Žmogaus socialinė raida - tai procesas, kuris plečia žmonių pasirinkimo galimybes. Apskritai rinktis galima iš begalinio skaičiaus alternatyvų, kurios, laikui bėgant, kinta. Tačiau bet kuriame išsivystymo lygyje žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus: ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais, kurie reikalingi normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Jei nėra šių pagrindinių dalykų, daugelis kitų pasirinkimo galimybių lieka neprieinamos. Papildomos pasirinkimo galimybės, labai vertinamos daugelio žmonių, apima politines, ekonomines ir socialines laisves bei galimybes kurti ir gaminti, gyventi gerbiant save bei turint žmogaus teisių garantijas.
Senatvės socialinę riziką remiasi prielaidą, kad žmogus dėl senyvo amžiaus nebegali užsidirbti pakankamai lėšų, todėl socialinė apsauga teikia pajamų kompensavimą tiems, kurie pasiekia tam tikrą amžiaus ribą (senatvės pensija). Principai , kuriais pagrįsta socialinio draudimo sistema, jau išlaikė ne tik pirmuosius bandymus, bet ir užtikrino socialinę rimtį bei didelės gyventojų socialines pajamas.
Privačių pensijų fondų įstatymo projektas - tai būtinybė suteikti žmonėms galimybę privačiai kaupti pinigus senatvei. Demografinė padėtis ir kitos gyvenimo tendencijos rodo, jog negalėsime gyventi, laukdami iš valdžios malonių, kurių dydis neabejotinai mažės. Vadinasi, kuo anksčiau pradėsime ruoštis alternatyvoms, tuo lengviau bus pakeisti paternalistinės valstybės „gyvenimo būdą“, išvengiant esminių krizių. Siūlydami privatų pensijų kaupimą žmonėms, visą laiką pabrėžiama, kad tai yra ne valdžios, o rinkos sprendimas.
Kiekvienas žmogus, pasirinkdamas privatų draudimą rinkoje, pasirenka RINKĄ su visais jos bruožais. Rinka, kaip žinia, gali kilti, gali ir kristi. Svarbu, kad tai sąlygotų jos pačios raida. Deja, Lietuvoje valdžios sprendimai ir kišimasis išbalansuoja rinką. Tokiomis aplinkybėmis rinkos kritimas yra ne jos yda, o kišimosi pasekmė.
Vienos iš didžiausių socialinių nacionalinių biudžeto išlaidų yra skiriamos šeimos pašalpai. Tačiau ir ji be savivaldybių, valstybės ar kitų remėjų negali įsteigtų globos įstaigų išlaikyti. Yra vykdomas bendruomeninių socialinių paslaugų plėtojimo projektas, kuriuo tikslas - socialinių paslaugų centrų steigimas vietos bendruomenėse. Labai aktyviai globos paslaugas seniems žmonėms ir vaikams teikia bažnyčia.
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams: senelių namai
Lietuvos socialinės apsaugos sistema
Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: socialinis draudimas ir socialinė parama. Be to, be socialinės apsaugos, veikia su ja susijusi specialių socialinių išmokų struktūra. Didžiausią socialinės apsaugos dalį sudaro socialinis draudimas. Pagal galiojančius įstatymus juo privalomai draudžiami beveik visi ekonomiškai aktyvus gyventojai, taip pat ir tie, kuriems numatytos specialios socialinės išmokos. Taip siekiama įgyvendinti socialinio draudimo universalumo principą, kad jokia gyventojų grupė neliktų nuošalyje nuo socialinio draudimo suteikiamų teisių.
Socialinės paramos teisės taip pat pripažįstamos visiems šalies gyventojams, tačiau jos suteikiamos nepriklausomai nuo tikslinių įmokų mokėjimų toms gyventojų grupėms, kurios laikomos reikalingos tokios paramos. Socialinę paramą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės išmokos daugiausia mokamos kaip papildomos pensijos nusipelniusiems asmenims. Taip pat nukentėjusiems nuo okupacijos rėžimo asmenims, karo dalyviams.
