Socialinės politikos formavimas ir įgyvendinimas tapo viena iš prioritetinių sričių tiek nacionalinių valstybių valdyme, tiek tarptautiniu mastu. Lietuva po įstojimo į Europos Sąjungą ypatingą dėmesį pradėjo skirti gyventojų skurdo ir socialinės atskirties problemai spręsti. Tačiau pastebima, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuva kovoja su skurdu ir socialinę atskirtimi, tačiau problema nemažėja.
Socialinės atskirties problema Lietuvoje reikalauja kompleksinių sprendimų.
Europos Komisijos 2022 metų ataskaitoje teigiama, kad 24,5% Lietuvos gyventojų yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Pastebima, kad šiai sričiai yra skiriamas nepakankamas finansavimas.
Jaunimo Iniciatyvos Socialinei Atskirčiai Mažinti
Siekiant spręsti šią problemą, Augustė ir Deimantė savo pirmąjį projektą įgyvendina Jaunimo reikalų agentūroje ir nagrinėja, kaip socialinės atskirties prevencija gali būti efektyvinama teikiant tikslines paslaugas socialiai pažeidžiamam jaunimui. Projekto tikslui įgyvendinti pasitelkiama socialinės atskirties Lietuvoje apžvalga, kurioje aptariami socialinę atskirtį identifikuojantys gyvenimo kokybės rodikliai bei nagrinėjama jų rezultatų koreliacija su asmens socioekonomine kilme ir kontekstu.
Vėliau yra pasitelkiamos konsultacijos su neformalaus švietimo ir darbo su jaunimu ekspertais siekiant identifikuoti, kokių kompetencijų labiausiai trūksta socialinę atskirtį patiriančiam jaunimui ir kokios paslaugos ir/ar veiklos efektyviausiai vystytų šias kompetencijas. Deimantė yra studijavusi Lietuvos bei Airijos universitetuose ir įgyvendinusi įvairias jaunimo programas nevyriausybiniame sektoriuje. Augustė yra socialinių nelygybių tyrėja, baigusi politikos mokslų bakalaurą Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir studijuojanti nelygybių ir socialinio mokslų magistro programą London School of Economics and Political Science universitete.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Nacionalinio Skurdo Mažinimo Tinklo Pasiūlymai
Dalyviai Lietuvoje vykstančios politikų diskusijos stokoja rimtų idėjų skurdo mažinimo ir socialinės politikos srityse. Liepos mėnesį Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas (NSMOT) išsiuntė 10 pasiūlymų pagrindinėms Lietuvos partijoms skurdo ir socialinės politikos mažinimo srityje.
„Iki Seimo rinkimų liko vos kelios savaitės, tačiau rimtos ir nuoseklios diskusijos socialiniais klausimais trūksta. Kol kas daugiau girdime apie padrikus pasiūlymus ir vienu metu kelti pensijas, ir mažinti mokesčius, kas, realistiškai galvojant, nėra įmanoma." Aistė Adomavičienė, E.
Socialiniai patarimai, ko reikia ir ko negalima daryti Lietuvoje
Pagrindiniai NSMOT Pasiūlymai:
- Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo veiksmų planas.
- Mokestinių pajamų surinkimas ir socialinės apsaugos finansavimas. Lietuvos socialinės apsaugos finansavimas nuo BVP yra maždaug dvigubai mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Sistema yra nepajėgi pakankamai finansuoti socialinių paslaugų, o neadekvatūs socialinių išmokų dydžiai neapsaugo gyventojų nuo skurdo.
- Gyventojų socialinės apsaugos stiprinimas. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis daugiau nei trečdalis registruotų bedarbių negauna jokių pajamų, įskaitant nedarbo socialinio draudimo išmokas ar socialinės pašalpas. Būtina stiprinti darbo netekusių asmenų apsaugą lengvinant nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo sąlygas, ilginant jų trukmę, o taip pat sukuriant papildomą apsaugos tinklą.
- Mažiausių pensijų - šalpos pensijų bazės - kėlimas. Lietuvoje šalpos pensijos bazė siekia 140 Eur ir ją gauna apie 60 tūkstančių našlaičių, vaikų ir suaugusių su negalia, pensinio amžiaus žmonių, kurie neįgijo būtino stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Ši suma sudaro apie pusę minimalių vartojimo poreikių dydžio. Būtina palaipsniui artinti šią bazę prie minimalių vartojimo poreikių dydžio.
