Naujos socialinės paslaugos jų steigėjų ir tiekėjų viešumoje pristatytos kaip milžiniškas žingsnis į priekį. Tačiau, ar iš tiesų taip yra? Šiame straipsnyje panagrinėsime Valakampių socialinės mokyklos pavyzdį ir jo vietą deinstitucionalizacijos procese Lietuvoje.
Deinstitucionalizacija: Siekiamybė Ar Tik Gražus Šūkis?
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė pacitavo europiniame lygmenyje dirbančio kolegos žodžius: „Deinstitucionalizacijos kontekste geriau nieko nei kas nors.“ Pasak K.Levickaitės, deinstitucionalizacijos proveržiui Lietuvoje pirmiausia trūksta politinės valios. Tačiau šiemet prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo suburta darbo grupė Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams programos 2014-2020 m. veiksmų planui (toliau - De-I veiksmų planas - red.
„Jis buvo ilgai ir nuobodžiai kankinamas. Dabar yra tam tikras jo variantas, tačiau jį reikia tobulinti, daug ką apgalvoti, pamatuoti, išdiskutuoti“, - sako K.Levickaitė. Konstruktyviam dialogui su sprendimų priėmėjais trukdo daug priežasčių: politikų mentalitetas, suinteresuotų šalių baimė netekti darbo, jei būtų panaikintos institucijos, nerimas, kad bendruomeninės paslaugos valstybei kainuotų brangiau nei institucijų išlaikymas. „Niekas nenori pripažinti, kad šie pinigai panaudoti blogai. Kas iš to, kad vaikų globos namų plytos naujos, jei už jų vyksta tie patys dalykai kaip prieš dešimt metų?
Bendruomeninės paslaugos nebus pigios, tačiau jos tikrai nebus brangesnės nei dabartinės institucinės sistemos. Be to, esmė - ne piniguose, bet rezultate. Ar nėra efektyviau neauginti socialiai pažeidžiamos ir suluošintos prarastosios kartos, kuri iš kūdikių namų keliauja į vaikų namus, tada į socialinės globos įstaigas ar kalėjimus?“ - retoriškai klausė K.Levickaitė.
Valakampių "Savi Namai": Bendruomeniškumas Ar Mini Institucija?
Ugnė Grigaitė specializavosi ties darbu su suaugusiaisiais, turinčiais proto ir/ar psichikos negalią. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad socialinę atskirtį didina ir pati naujų globos namų Naujojoje Vilnioje lokacija. „Peršasi mintis, kad norėta šiuos naujus „savarankiško gyvenimo“ namus nustumti kuo toliau nuo miesto centro ir nuo didžiosios visuomenės dalies akių.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Jai kelia abejonių ir tai, kokią gyvenimo kokybę gyventojai turės šiuose socialinės paramos namuose: „Personalas teigia, kad draugai ir kiti svečiai gyventojus galės lankyti tik tam tikromis valandomis, prieš tai vizito laiką būtinai suderinus su personalu. Taip pat, norėdami išeiti iš namų, gyventojai turės personalui atsiskaityti - pranešti, kada ir kur žada išeiti bei kada grįš. Jei atsitiks taip, kad gyventojai negrįš iki 22 valandos, jiems bus skambinama, jų ieškoma.
Nuostata, kad psichikos ar proto negalią turintį žmogų būtina nuolat kontroliuoti - labai stereotipinė. Negalia kiekvieną veikia labai skirtingai, pavyzdžiui, vienas žmogus gali visiškai nesugebėti tvarkytis su savo finansais ir jam reikės pagalbos šioje srityje, tačiau jis pilnai susidoros su buitimi, pasigamins valgyti, prisižiūrės higieną.
