Šiandieniniame pasaulyje, technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kiti įrenginiai suteikia mums prieigą prie informacijos, pramogų ir socialinių ryšių bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Tačiau šis nuolatinis ryšys turi ir tamsiąją pusę - priklausomybę.
Daugelis žmonių mano, kad per daug naudojasi mobiliuoju telefonu. Du trečdaliai britų, dalyvavusių plataus masto tyrime, teigia, kad mobilusis telefonas jiems trukdo darbe, o trečdalis išmaniojo telefono naudotojų visame pasaulyje pasitikrina jį per penkias minutes, pabudę iš miego. Tačiau tik nedaugelis norėtų jo atsisakyti. Išmanusis telefonas delne sutelkė visą pasaulį.
Lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Ekrano laikai“ T. H. Eriksenas bando atsakyti į paprastą klausimą: ką tu su tuo pasauliu darai ir ką jis daro su tavimi?
Atsikratyti priklausomybės nuo telefono yra lengviau nei manote
Priklausomybės nuo telefono priežastys
Socialiniai tinklai turi nemažai pliusų: palengvina ir paspartina bendravimą, be didelių pastangų leidžia įsisukti į naujienų sūkurį, taupo laiką ieškant darbinių kontaktų ar informacijos bet kokia tema. Anot psichologės dr. L. Bulotaitės, socialiniai tinklai patenkina ne vieną žmogui būtiną poreikį.
- Bendravimas: Socialiniai tinklai suteikia erdvę bendrauti su draugais, šeima ir bendraminčiais.
- Pasirodymas: Kiekvienas nori būti reikšmingas, trokšta, kad kiti juo žavėtųsi, pamatytų jo darbus, mintis.
- Informacijos gavimas: Socialiniai tinklai leidžia greitai ir lengvai gauti naujienas ir informaciją apie įvairias temas.
Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Galima nuolat kartoti, kad didžiausias deficitas pasaulyje - kitų dėmesys. Mums reikia vienas kito dėmesio, kad žinotume, jog esame vertinami, o kiekvienam, kuris verčiasi prekyba, jis reikalingas norint pritraukti pirkėjų.
Bene didžiausias išmaniojo telefono paradoksas yra tai, kad jis vienu metu ir didina, ir riboja asmeninę laisvę. Tai įrankis, kuriuo naudojasi galingiausios pasaulio įmonės, siekdamos perprasti mus ir perparduoti informaciją kitoms įmonėms, norinčioms ką nors parduoti, be to, tai gali būti veiksmingas būdas valstybėms stebėti ir kontroliuoti savo piliečius. Vis dėlto tas pats aparačiukas - ir puiki priemonė, suteikianti daugiau individualios laisvės ir lankstumo. Mes valdome jį iš vidaus, ir tuo pat metu ši medija valdo mus iš išorės. Tas pats galioja veikiant didelėms ir mažoms jėgoms. Tu esi dėlė, mintanti jų dėmesiu, kaip jie minta tavuoju. Kartais jie prašauna pro šalį.
Dėl priklausomybės tampame pažeidžiami. Kai lankiau pradinę mokyklą, visi apytiksliai žinojome, kas klasėje populiarus, o kas ne toks populiarus, kam geriau sekasi mokslai, o kam prasčiau. Bet tai retai būdavo kaip nors įvardijama; tiesiog toks buvo pasaulis. Turint šiuolaikines technologijas, kurios tiek sumažina tikrovės kompleksiškumą, kad ji gali tilpti į programėlę mažame ekrane, tokius dalykus įmanoma išmatuoti. Jei du klasės draugai švenčia gimtadienį ir vienas surenka keturiasdešimt patiktukų, o kitas - penkis, nesunku apskaičiuoti, kad pirmasis yra aštuonis kartus populiaresnis už antrąjį.
