Šiame straipsnyje aptariami socialiniai tyrimai skolų išieškojimo srityje, įskaitant įstatymų pakeitimus, teisinę praktiką ir skurdo problemas, susijusias su šia sritimi. Taip pat nagrinėjami galimi problemų sprendimo būdai.
Įstatymų Pakeitimai ir Teisinė Praktika
Svarbūs įstatymų pakeitimai, įsigalioję 2020 m. sausio 1 d., turėjo įtakos skolų išieškojimo procesui. Esminiai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 m.
- Šmeižimas pagal BK 154 str.
- Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.
- Aukščiausiasis Teismas atsakė dėl BK 64-1 str.
Skurdo Problemos ir Socialinė Apsauga
Naglio Puteikio 2017 m. spalio 12 d. atsakymai į portalo „Atvira Klaipėda“ klausimus atskleidė, kaip sekasi įgyvendinti pažadus rinkėjams. Jis kandidatuodamas išreiškė poziciją, kad su nauja Seimo dauguma taps įmanoma priimti įstatymų projektus dėl išgyvenimui būtinų pajamų apsaugos, dėl minimalių pajamų neapmokestinimo, dėl tinkamo teisės ginti viešąjį interesą teismuose įtvirtinimo, pasiūlymą susieti minimalios algos dydį su vidutiniu atlyginimu.
Šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl antstoliai dažnai nepalieka lėšų, kurios būtinos bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui.
Siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, nustatant, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išmokų bei davinių dalis, būtina išgyvenimui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Antruoju projektu siūloma padidinti skolos dydį, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 Eur ir nėra duomenų, kad ji gali būti grąžinta per 6 mėnesius.
Siekdamas, kad politinis sutarimas dėl šių klausimų formuotųsi kuo greičiau, 2016-ųjų pabaigoje ir 2017-ųjų pradžioje keliais raštais kreipėsi į Seimo valdybą, socialinės apsaugos ir darbo ministrą L. Kukuraitį, teisingumo ministrę Mildą Vainiutę ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narius. Iš esmės tokia pat kryptis buvo įtvirtinta Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kurio 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu.
Ši vyriausybė bent kol kas atrodo linkusi ieškoti skurdo problemų sprendimo. Be to, kad yra patvirtinta minimalių poreikių krepšelio apskaičiavimo metodika ir rengiami projektai, kurie susies šį dydį su socialinėmis išmokomis, noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 756 padidino valstybės remiamų pajamų sumą, kuri buvo nekeičiama - neskaitant perskaičiavimo į eurus - visą dešimtmetį, nuo 102 iki 122 Eur. Šis nutarimas įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Kova su Korupcija ir Viešojo Intereso Gynimas
Būtent atstovaudamas eilinių Lietuvos piliečių interesus ir teises, aš nuosekliai siekiu, kad socialinės apsaugos sistema būtų pagrįsta žmogaus poreikių ir ekonominių realijų vertinimu, o ne tokiais mistiniais daug metų nekeistais dydžiais, kaip 102 Eur dydžio valstybės remiamos pajamos, kad būtų priimti sprendimai dėl išgyvenimui būtinų pajamų ir paskutinio gyvenamojo būsto apsaugos skolų išieškojimo atveju, kad būtų panaikintas minimalios algos apmokestinimas.
Šiuo metu Lietuvoje ginti pažeistą viešąjį interesą dažnai neįmanoma dėl Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“ - būtent šią nuostatą aš ir siūlau panaikinti.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Išnagrinėjusi mano prašymą ir gindama viešąjį interesą, Vilniaus apygardos prokuratūra 2017 m. gegužės 10 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl mainų sandorio tarp UAB „Trakų autobusai“, kurio vienintelis akcininkas yra Trakų r. savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“ pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Pensijų Didinimas ir Socialinis Teisingumas
Dabartinė valdžia nuo 2017 m. pradžios nuosekliai po truputį didina pensijas, bet manau, kad 2016-ųjų pabaigoje buvo pasirinkta neteisinga šio padidinimo kryptis, nes labiausiai skurstančių pensininkų, kurių pensijų dydžiai neužtikrina net minimalių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo - o tai yra žmogaus teisių pažeidimas - pensijos padidėjo mažiausiai ir iš tiesų kritinė jų padėtis nepalengvėjo, tuo metu didžiausios pensijos padidėjo daugiau, nors dalis jas gaunančių asmenų tuo pat metu gauna ir dideles neįmokines valstybines pensijas.
Todėl praėjusių metų pabaigoje pradėjau kelti šį klausimą, siekdamas, kad jis taptų politinės darbotvarkės dalimi. Minėtame rašte nurodžiau, kad mažiausių pensijų dydis, kuris yra akivaizdžiai per mažas, kad žmogus galėtų patenkinti socialiai priimtiną poreikių minimumą, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių saugomas žmogaus teises į gyvybę ir asmens orumą, todėl priimant sprendimus dėl pensijų padidinimo pirmiausia būtina palengvinti iš tiesų kritinę padėtį tų žmonių, kurie patiria giliausią skurdą ir atskirtį.
Deja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neparodė iniciatyvos imtis šio darbo. Todėl surinkęs ir apibendrinęs duomenis bei gavęs mano prašymu atliktą Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinę apžvalgą apie neįmokines pensijas Europos Sąjungos valstybėse, parengiau ir 2017 m. rugsėjo ...
Pensijų dydžio pokyčiai 2017 m.
| Pensijos dydis | Gavėjų skaičius | Gavėjų procentas | Padidėjimas (vidutiniškai) |
|---|---|---|---|
| Iki 200 Eur | 81 717 | 15,56% | 13,04 Eur |
| 200-225 Eur | 88 288 | 16,82% | 15,03 Eur |
| 225-250 Eur | 86 413 | 16,46% | 16,79 Eur |
| 250-275 Eur | 73 937 | 14,08% | 18,53 Eur |
| 275-300 Eur | 59 226 | 11,28% | 20,27 Eur |
| 300-350 Eur | 74 430 | 14,18% | 22,73 Eur |
| Didesnės nei 350 Eur | 61 023 | 11,62% | 29,89 Eur |
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #tyrimai #skolu #isieskojimas