Ugnės akį iškart patraukė ant durų kabantis užrašas, kiekvienam praeiviui skelbiantis, jog čia yra socialinės paramos namai. Šiandien ji nesibaimina teigti, kad Vakarų pasaulyje paslaugų, kurios teikiamos Vilniuje, niekas nevadintų bendruomeninėmis, nes „Savi namai“ tapo mini institucija. „Vakaruose žmonėms, turintiems proto ir/ar psichikos negalią, yra sudarytos galimybės gyventi kaip pilnaverčiams visuomenės nariams. Jie turi gerą gyvenimo kokybę ir patys gali rinktis, kaip ir kur gyventi. Paslaugos taikosi prie jų, o ne atvirkščiai.
Praeiviai dažnai net negali nuspėti, kad viename ar kitame name (bute) gyvena žmonės, turintys psichikos sutrikimų, nes ant jų durų nekaba tai skelbiančios lentelės. Tokios, rodos, smulkmenos padeda žmonėms, turintiems negalią, jaustis saugiai, patogiai, jų orumas išsaugomas ir teisė į privatų gyvenimą yra užtikrinama.
U.Grigaitė išvyko mokytis į Didžiąją Britaniją iškart po vidurinės. Studijuodama Lankasterio universitete socialinį darbą, mergina teikė bendruomeninę paramą suaugusiųjų, turinčių proto negalią, dienos centre. „Didžiojoje Britanijoje niekas nestato naujų idealių pastatų, kuriuose gyventų psichikos ar proto negalią turintys žmonės“, - tikina Ugnė. „Agentūros paprastai išperka arba nuomoja paprasčiausius butus ar namus, į kuriuos įsikelia negalią turintys asmenys. Priklausomai nuo individualių poreikių juos arba nustatytomis valandomis lanko, arba su jais 24 valandas per parą būna bendruomeninės paramos darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pasak Daivos Savickienės, Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos: „Vilniaus miesto socialinės paramos centro Savarankiško gyvenimo namuose įrengti 23 būstai, iš kurių 18 - vienviečiai, 5 - šeimyniniai (turintys vaikų gyvena su jais). Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje minimos sąvokos „globos namai“, „institucija“ tapatinamos su savarankiško gyvenimo namais.
Savarankiško gyvenimo namai nėra „atskirti“ nuo Vilniaus ir jo bendruomenės - šalia pastato yra viešojo transporto stotelė, parduotuvė, netoliese geležinkelio stotis (7 min. Apgyvendintiems savarankiško gyvenimo namuose žmonėms sudaromos namų aplinkos sąlygos. Jiems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, jie savarankiškai tvarko savo asmeninį gyvenimą. Šiuo metu savarankiško gyvenimo namuose jau gyvena 11 asmenų (2 iš jų su vaikais). Iš šiandien gyvenančių asmenų keli asmenys yra dirbantys, keli - registruojasi darbo biržoje kaip ieškantys darbo, keli dalyvauja profesinės reabilitacijos programose ir siekia įgyti pasirinktą profesinę kvalifikaciją.
Iki šiol Vilniaus mieste gyvenantys psichikos negalią turintys asmenys galėjo apsigyventi tik bendrijos „Giedra“ savarankiško gyvenimo namuose Švenčionių rajone, Magūnų kaime, esančiuose 60 km nuo Vilniaus (11 vietų). Straipsnio pašnekovės minimas tokių asmenų apgyvendinimas atskiruose būstuose skirtingose miesto vietose - yra viena iš paslaugų teikimo formų.
Savarankiško gyvenimo namai nėra „atskirti“ nuo Vilniaus ir jo bendruomenės - šalia pastato yra viešojo transporto stotelė, parduotuvė, netoliese geležinkelio stotis (7 min.
Valakampių Komplekso Ateitis: Nuo Universiteto Iki Licėjaus
Mykolo Romerio universitetas (MRU) sėkmingai užbaigė vieno reikšmingiausių nekilnojamojo turto objektų - pastatų komplekso Valakupių g. 5 - pardavimo procesą. Objektas buvo parduotas viešo aukciono būdu, o naujuoju savininku tapo bendrovė UAB „Special Situations 1“, priklausanti „Nter“ ir „Nter Asset Management“ akcininkams Mantui Skipičiui ir Benui Poderiui.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Investuotojai Valakupių teritorijoje mato reikšmingą konversijos potencialą - per artimiausius 12 mėnesių planuojama parengti naują komplekso koncepciją, įvertinant urbanistinį kontekstą, Vilniaus miesto bei vietos bendruomenės poreikius. Skaičiuojama, kad per 5-10 metų į teritorijos atnaujinimą gali būti investuota 70-100 mln. Eur.