Socialinės apsaugos sistema, apimanti visą Lietuvą, savo valdymo pobūdžiu yra ir centralizuota (Sodra, Darbo birža, Darbo rinkos mokymo tarnyba), ir decentralizuota (savivaldybių socialinės paramos skyriai). Toks sistemos valdymas turi savo vidinę logiką. Socialinis draudimas šalyje negali būti organizuojamas atskiro rajono, atskiros savivaldybės mastu vien todėl, kad dėl skirtingo ekonominio potencialo neatsirastų labai didelių materialinių skirtumų sprendžiant socialinius klausimus.
Socialinės apsaugos sistemos decentralizavimą inicijavo ir valstybė ir savivaldybės. Pakeitus Lietuvos administracinį pasiskirstymą ir įvedus apskritis, kai kurios socialinės apsaugos funkcijos bus perduodamos apskritims, o tiesioginis administravimas ir finansavimas - tiesiogiai savivaldybėms. Iš visų valstybinių centralizuotai valdomų globos įstaigų pirmiausia yra numatoma perduoti senelių namus. Savivaldybės gali pačios steigti vietinio pavaldumo socialinės globos įstaigas.
Valstybės vaidmens socialinės apsaugos sistemoje principai labai glaudžiai susiję su socialinės apsaugos modeliais. Partijos linkusios pritarti trims socialinės apsaugos madeliams:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo svarba
- Marginalinis (liberalusis) - remiamasi principu teikti paramą tiems, kurių pajamos mažesnės už nustatytą ribą.
- Universalusis (socialdemokratinis) - parama teikiama visiems paveiktiems socialinės rizikos.
- Korporatyvinis (konservatoriškas) - parama teikiama tik tiems, kurie mokės socialinio draudimo įmokas.
Politikos moksluose kalbant apie “kairumą” ir “dešinumą” socialinės apsaugos srityje akcentuojamas labai svarbus kriterijus parodantis skirtumą tarp šių dviejų politinių partijų. Kairiosios politinės partijos akcentuoja didesnį arba absoliutų valstybės kišimąsi į socialinės apsaugos sistemą, o dešiniosios - žmogaus asmeninę iniciatyvą drausti nuo įvairių socialinės rizikos atvejų, taip pat privačių institucijų pagalbą socialinės rizikos ištiktiems žmonėms.
Kurti socialinės apsaugos įstatymus - ne tas pat, kaip juos įgyvendinti ar taikyti. Norint surinkti socialinei apsaugai būtinų lėšų ir skirti išmokas jas gauti, reikia užtikrinti socialinės apsaugos valdymą. Valdymas patikimas administracinei institucijai, arba įvairioms administracinėms institucijoms ar net visam jų kompleksui. Kiekviena šių institucijų paskiriama vykdyti tam tikrą užduotį socialinės apsaugos sistemos valdyme.
Pensinis amžius
Pensinis amžius moterims ir vyrams Lietuvoje palaipsniui didinamas. Žemiau esančiose lentelėse pateikiami duomenys apie pensinio amžiaus ribas skirtingais metais.
