Pensijų dydis yra aktualus klausimas daugeliui žmonių, ypač dabar, kai Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o į darbo rinką įsilieja vis mažesnis skaičius piliečių. Juk pensija ne tik garantuoja finansinį saugumą ateičiai, tačiau kartu tampa ir įvertinimu už ilgametį darbą.
Vis dėlto, toli gražu ne visi piliečiai yra pakankamai informuoti, kaip pensija yra apskaičiuojama, kokios yra reikiamos stažo sąlygos ir kokie veiksniai lemia galutinį pensijos dydį. Paprastai, pensijos dydį lemia sukauptas darbo stažas ir asmens per gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kitaip tariant, kuo ilgesnis darbo stažas ir kuo didesnės įmokos, tuo didesnė tikimybė gauti didesnę pensiją.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Parasčiau - nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Taigi, tampa aišku, kad žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Pagrindiniai Veiksniai, Lemiami Pensijos Dydį
- Sukauptas darbo stažas: Kuo ilgesnis stažas, tuo didesnė pensija.
- Sumokėtos socialinio draudimo įmokos: Kuo didesnės įmokos, tuo didesnė pensija.
- Bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė: Šie rodikliai kasmet keičiasi ir turi įtakos pensijos dydžiui.
Tačiau pensijos dydį lemia ne tik sukauptas stažas senatvės pensijai ar įgyti apskaitos vienetai, bet ir galiojantis bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vieneto vertė.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Pavyzdžiui, jei asmuo turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis bus 246,21 Eur. Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis proporcingai didėja. Jeigu žmogus išėjo į pensiją 2023 m. ir turėjo 16 metų stažą, jis sukaupė 19 taškų. Tuomet azinės pensijos dydis ir bus 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė sieks 5,70 Eur. Jei žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis jau bus 462,81 Eur.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Senatvės pensijos kitais metais augs. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.
Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos. 2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 eurų ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 euro. Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. - daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems - 81 ir pasieks 721 eurus.
Primename, kad šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, vyrų - 64 metai ir 8 mėnesiai.
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Taip pat skaitykite: Subsidijos turtui
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensijos Stažas 2025 Metais
Norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
„Koks bus mano pensijos dydis?“ - šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMAMMAMinimalioji mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur.
Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur.
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.
Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Vis dėlto išeiti į pensiją galima ir anksčiau, ir vėliau, nei numato įstatymas. Tiesa, išankstinė pensija (su kai kuriomis išimtimis) mažina gaunamų pinigų sumą. Tuo metu atidėta pensija pinigų sumą didina.
Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus. Jau daugelį metų jis kasmet ilginamas, kad 2026 m. vyrams ir moterims būtų vienodas - 65 m. 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėn. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d. (taip pat ir gimusieji anksčiau). Moterų pensinis amžius kitais metais bus 64 metai ir 8 mėn. Į pensiją galės išeiti moterys, gimusios nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. iki 1961 m. balandžio 30 d. (arba anksčiau). Kaip minėta, pensinis amžius ir moterims ir vyrams 2026 m. bus 65 metai.
Teisė į pensiją taip pat siejama su minimaliuoju ir būtinuoju pensijų draudimo stažu. Kitaip tariant, jos priklauso ir nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Kasmet būtinasis stažas ilginamas po pusmetį. 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai. Ateityje jis toliau bus ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Nuo būtinojo stažo priklauso, kokio dydžio bendroji pensijos dalis bus skirta. Jeigu žmogaus sukauptas stažas bus didesnis už būtinąjį, tuomet ši pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Tačiau šiuo metu tokia taisyklė netaikoma, o turintys minimalų 15 metų stažą gauna tokią pačią bendrąją pensijos dalį, kaip ir sukaupusieji būtinąjį stažą.
Į pensiją galima išeiti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Išankstinė pensija gali būti skiriama, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Tačiau tokiu atveju žmogus turi turėti būtinąjį stažą, negauti kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų ir nedirbti.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,32 proc., padauginto iš visų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išankstinę pensiją gauna visus 5 metus (60 mėnesių), jo pensija bus 19,2 proc. (60 mėn. x 0,32 proc.) mažesnė, palyginti su ta, kurią gautų, jeigu į pensiją išeitų sulaukęs pensinio amžiaus.
Kitąmet pensija taip nebus mažinama, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jis bus sukaupęs 41 metus stažo (šiemet - 40 metų ir 9 mėnesius).
Jeigu į pensiją išeinant nesulaukus pensinio amžiaus ji yra mažinama, tai išeinant vėliau pensija yra didinama. Įgijus teisę gauti senatvės pensiją ir kreipusis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Taigi, atidėjus pensiją maksimaliam laikui, ją galima pasididinti net 40 proc.
Pensijų Indeksavimas ir Naujinimas
Pabaigus darbus ir išėjus į pensiją paskirta ir mokama senatvės pensija kiekvienais metais yra indeksuojama - tai yra didinama. Kiek tiksliai bus didinamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Paprastai kalbant, kuo yra daugiau dirbančių žmonių ir kuo didesnes algas jie gauna, tuo labiau didinamos pensijos.
Pagal įstatymą, pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus. Kiek sukaupia stažo ir apskaitos vienetų, kiekvienas gali matyti asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepą. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai. Prognozuojama, kad kitais metais po indeksavimo ir naujinimo ji pakils iki 673 eurų. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą dabar yra 641 euras. Planuojama, kad kitąmet ji didės iki 721 euro.
Nors pensijos kasmet didėja, jų santykis su algomis išlieka prastas. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad taip yra dėl kitokio skaičiavimo.
Senatvės Pensija Persikėlus Į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Sodros skaitmenizuotos paslaugos
Senatvės Pensija Asmeniui Su Negalia: Pokyčiai Nuo 2024 m.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Dalyvumo lygis parodo, kaip aktyviai žmogus gali dalyvauti bendruomenės veiklose, kokios pagalbos ar daiktų reikia tam žmogui. Dalyvumo lygis vertinamas nuo 0 iki 55 proc. (kuo mažesnis procentas, tuo mažiau žmogus yra savarankiškas).
Jeigu iki 2024 m. sausio 1 d. Tai galite padaryti pats asmuo, jo atstovas (turintis notaro patvirtintą įgaliojimą) arba teismo skirtas globėjas.
40 proc. dalyvumo lygis prilygsta vidutinių specialiųjų poreikių lygiui, nustatytam iki 2024 m. sausio 1 d. 15 proc. dalyvumo lygis prilygsta didelių specialiųjų poreikių lygiui, nustatytam iki 2024 m. sausio 1 d. nr. 2. Jeigu asmeniui, jau gaunančiam senatvės pensiją, nustatoma sunki negalia (prilygsta 70-100 proc. netekto dalyvumo), jo gaunama pensija bus pradėta skaičiuoti kitu būdu ir bus vadinama „senatvės pensija asmeniui su negalia”.