Ypač svarbu, kad lėšos, gautos pardavus senuosius MRU pastatus, bus panaudotos universiteto infrastruktūros atnaujinimui. „Nter“ ekosistemos įmonės ir fondai aktyviai investuoja į socialinę infrastruktūrą bei teritorijų konversijas. Šių metų rudenį Klaipėdos rajone duris atvers „Saulės gimnazija“, kitų metų pradžioje planuojama pradėti Šiaulių komisariato statybas - abu projektai įgyvendinami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu.
Sandoris taip pat išsiskyrė savo finansavimo struktūra - pritaikytas sindikuotas kelių sluoksnių modelis, apjungiantis neviešas obligacijas ir „bridge“ finansavimą. Pirkėjo teisinius interesus sandorio metu atstovavo advokatų kontoros partnerė Giedrė Čiuladienė, o obligacijų dokumentaciją rengė TEGOS legal komanda.
Vilniuje, buvusiuose Mykolo Romerio universiteto (MRU) patalpose Valakupių g., įsikurs „Vitlio licėjus“. Tą numato pasirašyta ilgalaikės nuomos sutartis tarp ugdymo įstaigą valdančios VšĮ „Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjus“ bei pastatų savininkės, UAB „Special Situations 1“ - pastarąją valdo investicijų bendrovių „Nter“ ir „Nter Asset Management“ akcininkai.
Sutartyje numatyta, kad mokykla taps 5380 kv. m ploto pastatas adresu Valakupių g. 5. Ten pat „Special Situations I“ valdo ir 3500 kv. m. buvusio bendrabučio pastatą - šiuo metu ieškoma partnerių bei siūlymų kaip ir kam jis galėtų būti pritaikytas.
Planuojama, kad po rekonstrukcijos atsivėrusioje ir šiuolaikiniams moksleivių poreikiams pritaikytoje mokykloje bus teikiamos visų pakopų ugdymas: nuo priešmokyklinio iki 12 klasės. Viso čia galės mokytis iki 600 vaikų.
Pasak „Vitlio licėjaus“ verslo plėtros vadovo Vido Daugėlos, pasirašytas susitarimas išplečia mokyklos galimybes: „Tai mums itin svarbus įvykis - jis atveria galimybes plėtrai ir leis suteikti išsilavinimą daugiau vaikų. Kartu su partneriais ieškosime geriausių sprendimų, kad mokykla būtų patogi, moderni ir atitiktų aukščiausius švietimo aplinkos standartus.
„Valakupių komplekso projektas - puikus pavyzdys, rodantis kaip greitai ir efektyviai privatus kapitalas gali įveiklinti nenaudojamus pastatus. „Vitlio licėjui“ tinkamo pastato ieškojome jau kurį laiką, tad džiaugiamės kad pavyko rasti numatytus kriterijus atitinkantį ir tikrai geroje vietoje esantį objektą bei sustruktūrizuoti sandorį. Kitas žingsnis - rasti antrojo pastato nuomininkus“, - pažymi „Newsec“ tarpininkavimo grupės vadovas Martynas Babilas.
Šių metų liepą, MRU už 12 110 000 Eur pardavė savo valdytus pastatus Valakupių gatvėje. Juos įsigijo viešą aukcioną laimėjusi „Special Situations 1“, priklausanti „Nter“ bei „Nter Asset Management“ akcininkams Mantui Skipičiui ir Benui Poderiui.
Tuomet skaičiuota, kad parengus naują pastatų komplekso koncepciją, per 5-10 metų į teritorijos atnaujinimą gali būti investuota 70-100 mln. Eur.