Vyrai
| Metai | Pensinis amžius | Gimimo metai |
|---|---|---|
| 1995 | 60 m. 2 mėn. | 1935 m. sausio 1 d. - 1935 m. spalio 31d. |
| 1996 | 60 m. 4 mėn. | 1935 m. lapkričio 1 d. - 1936 m. rugpjūčio 31 d. |
| 1997 | 60 m. 6 mėn. | 1936 m. rugsėjo 1 d. - 1937 m. birželio 30 d. |
| 1998 | 60 m. 8 mėn. | 1937 m. liepos 1 d. - 1938 m. balandžio 30 d. |
| 1999 | 60 m. 10 mėn. | 1938 m. gegužės 1 d. - 1939 m. vasario 28 d. |
| 2000 | 61 m. | 1939 m. kovo 1 d. - 1939 m. gruodžio 31 d. |
| 2001 | 61 m. 6 mėn. | 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. birželio 30 d. |
| 2002 | 62 m. | 1940 m. liepos 1 d. - 1940 m. gruodžio 31 d. |
| 2003 | 62 m. 6 mėn. | 1941 m. sausio 1 d. ir t.t. |
Moterys
| Metai | Pensinis amžius | Gimimo metai |
|---|---|---|
| 1995 | 55 m. 4 mėn. | 1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. rugpjūčio 31 d. |
| 1996 | 55 m. 8 mėn. | 1940 m. rugsėjo 1 d. - 1941 m. balandžio 30 d. |
| 1997 | 56 m. | 1941 m. gegužės 1 d. - 1941 m. gruodžio 31 d. |
| 1998 | 56 m. 4 mėn. | 1942 m. sausio 1 d. - 1942 m. rugpjūčio 31 d. |
| 1999 | 56 m. 8 mėn. | 1942 m. rugsėjo 1 d. - 1943 m. balandžio 30 d. |
| 2000 | 57 m. | 1943 m. gegužės 1 d. - 1943 m. gruodžio 31 d. |
| 2001 | 57 m. 6 mėn. | 1944 m. sausio 1 d. - 1944 m. birželio 30 d. |
| 2002 | 58 m. | 1944 m. liepos 1 d. - 1944 m. gruodžio 31 d. |
| 2003 | 58 m. 6 mėn. | 1945 m. sausio 1 d. - 1945 m. birželio 30 d. |
Nedarbo lygis ir bedarbio pašalpos
ES šalyse 2000 m. pabaigoje buvo 14 mln. bedarbių. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa (Žin., 2001, Nr. 40-1404) apibrėžia užimtumo ir darbo rinkos politikos strateginius tikslus, numatančius įveikti užimtumui ir darbo rinkai daromus neigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio padarinius, didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką.
Bedarbio pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Bedarbio pašalpos dydis siejamas su valstybiniu privalomuoju socialinio draudimo stažu bei darbo netekimo priežastimis. Minimali bedarbio pašalpa - 135 Lt, t.y. valstybės remiamų pajamų dydžio. Maksimali pašalpa - 250 Lt, t.y.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Nuo 2002 m. sausio 9 d. įsigaliojusios Bedarbių rėmimo įstatymo pataisos (Žin., 2002, Nr.2-51) pagerino priešpensinio amžiaus bedarbių socialinę apsaugą. Sunkiausiai darbo rinkoje integruojamiems priešpensinio amžiaus asmenims likus ne ilgiau kaip 2 metams iki senatvės pensijos amžiaus ir turintiems ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio draudimo stažą sudaryta galimybė gauti priešpensinę bedarbio pašalpą.
2002 metų liepos 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 29 tūkst., arba 13,7 proc., bedarbių mažiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ilgalaikių bedarbių taip pat įregistruota apie 8 tūkst. mažiau. 2003 m. Balandžio 1 d. nedarbo lygis buvo 11,80 proc.
Asmenys, privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (1 proc. tarifas) Šią asmenų grupę draudžia darbdavys, mokėdamas 1 proc. dydžio įmokas nuo gauto atlyginimo už darbą.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
- asmenys, draudžiami visu socialiniu draudimu;
- profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;
- asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, - už jų darbo laiką;
- nuteistieji laisvės atėmimu - už jų darbo laiką.
Siekiant gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe būklę šalyje 2001 m. parengta Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa, kurioje numatytos priemonės 2002-2003 metams. Programos tikslas yra, įvertinus esamos darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, numatyti ir įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe profesinių lygų prevencijos priemones.
1 pav. Žmonių susirgimas profesinėmis lygomis 2002 m.
