo spektro sutrikimui diagnozuoti, taip nėra ir vieno visais atvejais tinkamo gydymo būdo.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Diagnozavus autizmą vaikas gauna daug tikslingos pagalbos iš specialistų - tai jam padeda lengviau atlikti kasdienes veiklas, lengviau įsilieti į ugdymo sistemą. Kaip ir su visais raidos sutrikimais - kuo anksčiau jie nustatomi, tuo pagalba yra efektyvesnė. Tačiau tais atvejais, kai autizmas yra itin sunkios formos, pagalba gali būti reikalinga visą gyvenimą.

Tėvų Iššūkiai ir Pagalba

Psichologė M. Linaburkytė sako, kad svarbiausias jų uždavinys išgirdus vaiko diagnozę - atrasti balansą ir harmoniją, kurie bus esminiai susiduriant su asmeninio, socialinio ir profesinio gyvenimo sunkumais, sukeltais vaiko diagnozės. „Išgirdus diagnozę tėvų reakcija būna labai skirtinga ir priklauso nuo to, kokio sunkumo autizmo spektro sutrikimas nustatytas jų vaikui. Visgi dažniausiai tėvai reaguodami į vaiko diagnozę pereina per keturias fazes: neigimą, pyktį, liūdesį ir susitaikymą. Visos jos yra natūralios ir sveikos, neatskiriama proceso dalis“, - sako specialistė.

Pasak psichologės, autizmo diagnozę turinys vaikai nuolat dirba su įvairiais specialistais, tad tėvams visų pirma darosi sunku suderinti dienotvarkę, spėti atlikti įvairius darbus namuose ir turėti sėkmingą karjerą. Dėl sudėtingo derinimo su darbu gali kilti finansinė įtampa, padažnėti konfliktų tarp tėvų. Taip pat, anot specialistės, gali prastėti tėvų emocinis ryšys su kitais vaikais namuose.

Tėvams susiduriant su sudėtinga situacija namuose, patiriant nesėkmes, neskiriant laiko savo poreikių patenkinimui, kyla noras atsiriboti nuo visuomenės, aplinkinių. Autistiškų vaikų tėvai užsidaro, užsisklendžia ir vieni išgyvena tokius psichologinius sunkumus, kaip nepasitikėjimas savimi, savęs kaltinimas dėl per mažai įdėtų pastangų ar to, kad per vėlai pastebėjo, jog kažkas ne taip su jų vaiku. Jiems gali kilti sunkaus nerimo ar net depresinės būsenos, kai atrodo, kad viskas yra per sunku.

„Dažnai tenka susidurti su atvejais, kada pagalbos ieškoma tik vaikui, galvojama, kad svarbiausia vaikas, o ne aš. Tokie tėvai būna pervargę, irzlūs, palikę vaiką pas specialistą bando greitai nudirbti būtiniausius darbus, o paklausus, ar jie ieško pagalbos sau, dažnai atsako, kad neturi tam laiko, jiems nereikia, svarbiausia yra vaikas. Bet kaip jie gali padėti savo vaikui, kai patys visai nebeturi energijos?“ - sako psichologė.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Visgi, anot jos, yra ir tėvų, kurie patys linkę ieškoti išorinės pagalbos, dalyvauja susitikimuose su kitais autistiškų vaikų tėvais, dalijasi savo patirtimi, padeda vieni kitiems. Šios grupės labai svarbios, nes čia tėvai gauna emocinę paramą, kitų žmonių patirtys gali sustiprinti, padėti nepasiduoti, nesijausti vienišais. Kai kurie tėvai taip pat nebijo įtraukti ir savo artimos socialinės aplinkos, kuri padeda ir palaiko sunkiais periodais.

Pasak M. Linaburkytės, artimiausios socialinės aplinkos žmonės tokiems tėvams yra itin svarbūs, nes gali suteikti emocinę paramą, supratingumą, palaikyti, pastiprinti, pasidalinti naudingais informacijos šaltiniais.

„Kaip svarbiausią pagalbą iš aplinkinių išskirčiau supratingumą. Jis yra svarbus ne tik kalbant apie artimuosius, bet ir apie specialistus ar plačiąją visuomenę. Pavyzdžiui, apsipirkinėjant parduotuvėje, kur daug ryškių šviesų, garsų, vaikui gali nutikti emocinė perkrova, kuri aplinkiniams gali pasirodyti kaip isterija. Nesuprasdami situacijos žmonės gali pradėti tėvams replikuoti, kad vaikas yra neišauklėtas, mokyti, kaip reiktų jį auklėti. Vengdami tokių situacijų tėvai gali nebesivežti vaiko į parduotuvę ar kitas viešas vietas ir taip apriboti jį nuo socialinio gyvenimo. O tokiems vaikams socializacija yra būtina“, - sako psichologė.

Pedagogų Rolė ir Patarimai

„Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti“, - pasakoja mokytoja Zita Rinkūnienė, turinti 53 metų pedagoginio darbo patirtį vaikų darželyje. Solidžią darbo patirtį sukaupusi pedagogė yra susidūrusi su įvairiausiais vaikais, jai teko prisidėti ir prie autistiškų vaikų ugdymo.

Pedagogė dalijasi, kad savo darbinėje praktikoje sutiko ir tėvų, kurie buvo labai apsiskaitę, daug žinių prikaupę ir susipažinę su įvairiais moksliniais tyrimais apie autizmo spektro sutrikimą: „Tokie tėvai jau ateidavo iškart su pasiūlymais ir rekomendacijomis, ką galima padaryti, kokias praktikas taikyti. Aš, kaip specialistė, buvau atvira jų žinioms ir vertinau tokį bendradarbiavimą. Suprantu, kad kartais tėvai desperatiškai ieško būdų padėti savo vaikui, todėl gali turėti žinių daugiau už mus, nes mes juk turime dirbti su daug skirtingų vaikų: tiek įprastos raidos, tiek turinčių kitų sutrikimų, tad sukaupti žinių apie viską neįmanoma. Tačiau toks geranoriškas bendradarbiavimas ir tėvų žinių įgalinimas darbo praktikoje su autistiškais vaikais, davė teigiamų rezultatų.“

„Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam“, - mano Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Patarimai, Kaip Dirbti Su Autistiškais Vaikais

Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams tai užima daugiau laiko ir pats procesas sudėtingesnis. „Kad autistiškas vaikas priprastų prie naujos aplinkos pirmiausiai reikia pasikalbėti su tėvais ir viską apie jį sužinoti: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose. Visiems pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais linkėčiau, kad jeigu sužinote, kad į jūsų grupę ateina autistiškas vaikas, būtinai raskite laiko susitikti su tėvais išsamiam pokalbiui, taip jūs pasiruošite preliminarų planą, kaip sklandžiai dirbti su tokiu vaiku“, - pataria Z. Rinkūnienė.

„Tiek dirbdama su Kristinos sūnumi, tiek su kitais autistiškais vaikais įsitikinau, kad, pasitelkus paveikslėliu (simboliu), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje buvo stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė buvo pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą“, - dalijasi mokytoja.

„Visada dirbau taip, kad ir vaikai, ir tėvai manimi pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Suprantu, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, tai mažiausiai ką jie nori girdėti atėję į darželį pasiimti savo vaiko, kad jis kažką daro netinkamai arba išvis nedaro. Stengdavausi parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir, jaučiu, kad tėvai mane išgirsdavo. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus“, - įsitikinusi Z. Rinkūnienė.

Autizmo požymiai ir diagnostika

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.

Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.

„Raudonos vėliavėlės“:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn.

Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

• Socialinės sąveikos sutrikimas.
• Komunikacijos sutrikimas.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Aspergerio Sindromas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.

Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Autizmo Priežastys ir Diagnostika

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Pagalbos Būdai

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku.

Terapijos Būdai

• Welch valdymo terapija
• Valdeno metodas (Walden method)
• Komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas
• ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas
• Galler modelis

Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.

Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje.

Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.

Žaidimai ir Priemonės Autistiškiems Vaikams

Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.

Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes eduko.lt. Sunkesni žaislai yra malonių, minkštų formų ir medžiagų, todėl bus švelnūs liesti.

Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.

Kaip Elgtis Su Žmonėmis, Turinčiais Autizmo Spektro Sutrikimą

Žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą dažnai turi bendravimo problemų, taip pat jiems būdingas ribotas ar pasikartojantis elgesys. Vaikai ir suaugę su autizmu pasitelkia kitokius mokymosi, judėjimo ar dėmesio sutelkimo būdus.

Autizmo požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Požymiai gali reikštis nuolatos ir trukdyti kasdieniame gyvenime.

Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys autizmo požymių, tikrai nebūtinai pasižymės visais išvardintais simptomais ir vieniems nustatyti autizmo spektrą gali būti sunkiau nei kitiems.

Patarimai Tėvams

• Mokykitės apie autizmą.
• Kreipkitės pagalbos į kitus.
• Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.
• Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių.
• Nepamiškite skirti laiko žaidimams.

Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.

Terapijos Vaikams Su Autizmu

Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.

Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.

Svarbu Atminti

Šiuo metu nėra žinomo būdo išgydyti autizmą, nes tai nėra liga, o raidos sutrikimas. Tačiau ankstyva intervencija ir tinkama terapija gali padėti vaikams su autizmu išmokti svarbių įgūdžių ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Su tinkama pagalba daugelis vaikų su autizmu gali tapti savarankiški ir sėkmingai integruotis į visuomenę.

tags: #autisto #vaiko #bendravimas