Tai ne pirmasis „Nter“ švietimo infrastruktūros projektas. Šių metų rugpjūtį Klaipėdos rajone atidaryta 8 tūkst. kv. m Sendvario „Saulės“ mokykla su vaikų darželiu. Šis projektas įgyvendintas viešosios ir privačios partnerystės būdu drauge su Klaipėdos raj.
Per trejus projekto įgyvendinimo metus buvo rekonstruoti du pastatai Naujojoje Vilnioje. Naujai atidarytuose padaliniuose sudarytos sąlygos paslaugas teikti maždaug šimtui žmonių vienu metu. Šių projektų įgyvendinimui iš viso panaudota apie 8,7 mln. litų, iš jų 6,5 mln. litų iš Europas Sąjungos struktūrinių fondų ir 2,2 mln.
Šiuo atveju tiktų patarlė: norėta, kaip geriau, tačiau išėjo, kaip visada. „Socialiniai, visuomeniniai ir požiūrių pokyčiai vyksta palaipsniui. Naujų socialinės paramos paslaugų įkūrimas Naujojoje Vilnioje yra viena iš tokių palaipsninių vystymosi pakopų Lietuvos socialinių paslaugų srityje.
Tačiau realybėje matome, kad institucinė kultūra persikėlė į šią naują neva gerą paslaugą. „Taip, tai iš tikrųjų yra žingsnelis teigiamesne ir teisingesne linkme socialiai atskirtų, diskriminuojamų ir stigmatizuojamų žmonių atžvilgiu. Tam, kad paslaugas būtų galima vadinti bendruomeninėmis ir iš tikrųjų vyktų deinstitucionalizacija bei žmonių socialinė integracija, esą nereikia statyti jokių namų.
Ji pastebėjo, kad Lietuvoje yra tam tikras paslaugų spektras, kuris pritaikomas negalią turintiems žmonėms. „Tai ir yra esminis skirtumas tarp institucinės globos ir deinstitucionalizavimo. Kad žmonėms būtų suteiktos „savarankiško gyvenimo“ paslaugos, pirmiausia reikalingi bendruomeninės paramos darbuotojai.
Grįžusi į Lietuvą Ugnė pastebėjo, kad Lietuvoje yra tam tikras paslaugų spektras, kuris pritaikomas negalią turintiems žmonėms. „Tai ir yra esminis skirtumas tarp institucinės globos ir deinstitucionalizavimo. „Visais atvejais vyksta dialogas ir siekiama kompromisų, kad visų šalių interesai būtų patenkinti, kad nekiltų problematiškų ar konfliktinių situacijų ateityje.
Kol kas bendruomeninių paslaugų ir deinstitucionalizacijos klausimas labiausiai rūpi nevyriausybinių organizacijų atstovus ir ekspertams. Į Lietuvą Ugnė grįžo vos prieš pusmetį. Savarankiško gyvenimo namai Vilniuje Ugnės akimis - viso labo didelis bendrabučio tipo namas, kurio gyventojams, laimei, nereikia dalytis bendra virtuve ar tualetu: „Tai, aišku, labai gerai. „Savuose namuose” įrengti 23 kambariai, kuriose yra galimybė apgyvendinti 28 žmones su psichikos negalia.
Neįgaliųjų Vairavimo Mokykla
Nuo 2011 m. vykdome neįgaliųjų vairavimo mokyklos veiklą. Turime Valstybinės kelių transporto inspekcijos suteiktą teisę vykdyti B kategorijos vairuotojų mokymą (liudijimo Nr. (301)11B-553). Mokymai skirti asmenims su judėjimo sutrikimais, kuriems nustatytas 0-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2024 m. sausio 1 d. - darbingumo lygis). Be to, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (Forma Nr.
Praktinis vairavimas vyksta Vilniuje ir (arba) Kaune. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (Forma Nr. Nuo 2020 m. +370 612 09926 El.
tags: #socialine #mokykla #valakampiai