- Minimalių pajamų apsaugos stiprinimas. Lietuvoje socialinės piniginės paramos išmoka siekia pusę absoliutaus skurdo ir trečdalį santykinio skurdo ribos.
- Socialinių paslaugų sistemos reforma. Siekiant įtraukios ir darnios visuomenės raidos, būtina užtikrinti įgalinančias, kokybiškas ir prieinamas socialines paslaugas. Būtina įgyvendinti socialinių paslaugų reformą, kurios pagrindą sudarytų tikslinių grupių, teikiant socialines paslaugas, atsisakymas ir jų teikimas pagal kiekvieno gyventojo poreikius.
- Švietimo netolygumų mažinimas.
- Prieinamų viešųjų paslaugų tinklo ir jų kokybės užtikrinimas. Europos Sąjungos kontekste Lietuva gerokai atsilieka skaitmeninių paslaugų prieinamumo srityje, išsiskiria aukštu energetiniu skurdu, stokoja susisiekimo paslaugų. Pandemija paaštrino šias problemas, o neturinčius pakankamai resursų ir prieigos prie šių paslaugų nustūmė į dar gilesnę atskirtį. Būtina plėsti skaitmeninių priemonių ir paslaugų prieinamumą, ugdyti skaitmeninius įgūdžius, ypatingai kaimiškose vietovėse ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Būtina plėtoti susisiekimo paslaugas taip didinant įsidarbinimo bei ugdymo galimybes, nes susisiekimo galimybių trūkumas neretai tampa nedarbo arba atskyrimo nuo kitų paslaugų (pvz., ikimokyklinio ugdymo) priežastimi.
- Socialinio poveikio vertinimo kriterijaus įvedimas į teisėkūros procesą. Siūlome tobulinti teisėkūros procesą ir inicijuojant įstatymų pakeitimus ar, diegiant naujas programas ir priemones, vertinti priimamo teisės akto socialinį poveikį.
- Būtiniausių poreikių, tokių kaip maistas, užtikrinimas ir maisto švaistymo mažinimas. Siūlome, jog įstatymuose numatyta nuostata, kad labdarai perduodamos prekės neapmokestinamos PVM, kai PVM mokėtojas, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą gali būti labdaros teikėjas, perduoda ar sunaudoja prekes labdarai ir konkretaus labdaros gavėjo gautų prekių apmokestinamoji vertė per kalendorinį mėnesį ne didesnė kaip 75 Eur (dydis nepakitęs jau daugiau nei 10 metų, nepaisant MMA ir kitų dydžių pokyčių) būtų indeksuojama, o ne pateikiama absoliučia verte. Šis pakeitimas yra labai svarbus kuomet žmonių poreikis maistui per mėnesį yra didesnis nei 75 Eur, o įstatymai apriboja galimybę padėti skurstančiam didesne apimtimi.
Savivaldybių Iniciatyvos
Skurdo ir socialinės atskirties problemos mažinimo būdus savivaldos lygmeniu savivaldybės pritaiko pagal gyventojų skaičių, demografinę padėtį, finansinius išteklius ir pan. Kauno miesto savivaldybė ir Jonavos rajono savivaldybė skurdo ir socialinės atskirties problemą bando spręsti per socialinių išmokų sistemą ir paslaugas, taip pat į socialinės politikos formavimą stengiasi įtraukti nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, taip pat bendradarbiaujama su Lietuvos darbo birža, įvairiomis kitomis biudžetinėmis įstaigomis, kurios geba ir gali prisidėti.
Jonavos rajono savivaldybė aktyviai įsitraukia į socialinės paramos teikimą.
ES Vaidmuo Formuojant Socialinę Politiką
Darbo problemą formuoja poreikis ištirti Europos Sąjungos vaidmenį Lietuvos socialinės politikos formavimo procesuose. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turi įgyvendinti Europos Sąjungos nuostatas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Darbo objektas: ES veiksnys formuojant Lietuvos socialinės politikos: skurdo ir socialinės atskirties mažinimo įgyvendinimą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą