Socialinės globos įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savimi pasirūpinti savarankiškai. Šis straipsnis apžvelgia socialinės globos įstaigų istoriją, tipus, teikiamas paslaugas Lietuvoje, remiantis pateikta informacija.
Vaikų globos namai Nikaragvoje
Vaikų globos institucijos
Vaik globõs institùcija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.
1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Vaikų globos institucijų istorija
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
- Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų).
- Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-40 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv.). 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Taip pat skaitykite: Įstatymai dėl neįgaliųjų užimtumo
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose).
2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Vaiko globa (rūpyba) yra esminė paslauga, užtikrinanti priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą vaikams, likusiems be tėvų globos. Tai apima tinkamų sąlygų sudarymą vaikams augti dvasiškai ir fiziškai, taip pat jų asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimą.
Taip pat skaitykite: Juknaičių seniūnijos socialinė parama
Išsklaidyti mitai apie vaikų globą Lietuvoje: įvardijo, kaip vyksta procesas
Vaiko globos (rūpybos) organizavimas
Vaikui globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai negali auginti vaiko dėl įvairių priežasčių, tokių kaip priklausomybės, ligos, socialinių įgūdžių trūkumas, nesirūpinimas vaiku ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Vaikams iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems nei 14 metų vaikams - rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Globos rūšys
- Laikinoji globa (rūpyba): tai laikina priežiūra, auklėjimas ir teisių atstovavimas vaikui, likusiam be tėvų globos. Jos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
- Nuolatinė globa (rūpyba): nustatoma vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas ir teisių gynimas pavedami kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Globos formos
- Globa (rūpyba) šeimoje: tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši).
- Globa (rūpyba) šeimynoje: tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni).
- Globa (rūpyba) globos centre: vaiko globa nustatoma globos centre ir jo globėju paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaikas gyvena budinčių ar nuolatinių globotojų šeimoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: vaiko globa nustatoma socialinės globos įstaigoje ir jo globėju paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Globėjas (rūpintojas) ir jo vaidmuo
Globėjas (rūpintojas) yra asmuo, kuriam paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Tai gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas
Budintis globotojas laikinai prižiūri vaiką savo namuose, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų (bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų). Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs sutartį su globos centru.
Nuolatinis globotojas
Nuolatinis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais. Jis turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.
Kaip tapti globėju (rūpintoju)?
Norint tapti globėju (rūpintoju), reikia atlikti keletą žingsnių:
- Sprendimo priėmimas ir informacijos surinkimas: Pirmiausia reikia apsispręsti ir surinkti informaciją apie globos procesą.
- Sveikatos pažyma: Kreiptis į gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos (forma 046/a).
- Dokumentų pateikimas: Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti prašymą bei sveikatos pažymą. Taip pat reikia pateikti vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimą.
- Laukimas: Dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui.
- Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį vertinimą, globos centras pakvies į mokymus, kurie trunka iki 3 mėnesių.
- Išvados gavimas: Išklausius mokymus, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) per 10 darbo dienų.
- Laukimas ir sprendimo priėmimas: Pasirašius teigiamą išvadą, laukiama skambučio iš globos centro su pranešimu apie poreikį globoti konkretų vaiką.
Parama globėjui (rūpintojui)
Tapus globėju (rūpintoju), globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda teiks pagalbą, paramą ir galimybę tobulinti gebėjimus vaikų auginimo srityje. Taip pat bus kviečiama aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę. Savivaldybė gali skirti pagalbos pinigus ir vienkartinę materialinę pagalbą.
Globos centras ir jo funkcijos
Globos centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas. Jis perduoda likusį be tėvų globos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Globos centras teikia socialines paslaugas, pagalbą vaikui ir budinčiam globotojui, bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams.
Globos centro pagalba
- Nemokama socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba.
- Nemokamos psichologų konsultacijos vaikams ir budinčiam globotojui bei jo šeimos nariams.
- Kvalifikacijos kėlimas.
- Savitarpio pagalbos grupės, supervizijos.
