Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Rūpintis vyresnio amžiaus artimuoju - tai ne tik meilės, bet ir atsakomybės išraiška. Kai žmogus tampa mažiau savarankiškas dėl sveikatos problemų ar amžiaus pokyčių, natūralu pradėti galvoti apie slaugos poreikį.
Daugelis šeimų susiduria su klausimais: kokios yra galimybės gauti slaugą, kaip tinkamai ją organizuoti ir ką reikia žinoti apie valstybės teikiamą pagalbą. Slauga - tai profesionali pagalba žmogui, kuris dėl ligos, neįgalumo ar senyvo amžiaus nebegali pats pasirūpinti savimi. Ji gali būti teikiama tiek namuose, tiek gydymo ar globos įstaigose. Slaugos paslaugos gali būti laikinos arba ilgalaikės.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos.
Slaugos rūšys Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
- Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.
- Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas.
- Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Kur kreiptis? - Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
- Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.
- Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
- Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra.
- Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
- Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
- Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
- Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan.
- Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
- Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
- Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas.
- Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas.
- Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
Kur kreiptis? - Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Slaugos rūšių santrauka
| Slaugos rūšis | Kur teikiama? | Kam skirta? |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, su negalia, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms, kuriems reikalinga med. priežiūra |
| Paliatyvioji slauga | Namuose ar specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikia buities pagalbos |
Finansinė parama ir socialinės garantijos slaugant artimąjį
Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.
Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą
- Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina:
- Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
- Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
- Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad:
- Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje.
- Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose
Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:
- Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
- Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
- Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
- Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.
Svarbūs aspektai slaugant artimąjį namuose
- Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą.
- Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas.
- Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.
Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Kaip nustatomas slaugos poreikis?
Norint gauti valstybės kompensuojamą slaugą, pirmiausia reikia oficialiai nustatyti jos poreikį. Tai atliekama per šeimos gydytoją ar gydytojų komisiją, kuri įvertina paciento sveikatos būklę ir pateikia išvadą apie slaugos lygį. Slaugos poreikio nustatymo procedūrą dažniausiai inicijuoja patys šeimos nariai, šeimos gydytojas arba socialinis darbuotojas. Slaugos poreikį nustato šeimos gydytojas ar gydytojų komisija, kuri įvertina paciento gebėjimą savarankiškai apsitarnauti. Tam reikalinga medicininė pažyma - forma Nr. NDNT pagal pateiktus dokumentus priima sprendimą, ar asmeniui nustatytinas slaugos poreikis. Gavus slaugos poreikio nustatymo pažymą, kitas žingsnis - kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Ten reikia užpildyti prašymą gauti slaugos paslaugas.
Kur kreiptis dėl slaugos?
Priklausomai nuo nustatyto slaugos lygio ir žmogaus gyvenamosios vietos, galima kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Ambulatorinė slauga: teikiama paciento namuose, dažniausiai per savivaldybių finansuojamas paslaugas arba privačiai.
- Valstybės finansuojama slauga: jei slaugos poreikis patvirtintas NDNT, paslaugos gali būti suteikiamos nemokamai ar su daliniu finansavimu per savivaldybės programas.
- Privati slauga: jeigu žmogus nenori laukti eilėje ar nori daugiau paslaugų - galima pasitelkti privačias įstaigas.
Finansinė pagalba: išmokos ir pašalpos
Lietuvoje egzistuoja keli finansinės pagalbos būdai tiems, kuriems reikalinga slauga.
- Slaugos pašalpa. Skiriama asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.
- Pagalbos namuose paslaugos.
- Lengvatos ar kompensacijos.
Kada pradėti domėtis slaugos galimybėmis?
Taip, tai netgi rekomenduojama. Kuo anksčiau šeima pradės planuoti ir domėtis, tuo lengviau bus užtikrinti tinkamą priežiūrą vyresnio amžiaus artimajam. Dėl šios priežasties labai svarbu kuo anksčiau pradėti domėtis vietos galimybėmis, kalbėtis su seniūnijos socialiniu darbuotoju, vertinti artimųjų galimybes padėti.
Slaugos paslaugų poreikis auga
Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln.
Slaugos paslaugos namuose: kas svarbu?
- Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams.
- Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.
- Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
- Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje.
Slaugos paslaugų namuose dažnumas ir trukmė
- Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus.
- Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną.
- Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas.
- Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis.
- Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.
Kas sudaro slaugos paslaugų komandą?
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.
Slaugos paslaugos socialinės globos įstaigose
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.