Artėjant 2025 metų lapkričiui, Lietuvos gyventojų laukia reikšmingas pokytis - galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas. Prognozuojama, kad šiuo sprendimu pasinaudos daugiau nei pusė kaupiančiųjų.
Ši situacija kelia daug klausimų ir verčia atidžiai įvertinti, ar toks žingsnis yra geriausias būdas užsitikrinti orią senatvę. Aptarkime, kas yra pensijų kaupimas, kokie jo privalumai ir trūkumai, ir kaip priimti teisingą sprendimą.
Kas Yra Ori Pensija?
Terminai „ori senatvė“ ir „ori pensija“ dažnai vartojami viešojoje erdvėje, tačiau ką jie iš tikrųjų reiškia? Pasak ekspertų, universalaus apibrėžimo nėra, tačiau galima išskirti kelis esminius punktus:
- Tarptautinėje erdvėje oria pensija laikoma tokia, kuri sudaro du trečdalius karjeros metu gautų pajamų.
- Svarbu apsibrėžti, kokia veikla norėtume užsiimti senatvėje ir kaip ją įsivaizduojame.
- Tai padės apskaičiuoti, kokių finansinių išteklių reikės, kad nesijaustume suvaržyti.
Kodėl Nenorime Kaupti?
Nors pensijų kaupimo sistema Lietuvoje egzistuoja jau 20 metų, dalis žmonių vis dar žiūri į ją skeptiškai. Tam įtakos turi keletas veiksnių:
- Per tą laiką įvyko ne vienas kapitalinis papildomo kaupimo pensijai pakeitimas.
- Dalį nenoro lemia įsišaknijęs požiūris, jog valstybė pasirūpins viskuo.
- Svarbu prisiminti, kad nors valstybė prisideda prie papildomo pensijų kaupimo, kiekvienas nešame atsakomybę už savo ateitį.
Kurie Žmonės Pirmiausia Trauksis Iš Antros Pensijų Pakopos?
Investuotojas Tautvydas Marčiulaitis prognozuoja, jog tie, kuriems pinigų reikia čia ir dabar, nes, galbūt, paimta greitoji paskola, būtina įsigyti naują šaldytuvą ar norisi atostogų. Antroji grupė - tie žmonės, kurie pakankamai finansiškai raštingi, kad toliau investuotų savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip efektyviai kaupti pensiją Lietuvoje
Likti Ar Pasitraukti?
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ kuriamoje tinklalaidėje „Daugiau nei finansai. Su M. Dubnikovu“ teigiama, kad antra pensijų pakopa užtikrina nuolatinį kaupimą be asmeninės disciplinos ir didelių pastangų. Tai - didelis privalumas, nes daugelis žmonių nepradeda investuoti ne todėl, kad trūksta pinigų, o todėl, kad trūksta disciplinos ir noro.
T. Marčiulaitis komentuoja: "Manau, kad vidutines pajamas gaunančiam žmogui antroji pensijų pakopa - tinkama sistema, jeigu kažkas galėtų pažadėti, kad ji nesikeis ateinančius 20 metų."
Prognozuojamos Pensijos Skaičiuoklė
Pristatyta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė, kuri gyventojams padės apsispręsti, ar verta likti antrojoje pensijų pakopoje. Kaip minėta, skaičiuoklė parodo, kaip skiriasi prognozuojama pensija pasirinkus skirtingus antros pakopos scenarijus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė sakė: „Ką matome - ši paskata didėja ir iš esmės kitais metais sieks apie 400 eurų per metus kiekvienam, kuris kaupia. Tai yra solidus priedas prie žmogaus mokamų įmokų. Be to, kaip rodo „Sodros“ pateikiama skaičiuoklė, papildomai kaupiant, sulaukus senatvės pensija bus didesnė. Drįsčiau teigti, kad tas skirtumas yra pakankamai ženklus”.
Skaičiuoklėje pateikiami šie scenarijai:
Taip pat skaitykite: Geriausi pensijų fondai 2024
- Kaupiu / pradėsiu kaupti: bazinis scenarijus, su kuriuo lyginami kiti.
- Sustabdžiau / noriu sustabdyti įmokas: rezultatai darant prielaidą, kad įmokų mokėjimas sustabdomas iki senatvės pensijos amžiaus.
- Noriu pasitraukti iš kaupimo: įvertinimas, kaip keistųsi pajamos senatvėje nutraukus pensijų kaupimą.
- Nekaupiu: palyginimas su baziniu scenarijumi, kai pensijai kaupiama papildomai antroje pakopoje.
„Sodra“ rekomenduoja į ją įeiti prisijungus prie savo asmeninės paskyros gyventojui.
Anot ekspertės, pati skaičiuoklė veikia nuo 2019 metų, tačiau šiemet atnaujintas jos dizainas, kad būtų lengviau suprantamas ir interpretuojamas.
Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skaičiuoklėje pateikiamos individualizuotos prognozės, sudarytos remiantis asmeniniais duomenimis ir patikimų šaltinių skelbiamomis ekonominėmis projekcijomis. Tai leidžia kiekvienam matyti įvertinti savo finansinės ateities perspektyvas.
Pabrėžiama, kad skaičiuoklėje pateikiama būsimos pensijos prognozė yra orientacinio pobūdžio.
Be kita ko, D. Gerulytė sakė, kad „Sodra“ dabar gauna įvairiausių klausimų iš kaupiančių.
Taip pat skaitykite: Gidas renkantis pensijų fondą
„Turime įvairių priemonių: nuo savitarnos, kai žmogus gali susirasti dalį informacijos svetainėje, taip pat gali pasikalbėti su robotuku „Meda“ ir gauti atsakymus, atvykti į skyrius ar skambinti į skambučių centrą“, - vardijo ji.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis teigiamai vertino skaičiuoklės atsiradimą.
Jis tikino, kad skubėti teikti prašymų atsiimti antros pakopos pinigus neverta.
„Langas galios dvejus metus, noriu atkreipti dėmesį, kad neverta skubėti. Visi gaus vienodai, po ketvirčio“, - teigė ministrė.
Prašymus dėl pinigų atsiėmimo pensijų bendrovės priims nuo sausio 2 dienos. Žmonės galės teikti prašymus internetu arba ateiti į konsultaciją gyvai, prieš tai užsiregistravę.
„Noriu pasakyti, kad sprendimų pasekmės bus ilgalaikės. Pajamos senatvėje kaupiant ar nekaupiant tikrai skiriasi“, - nurodė T. Gudaitis.
„Žiūrint į Estijos pavyzdį, kai išėjo apie 40 proc. žmonių, sistema toliau veikia, tikrai bendrovės yra pasiruošusios, nematome jokių problemų. Tie, kas kaupia, kaups toliau, tie žmonės turės tą patį valdymo mokestį ir tikrai sukaups“, - tikino pensijų fondų atstovas.
Patvirtinta ir 2026 metų pensijų anuiteto riba - minimali sieks 16 785 eurus (t. y. minimali riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą).
Maksimali pensijų anuiteto riba sieks 83 926 eurus.
Remiantis ministerijos informacija, pensijų anuitetas yra mokamas tol, kol žmogus gyvena.
II pakopos pensijų fondas - ką daryti? Live su Albertu Morkevičiumi
Baiminasi Estijos Likimo Lietuvoje
Ekonomistė Greta Ilekytė aiškina: „Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama pirmąja pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Kitaip sakant, dirbdami ir mokėdami mokesčius, turime mokėti pensijas savo tėvams ar seneliams. Norėdami didesnių pensijų, turime didinti dirbančiųjų skaičių Lietuvoje, kelti esamus mokesčius dabartiniams dirbantiesiems arba skolintis.“
Taigi, leidimas išsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas reiškia, kad ilgesnėje perspektyvoje galime susidurti su iššūkiais, kai neturėsime pakankamai dirbančiųjų, kurie galės išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų. Tokiu atveju, išeitys nėra lengvos - didinti mokesčius, skatinti imigraciją, ilginti pensinį amžių arba mokėti mažas pensijas.
„Tobulame pasaulyje antrosios ir trečiosios pakopų nereikėtų. Gyventojai, būdami darbingo amžiaus, savarankiškai kauptų lėšas senatvei, investuotų, o išėję į pensiją galėtų šias santaupas naudoti. Nors ir matome augantį skaičių investuojančių gyventojų, dar gerokai atsiliekame nuo kitų ES šalių.“, - pridūrė G. Ilekytė.
Lietuvos Banko (LB) ekonomistų teigimu, poveikis ekonomikai daugiausia bus juntamas per gyventojų vartojimo pasikeitimus. Vartojimo pagyvėjimas Lietuvos BVP augimą 2026 m. gali paspartinti maždaug 0,5 proc. punkto. Vis dėlto tai bus laikinas poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto lėčiau nei būtų augusi be šios reformos.
Estijos banko Ekonominės politikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Rasmus Katti anksčiau sakė „Delfi“, kad plačiai paplitusio papildomo pensijų kaupimo panaikinimas visuotinai didina mažų ir nelygių pensijų ateityje riziką.
Geriau Atsiimti Ar Taupyti?
Kiekvienas gyventojas turi galimybę nuspręsti pats. Visgi, senstančios visuomenės akivaizdoje orių pensijų užtikrinimas turėtų būti ne tik valstybės, bet ir pačių gyventojų prioritetas. Todėl dabarties pajamų nukreipimas ateities poreikiams yra itin rekomenduojamas.