Laisvė bet kada bendrauti su bet kuo greitai išvirsta į priklausomybę. Vieni įninka į žaidimus (pažįstu protingą vaikiną, kuris kasdien žaidžia „Wordfeud“), kitų pirštai nė akimirkos negali ištverti nemaigę, nebraukę ir nespaudę patiktukų. Prieš kurį laiką dalyvavau kviestinėje vakarienėje, į kurią buvo pakviesta ir viena Norvegijos socialinių tinklų žvaigždė. Po pirmojo patiekalo, mums šnekučiuojantis apie muziką ir literatūrą, jo rankos pranyko po stalu, ten pat nukrypo ir žvilgsnis. Įgudusiais pirštais jis žaibiškai pasitikrino, kiek patiktukų sulaukė per pastarąsias porą valandų. Šis vyras nebebuvo laisvas.
Saldainiai smegenims veikia kaip kokainas ar spydas. Tu jautiesi geriau, lyg būtum svarbesnis, pačiame įvykių sūkuryje. Tačiau kyla ta pati problema, kaip ir pavartojus kitų narkotinių medžiagų, - netrukus reikia naujos dozės. Tas vyras, kuris fiziškai dalyvaudamas vakarienėje negalėjo ištverti nepatikrinęs, kiek patiktukų gavo per pastarąsias porą valandų, galėtų pamąstyti apie skaitmeninės detoksikacijos kursą arba įsigyti vieną iš daugybės puikių programėlių, skirtų apriboti programėlių naudojimą. Tai ne tokios rūšies dėmesys, kuris praturtina gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Feisbuko narkomanai tampa priklausomi ne nuo stipriųjų, o nuo silpnųjų ryšių. Kiekvienas patiktukas iš žmogaus, perskaičiusio tavo sąmojį ar komentarą, tai lyg saldus niežtinčios nugaros pakasymas, net jei nelabai žinai, kas jis toks.
„Priklausomybė“ išvertus į anglų kalbą turi dvi reikšmes: dependence ir addiction. Jų nereikėtų painioti. Tai, kad esame priklausomi nuo kitų žmonių, nuo gamtos ir aplinkos, yra banali tiesa, tačiau pasekmės toli gražu ne banalios. Esame ženklų ir daiktų ekosistemos dalis, o viena didžiausių vakariečio klaidų yra įsitikinimas, kad kaip individas tu ką nors reiški, kad esi savarankiškas organizmas. Ši individualizmo forma padarė daug žalos, nes visuomenė tapo grindžiama principu „Mūsų nesustabdys niekas“ - tiek ekologiniu, tiek socialiniu požiūriu.
Kitą priklausomybės formą jau ne kartą minėjau, kaip ir augančią skaitmeninės detoksikacijos pasiūlą, skirtą padėti žmonėms, kurie jaučia, kad išmanusis telefonas užvaldė jų gyvenimą. Karlsenas ir Syvertsen peržiūrėjo trisdešimt savigalbos knygų, susijusių su skaitmenine priklausomybe (ne visose, bet daugumoje dėmesys sutelktas į išmanųjį telefoną), net dvidešimtyje pavadinimų yra žodis addiction arba addicted.
Priklausomybė nuo internetinių žaidimų
Žaidimai internetu dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Manoma, jog saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaiko raidą t.y. lavina vaikų socialinius įgudžius, vaizduotę, gerina atminties procesus. Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų.
Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus. Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais.
Taip pat skaitykite: Žmogaus teisės į kompensaciją Lietuvoje
Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys. Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę.
Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą. Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai.
Kita neatsiejama problema - silpna savikontrolė ir disciplina. Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis.
Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje.
Kaip atpažinti priklausomybę nuo telefono?
Ar esate priklausomas nuo socialinių tinklų, pačiam suprasti gana sudėtinga, sako psichologė: „Žmonėms neretai atrodo, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų - išsigalvojimas. Žmogus mano, kad palyginti normaliai tvarkosi, kad yra tokių, kuriems gerokai blogiau.
Priklausomybę išduoda ir laiku neatliktos užduotys - žmogus nebeatlieka savo pareigų darbe, šeimoje, vis nukelia užduotis arba jas iš viso pamiršta. Kaip staiga nutraukus vartoti alkoholį, taip ir staiga nutarus nebesinaudoti socialiniais tinklais gali imti kamuoti abstinencijos požymiai, sako dr. L. Bulotaitė.
