Šalyje veikia daug socialinės globos įstaigų, kurios iki šiol buvo pagrindinis vaikų ir suaugusiųjų su negalia globos modelis. Institucinės globos pertvarka siekia perkelti dėmesį nuo ilgalaikio įstaigų gyvenimo į saugią, individualizuotą globa šeimoje ir bendruomenėje, tuo pačiu užtikrinant kokybiškas paslaugas ir galimybes augti kaip savarankiški visuomenės nariai.
Esama situacija ir dideli pokyčių tikslai
Šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga, kuriose gyvena virš 5 tūkst. suaugusių (iš jų apie 4 tūkst. yra darbingo amžiaus) ir virš 60 vaikų su negalia. Iš jų 55 proc. turi psichikos negalią, 45 proc. - proto negalią. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų, o sergančiųjų skaičius viršija 5,5 tūkst. 100 tūkst. gyventojų. Taip pat Lietuvoje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia. Lietuvoje veikia 3 socialinės globos įstaigos, kuriose gyvena per 60 vaikų ir per 480 suaugusiųjų iki 29 m.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia. Iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia. Iš viso 2021 m. pradėta institucinės globos pertvarka siekia užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, o įstaigos būtų pritaikytos veikti kaip jaukūs namai, o ne ligoninės ar internatai.
Kaip atrodo naujojo modelio įgyvendinimas
Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas juose vyksta kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, neturintiems globos namų patirties. Taip sukuriamas mažas pasašlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio, bendraujama su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, o iš jų apie 1,2 tūkst. yra tėvų globos netekę. Lietuvos įvaikinimo duomenys rodo, kad tėvų globos netekusių vaikų dalis išlieka tokia, kokia ji buvo, o skaitiniai rodo rimtus iššūkius integracijoje.
Taip pat skaitykite: Naujovės asmeninio asistento pagalboje
Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės paslaugų
Iki šių metų pabaigos bus baigta įgyvendinti 2014 m. pradėta institucinės globos pertvarka, kuria siekiama užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui augti saugioje šeimoje, gauti individualiai poreikius orientuotas bendruomenines paslaugas, ugdyti pasitikėjimą savimi, skatinti užmegzti socialinius ryšius ir įsilieti į bendruomenę. Taip pat siekiama keisti visuomenės požiūrį į globojamus vaikus. Dėl pasikeitusio įstatyminio reguliavimo - atsiranda naujų paslaugų: budinčių globotojų veikla, globos centrų veikla, apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga jaunuoliams, darbas su jaunimu gatvėje, laikino „atokvėpio“ paslauga šeimoms, atvejo vadyba, bendruomeniniai vaikų globos namai. Deja, to nepakanka, todėl ypač svarbu sutelkti dėmesį į šeimų stiprinimą ir nuolatinį globėjų skaičiaus augimą.
SOS vaikų kaimai kaip didžiausia Lietuvos šeima
Dėl teisės aktų pokyčių ir didžiausios Lietuvos šeimos „SOS vaikų namai“ pertvarka vyksta: pirmosios SOS šeimos persikraustė dar 2017 m., o iki šių metų pabaigos visos SOS šeimos gyvens atskirai. Pastebima teigiama įtaką: vaikai lengvai adaptuojasi, dalinasi gražiais įspūdžiais ir maloniomis emocijomis; jaučiasi tvirčiau gyvendami atskirai su SOS mama - gali savarankiškai planuoti laisvalaikio veiklą, kviečiami bendraamžiai ir jausdamiosi lygiaverčiais bendruomenės nariais be etikečių. „SOS vaikų kaimai“ yra didžiausia šeima Lietuvoje, globojanti apie 1000 vaikų, teikianti įvairiapusišką pagalbą ir septynias paslaugas: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrą, pagalbą rizikos šeimoms, dienos centrus ir advokaciją. Misija - kiekvienam vaikui sukurti saugią aplinką augti teigiama, šeimą primenančia forma.
Nuo šių metų vaikams institucinė globa nebegali būti naujai pradedama teikti vaikų globos namuose, o nuo 2021 m. tokia globa vaikų globos namuose iš viso nebegalės būti teikiama (išskyrus įstaigas, gavusias ES investicijų ar EEE lėšų). Nors nuo 2017 m. vaikų institucinėje globoje sumažėjo daugiau nei perpus (1 293 vaikais), 2020 m. pirmą pusmetį vaikai globojami vaikų globos namuose buvo 1 205. Šie pokyčiai priklauso nuo savivaldybių požiūrio į likusių be tėvų globos vaikų gerovę.
Finansavimas ir teisinė plėtra
Institucinės globos pertvarka vykdoma pagal Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą, įgyvendinant ES investicijas, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšas. Taip pat įtvirtintos naujos paslaugos: budinčių globotojų veikla, globos centrų veikla, apgyvendinimas apsaugotame būste jaunuoliams, darbas su jaunimu gatvėje, laikino „atokvėpio“ paslauga šeimoms, atvejo vadyba, bendruomeniniai vaikų globos namai. Vis dėlto reikia daugiau dėmesio šeimų stiprinimui ir globėjų skaičiaus didinimui, kad padidėtų prestižas ir sklandžiai vyktų perkėlimas į šeimos ir bendruomenės paslaugas.
Kalbant apie TBK veiklą savivaldybėse, išryškėja neišgrynintos funkcijos, per platus funkcijų spektras, trūksta metodinės pagalbos ir aiškaus pavaldumo. Dėl to dialoge dalyvauja Vyriausybės ir įvairios institucijos: SADM, ŠMSM, SAM, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacija, bei atstovai iš kelių savivaldybių.
Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje
Rinkos ir visuomenės požiūrio pokyčiai
Pertvarka reikalauja ne tik teisinio reguliavimo, bet ir visuomenės požiūrio keitimo: gerėjantys santykiai su globojamais vaikais, jų įsitraukimas į bendruomenę ir skaidrių, saugių paslaugų teikimas. Tai paveiks ir socialines paslaugas, pedagogų požiūrį į vaikus su negalia, bei savivaldybių administracinių sprendimų priėmimą. Ilgalaikiai rezultatai apima didesnį įtraukties jausmą, mažesnį stigmatizavimą ir didesnį pasitikėjimą savimi tarp vaikų ir paauglių.
| Kategorija | Skaičiai |
|---|---|
| Stacionarios globos įstaigos | 31 |
| Suaugusiųjų globų skaičius (iš jų darbingo amžiaus) | virš 5 tūkst. (4 tūkst. darbingo amžiaus) |
| Vaikai su negalia globose | virš 60 |
| GGN BVGN atvejai 2021 | 5 BVGN vaikams su negalia; 28 GGN suaugusiems |
| Vaikų globos namuose šiuo metu | apie 1,7 tūkst. |
| Be tėvų globos Lietuvoje vaikai | apie 7 tūkst. |
Taip pat skaitykite: Globos Namų Pertvarkos Žingsnis po Žingsnio