Pasak G. Ilekytės, antrosios pensijų pakopos tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje, užsitikrinant jas iš kelių šaltinių.
Jeigu gyventojas nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas iš pensijų fondo, rekomenduojama šiuos pinigus ir toliau įdarbinti, kad jie generuotų finansinę grąžą, o sukaupta suma ilgainiui didėtų.
Estijoje didelė dalis atsiimtų santaupų buvo nukreiptos į dabarties poreikių tenkinimą. Tai prisidėjo ir prie aukštesnės infliacijos, ir prie spartesnio ekonomikos augimo. Visgi, šis efektas buvo trumpalaikis.
R. Katti patvirtino pašnekovės nuogąstavimus konstatuodamas, kad kaimyninėje šalyje reikšminga dalis išimtų lėšų buvo nukreipta į vartojimą.
Kaip taisyklė, tie, kurie nusprendė atsisakyti pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, tuo metu uždirbo šiek tiek mažiau nei vidutines pajamas.
„Aktyvus sukauptų pensijos santaupų išleidimas dar labiau pakėlė kainas ir infliaciją Estijoje, o tai reiškia, kad žmonės iš tikrųjų už savo pinigus gavo mažiau nei būtų gavę be reformos.“, - sakė Estijos banko atstovas.
Netaupančių Būsimų Pensininkų Laukia Skurdas
Ekonomistės G. Ilekytės teigimu, jeigu gyventojas nesirūpins savo ateitimi pats, tikėtina, kad valstybė bus nepajėgi užtikrinti orių pajamų senatvėje. Tai reiškia, kad šie gyventojai gali susidurti su išaugusia skurdo rizika.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 procentus.
„Kaupimas ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Visgi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis - išėjimu į pensiją - yra itin svarbi užduotis. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galėsime ne tik ramiai išeiti į pensiją ir joje išgyventi nedirbdami, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.“, - teigė vyresnioji ekonomistė.
LB neneigė, jog pensijų kaupimo sistemos pakeitimai suteiks daugiau pasirinkimo laisvės, bet sprendimai reikalauja ir daugiau paties žmogaus atsakomybės, kadangi kiekvienas turės pasirinkti pats, įvertinęs savo poreikius.
Ekonomistai patarė neskubėti, skirti pakankamai laiko bei labai gerai apgalvoti, kam nori skirti šias lėšas. Vertinant dabartinius poreikius, derėtų atsiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos pagerinti gyvenimą senatvėje. Tad reikėtų kritiškai vertinti ne tik šios dienos poreikius, bet ir galvoti apie perspektyvą, ateitį.
Išleisti sukauptus pinigus paprasta, o sukaupti iš naujo, ypač jeigu kaupiama ilgai - užtrunka.
Pensijos Kaupimas Prasideda Nuo Klausimo, Kiek Pinigų Jums Reikės Kai Išeisite Į Pensiją
Jūsų išlaidos pensijoje turi būti paremtos jūsų poreikiais, o ne iš piršto laužtais pamąstymais. Būkite sau sąžiningi, planuodami kaip norite gyventi pensijoje ir skaičiuodami kiek tai jums kainuos.
Viena iš taisyklių nustatant poreikius pensijoje sako, kad siekiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę senatvėje jums nuolat reikės 70 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Didesnį atlyginimą gaunantiems, šis skirtumas gali būti dar didesnis.
Kita vertus, tai tik orientacinis skaičiavimas. Daug kas priklauso nuo realios jūsų situacijos. Gal prieš išeidamas į pensiją dar nebūsite išsimokėję būsto paskolos arba turėsite didelių sveikatos problemų, o gal tiesiog senatvėje norite gyventi geriau nei bet kada iki tol, turėti sodybą ant ežero kranto ar jachtą Klaipėdos uoste.
Kaip Veikia Sodra Ir II Pakopos Pensijų Fondai?
Iš esmės SODRA (arba valstybės socialinio draudimo fondas) yra valstybės sukurtas mechanizmas, skirtas surinkti įmokas iš dirbančiųjų ir juos perskirstyti socialiai remtinoms grupėms: ligoniams, neįgaliesiems bei pensininkams. Svarbu pažymėti, kad SODRAI sumokama didžioji dalis mokesčių.
Pensijas kaupti investiciniuose pensijų fonduose gali visi, mokantys mokesčius SODRAI ir pasirašę sutartį su II pakopos pensijų fondą valdančia kompanija. Tokiu atveju dalis jūsų sumokėtų SODROS mokesčių bus automatiškai pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl sumažės jūsų bazinė pensija.
Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį ganėtinai anksti, senatvėje galėsite gauti 20-50 proc. didesnę pensiją.
tags: #kur #geriausiai #pasirinkti #kaupti #pensijai