„Žmogus pradeda jausti nerimą, nebežino, kuo užsiimti. Vaikus gali ištikti ir pykčio priepuoliai: atėmus kompiuterį, jie ima rėkti, daužyti daiktus ir t. t.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja dr. G. Misiūnienė sako, kad pirmieji pavojingi ženklai, kuriuos gali pastebėti artimieji ir aplinkiniai - kuomet buvimas internete ir medijose tampa vaiko pagrindine veikla, vaikas nenori atlikti kasdienių savo darbų, sunkiai keliasi į mokyklą, nenoriai eina į popamokines veiklas. Nutraukus naršymą internete pastebimas irzlumas, nerimas, liūdesys. Vaikui gali tapti sunku pačiam pabaigti probleminę veiklą, namuose atsiranda įtampa, manipuliacijos ir apgaulės. Neigiamos pasekmės pradeda apimti ir išsilavinimo, ir asmeninių santykių sritį.
Pagrindiniai požymiai, kad tai jau tampa bėda Pasak kalbintos psichologės, priklausomybė nuo interneto nėra diagnozė, o ir pats terminas „priklausomybė“ - ne visai teisingas šiame kontekste: „Mes daugiau sakom „probleminis interneto naudojimas“. Nes iš tų visų su internetu susijusių priklausomybių jei taip vadinsime, tik internetinių žaidimų sutrikimas yra pripažintas kaip diagnozė, bet visa kita svarstoma, kad gal ateityje mes ir įtrauksime. Įtraukiama tada, jei tai kelia labai daug problemų žmogui, jo artimiesiems ir visuomenei. Tai dabar palikta tuose klasifikatoriuose ligų kaip prieduose, kada reikalingi tyrimai, dar reikalinga informacija. Bet aš manau, kad vartoti tą terminą „priklausomybė“ kalbant apie internetą nieko nėra blogo, todėl, kad tai parodo žmonėms, kuo gali baigtis jeigu jie per daug laiko skirs būtent toms priklausomybėms“, - kalba L. Bulotaitė.
Anot jos, tam, kad veiksmas būtų pripažintas priklausomybe, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus. Ir tai tikrai nėra laikas, leidžiamas internete. Vienas svarbiausių rodiklių - kai žmogus nebegali kontroliuoti savo elgesio. Pavyzdžiui, nutaręs, kad internetu naudosis vieną valandą, o staiga supranta, kad praėjo jau penkios ar šešios valandos. Dar vienas priklausomybės kriterijus - kai didėja tolerancija, t.y. nori vis daugiau ir daugiau laiko leisti internete. Taip pat kai atsiranda tam tikra abstinencija - žmogus blogai jaučiasi, negalėdamas prisijungti. Galiausiai, jei žmogus negali atlikti savo tiesioginių darbų ir pareigų, jei internetas jau trukdo darbui, mokslams, kasdieniniams darbams.
„Kalbame labiau ne apie priklausomybę nuo interneto, o nuo veiklų. Kad yra įvairių veiklų, kurias atliekame internete, ir tada randasi priklausomybė nuo tų veiklų“, - tikslina psichologė.
Priklausomybės nuo telefono požymiai
Štai keletas klausimų, kurie gali padėti jums įvertinti, ar esate priklausomas nuo telefono:
- Ar jaučiatės neramus, kai neturite telefono su savimi?
- Ar dažnai pasitikrinate telefoną, net jei neturite jokio pranešimo?
- Ar naudojate telefoną, kai turėtumėte būti dėmesingas kitoms veikloms, pavyzdžiui, vairuojant, dirbant ar bendraujant su žmonėmis?
- Ar miegate su telefonu šalia savęs?
- Ar jaučiatės kaltas ar gėdingas dėl to, kiek laiko praleidžiate prie telefono?
Jei atsakėte teigiamai į kelis iš šių klausimų, gali būti, kad esate priklausomas nuo telefono.