Socialinė statistika
Žemiau pateikiama socialinė statistika 2003 metams.
| Rodiklio pavadinimas | Rodiklio dydis | Įsigaliojimo data |
|---|---|---|
| Minimali mėnesinė alga (MMA) | 430 lt | 1998 06 01 |
| Bazinė mėnesinė alga (BMA) | 105 lt. | 1998 04 01 |
| Bruto | 1145 lt. | 2003 02 26 |
| Neto | 815 lt. | |
| Nedarbo lygis 2003 04 01 (proc) | 11,80 | |
| Bedarbių skaičius 2003 04 01 (tūkst.žm.) | 191,30 | |
| Minimali bedarbio pašalpa | 135 lt | |
| Maksimali bedarbio pašalpa | 250 lt | |
| Vidutinė bedarbio pašalpa per mėn.(2002 m. IV) | 171,50 lt | |
| Vidutinė nedirbančio pensininko senatvės pensija | 327,77 lt. | |
| Socialinio draudimo bazinė pensija | 147 lt. | 2002 09 01 |
| Valstybinių pensijų bazė | 138 lt. | 1998 05 01 |
| 2003 metų draudžiamosios pajamos | 886 lt. | 2003 02 07 |
| Minimalus gyvenimo lygis- taikomas | 125 lt. | 1998 05 01 |
| Minimalus gyvenimo lygis -skaičiuojamas (2002m. IV ketv.) | 177 lt. | |
| Valstybės remiamos pajamos | 135 lt. | 1998 05 01 |
Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Socialinė parama
Socialinės paramos sistemą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos. Dalis piniginės socialinės paramos teikiama įvertinant gavėjų pajamas, kita dalis - tam tikroms gyventojų grupėms be pajamų patikrinimo. Svarbiausios pagal kategorinį principą mokamos išmokos yra pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, laidojimo pašalpa ir šalpos (socialinė) pensija. Tuo tarpu socialinę paramą, teikiamą pagal pajamų testavimo principą, sudaro socialinė pašalpa, vienkartinės pašalpos socialiai remtiniems žmonėms bei šildymo išlaidų kompensacija.
Dabartinę socialinės paramos sistemą palankiai vertina tik trys politinės partijos-Tėvynės sąjunga, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos partija “Socialdemokratija 2000”. Tuo tarpu likusios partijos vertina neigiamai arba neturi aiškios išreikštos pozicijos šiuo klausimu.
Socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos - pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. 1996 m. spalio 9 d. priimtas LR socialinių paslaugų įstatymas Nr. Paslauga asmenims, kurie dėl ribotų pajamų , skurdo, nepakankamos savarankiškumo ar negalios negali prasimaitinti patys. Teikiama seniems ir pagyvenusiems, neįgaliesiems, vaikams iš šeimų, turinčių socialinių problemų, rizikos grupių bei kitiems asmenims siekiant sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą namuose.
Pagalbos namuose organizavimo tvarką nustato kiekviena savivaldybė. Jitvirtina paslaugų sąrašą ir paslaugų įkainius. Mokėjimo už paslaugas dydis priklauso nuo šeimos pajamų, šeimos sudėties, gavėjo sveikatos būklės, paslaugų pobūdžio ir gavimo trukmės bei kitų aplinkybių. Savivaldybėse, kuriose dėl objektyvių priežasčių negalima tiesiogiai suteikti pagalbos namuose paslaugų, gali būti mokami globos pinigai. Tai griežtai apibrėžtą paskirtį turintys pinigai, skirti asmeniui susimokėti už suteiktas pagalbos namuose paslaugas.
Dienos globos paslaugos
Teikiamos dienos globos įstaigose: vaikų dienos centre, pagyvenusių žmonių dienos centre, bendruomenės centre, dienos centre neįgaliesiems, dienos prieglaudoje rizikos grupės asmenims ir kt. Čia klientai gali praleisti laiką dienos metu, būti ugdomi, poilsiauti ar užsiimti tam tikra darbine veikla. Esant poreikiui šiose įstaigose gali būti organizuojamas asmens sveikatos priežiūros, nakvynės ir kitų paslaugų teikimas.
Socialinės reabilitacijos paslaugos rizikos grupių asmenims
Socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos asmenims grįžusiems iš įkalinimo, socialinės reabilitacijos įstaigų, rizikos grupių asmenų šeimų nariams ir kt. tarnyboje, centre ir kt.
Pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus
1994 m. lapkričio 3 d. auginančioms vaikus įstatymas Nr. I-621. nepriklausančių priežasčių yra ribotas.
Socialinės paramos išlaidos
2001 m. išleista 539,4 mln. litų šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms. nepasiturinčiųjų paramai sudarė 46 proc. nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms.
| Nr | tūkst. Lt | tūkst. žm. | |||
| Iš viso (1+2+3) | Iš viso (1+3) | ||||
| 1. | Valstybinės pašalpos šeimoms, | ||||
| 2. | Pašalpos bei kitos paramos formos | ||||
| mažas pajamas turintiems gyventojams. |
2001 m. skaičius Lietuvoje - 3490,8 tūkst. eilutė) nurodyta proc. mokyklose gavusių vaikų (2.4 eilutė) nurodyta proc. teikiamai paramai 2001 metais buvo išleista 250 mln. litų. laikotarpiu 2001 metais gavo 470 tūkst. žm., arba 13,5 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų, socialinę pašalpą - 117 tūkst. 3,3 proc. visų nuolatinių Lietuvos gyventojų. 27 proc. 2001 metais buvo išleista 289,4 mln. litų. vaikus auginančioms šeimoms mokamoms pašalpoms (199,5 mln.Lt). pašalpai - 29,3 mln. pašalpų gavėjai (85,2 tūkst. žm., arba 2,4 proc. daugiavaikių šeimų pašalpų gavėjai (45,9 tūkst. ir pan.). Pašalpa mokama 4 MGL dydžio kiekvieną mėnesį. Pašalpa skiriama šeimai, auginančiai 4 ir daugiau vaikų. neturi teisės gauti motinystės pašalpos. 1996 m. Nr. 2000 m. numato kitaip. grupė. negali. Vyriausybė užtikrina šios politikos įgyvendinimą.
Motinystės pašalpa
buvo mokama nuo 1991 iki 2000 metų pabaigos. MGL už apdraustąjį asmenį. mėnesinių pensijų dydžio vienkartinė išmoka. vidutiniškai buvo skiriama 0,5-0,6 proc. išlaidų. Nuo 2001 m. sausio 1 d.
Invalidumo ir našlių pensijos
sudėtinių dalių. skriaudas. Lietuvoje ji buvo išplėsta labiau negu būtina. invalidumo ir našlių pensijas. pripažinti I ar II grupės invalidais. komisijos teikimą (Žin., 2001, Nr.
Socialinės apsaugos finansavimas
Socialinės apsaugos išmokoms reikia nemažai pinigų. Tam tikslui socialinės apsaugos sistema numato būtinų fondų surinkimą. dalyvių įmokos ir vyriausybės subsidijos. iš įmokų, kurias moka patys apdraustieji ir jų darbdaviai. įmokos. taikomas įmokų atskaitymų nuo atlyginimų principas. ar deklaruotomis pajamomis, gaunamomis iš jo vykdomos veiklos. dydis. finansuojamos valstybės. procentą, kai papildomos lėšos yra surenkamos iš įmokų. finansavimo formos. go) principu. šaltinius. išmokas. vaidmenį. Socialinės pasaugos pakitimai yra ypač svarbūs. dalies, kurią turi padengti vyriausybė valstybės biudžete. “Sodros”) ir išmokų iš jo principu. Mokėdami įįmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar. Fondo jus gausite materialinę pagalbą. socialinio draudimo fondą. centralizuota ir decentralizuota. Vyriausybės ir Savivaldybių iniciatyva. įdarbinimo, išnešiojant pensijas. seniems ir vaikams.
tags: #pieters #d #ivadas #i #pagrindinius #socialines