Norėdami padėti jums geriau suprasti, kiek laiko praleidžiate naudodamiesi telefonu, pateikiame lentelę su vidutinėmis paauglių naudojimosi ekranu trukmėmis pagal tyrimus JAV:
| Amžiaus grupė | Vidutinė naudojimosi ekranu trukmė per dieną |
|---|---|
| 11-14 metų | 9 valandos |
| 15-18 metų | 7,2 valandos |
Šie skaičiai keletą kartų viršija pediatrų rekomendacijas, kurios pataria prie ekranų praleisti ne daugiau kaip 2 valandas per dieną. Tai rodo, kad daugelis paauglių praleidžia per daug laiko naudodamiesi telefonais.
Ką daryti, jei esate priklausomas nuo telefono?
Vis dėlto per karantiną imtis drastiškų priemonių psichologai nepataria. Pasak dr. L. „Kai pastebimos pirmosios priklausomybės užuomazgos, žmogus gali pabandyti pagalvoti, kokius savo poreikius tenkina socialiniuose tinkluose. Visgi žmogus linkęs pats sau meluoti, gintis, neigti problemą - tai normali reakcija, - todėl greičiau susivokti padės psichologas.
Anot dr. L. Bulotaitės, jeigu anksčiau asmuo 5 valandas praleisdavo socialiniuose tinkluose, nutraukęs šią veiklą jis turės net 5 valandas laisvės. Sugalvoti, kuo per jas užsiimti, gali būti tikras iššūkis, ypač siaučiant pandemijai.
Taigi, štai keletas patarimų, kurie gali padėti jums įveikti priklausomybę nuo telefono:
- Nustatykite ribas: Nuspręskite, kiek laiko per dieną norite praleisti prie telefono, ir stenkitės laikytis šio limito.
- Išjunkite pranešimus: Tai padės jums mažiau galvoti apie telefoną.
- Raskite kitų užsiėmimų: Užsiimkite veikla, kuri jums patinka ir kuri nereikalauja telefono.
- Bendraukite su žmonėmis gyvai: Praleiskite daugiau laiko su draugais ir šeima.
- Kreipkitės į specialistą: Jei negalite įveikti priklausomybės nuo telefono savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Skaitmeninė detoksikacija: Vienas Birštone įsikūręs SPA centras prieš kurį laiką klientams siūlė sandorį: atvykę lankytojai porai dienų darbuotojams atiduoda mobilųjį telefoną, šis saugiai užrakinamas spintelėje, o už priimtą iššūkį svečiai apdovanojami nuolaidomis procedūroms.
Psichologė Talihärm sako: „Standartai dažnai yra nerealūs, kenksmingi sveikatai, nepasiekiami. Jaunų žmonių smegenys yra itin imlūs įtakai, jiems reikia priklausyti ir sulaukti dėmesio. Technologijos vystosi sparčiai ir toliau vystysis - tad kaip galime saugiai naudotis socialiniais tinklais? Talihärm aiškina: tai apgalvoti ir atsakingi veiksmai, derinami su įvertinimu galimų pasekmių.
Tina papasakojo, kas padeda sukurti savo ateities viziją: „Aš klausinėju savęs - kur norėsiu būti per 5-10 metų? Žinau, kad socialiniai tinklai - kliūtis mano ateities vizijai. Paprašyk svarbių žmonių priminti tau padėtų padegti telefoną. Kalbėkis su draugais, kurie turi panašią problemą.
Nereikėtų per daug lyginti su priklausomybės ligų gydymu, tačiau paralelių esama. Dalyvaujantieji anoniminių alkoholikų programoje turi pripažinti, kad savęs nekontroliuoja, tai reiškia, kad jiems neužtenka susiimti, norint mesti gerti. Mat jų priklausomybę suformavo santykiai su išoriniu pasauliu: butelis, namai ar baras, socialinių ryšių tinklas, santykiai su kitais žmonėmis ir savivaizdis, kurį vėlgi formuoja santykiai su aplinka. Kitaip tariant, jie turi viską paleisti; Gregory Batesono žodžiais, alkoholikas turi pripažinti, kad jis nėra savo sielos šeimininkas, jis savęs nekontroliuoja ir jam reikia pagalbos.
tags: #kada #buvo #pripazinta #priklausomybe #nuo #telefono