- Laikinos vaikų priežiūros paslaugos.
Laikinas atokvėpis darbui atkurti
Laikino atokvėpio paslauga - tai globos centro organizuojamos paslaugos, skirtos budinčiam globotojui susigrąžinti darbingumą.
Socialinės globos įstaigų tipai
Pagal globos formą ir trukmę, globos įstaigos skirstomos į kelis tipus:
- Dienos globos įstaigas: teikia paslaugas dienos metu.
- Laikino apgyvendinimo įstaigas: teikia trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas.
- Stacionarios globos įstaigas: teikia ilgalaikio apgyvendinimo ir priežiūros paslaugas.
Globos įstaigos specializuojasi teikti paslaugas įvairioms klientų grupėms, tokioms kaip vaikai, neįgalieji ir seni žmonės.
Statistika
2016 m. veikė:
- 123 stacionarios vaikų globos įstaigos (keturios iš jų - negalią turintiems vaikams).
- 107 įvairių tipų senų žmonių globos namai (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai).
- Neįgaliųjų globos įstaiga, įsteigta 1992 m., kuri buvo pirmas bandymas Lietuvoje sukurti naujo tipo gyvenimo namus asmenims su intelekto negalia.
Pagrindinės vertybės:
- Pagarba žmogaus orumui ir teisėms.
- Orientacija į asmenį.
- Įgalinimas.
- Atvirumas.
- Bendradarbiavimas.
- Tobulėjimas.
Teikiamos paslaugos
- Ilgalaikė socialinė globa (kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba).
- Trumpalaikė socialinė globa (laikinai dėl tam tikrų priežasčių teikiama kompleksinė pagalba).
- Dienos socialinė globa (kompleksinė pagalba dienos metu).
- Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose (namų aplinkos sąlygų ir paslaugų suteikimas, sudarant sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą).
- Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas (paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms), siekiant stiprinti jų bendravimo gebėjimus).
- Socialinių dirbtuvių paslauga (siekiama didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir su konkrečia darbinio užimtumo veikla susijusius įgūdžius).
Socialinės globos įstaigų istorinis kontekstas
Socialinės globos ištakos siekia senus laikus, o globos įstaigų raida atspindi visuomenės požiūrį į vargšus, neįgaliuosius ir senus žmones.
- XVI a.: Europoje vyravo nuostata, kad globoti vargšus yra bažnyčios ir tikinčiųjų pareiga. Pirmąsias globos įstaigas kūrė bažnyčios, vienuolynai ir labdaros organizacijos.
- XVII a.: Dėl socialinių ir ekonominių pokyčių augant vargšų skaičiui, atsakomybės už jų globą ėmėsi valstybė. Tačiau globos įstaigose vyravo drausminamosios priemonės, pagrindinis tikslas buvo globojamuosius izoliuoti, kontroliuoti, išmokyti ir priversti dirbti.
- Po Antrojo pasaulinio karo: Europos valstybėse ėmė formuotis socialinės apsaugos sistemos, kūrėsi socialinių paslaugų tinklas.
- Lietuvoje: Nuo XVI a. prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems.
„Gilės namai“ - pavyzdys
„Gilės namai“ yra Vilniaus miesto biudžetinė įstaiga, teikianti socialinės globos ir ugdymo paslaugas vaikams, netekusiems tėvų globos. Įstaigoje dirba kvalifikuoti specialistai, o nuo 2019 metų įstaiga perėjo prie bendruomeninio gyvenimo modelio. Įstaiga dalyvauja projekte „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“, kurio tikslas - sudaryti sąlygas gerinti ir tobulinti socialinių paslaugų kokybę.
Įstaigos darbuotojai yra nominuoti Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos apdovanojimams.
Pagėgių socialinės globos namai teikia kokybiškas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, užtikrinant asmenų galimybę gyventi bendruomenėje Grupinio gyvenimo namuose.
Socialinių paslaugų skyrimo tvarka
Norint gauti socialines paslaugas, reikia pateikti prašymą Socialinių paslaugų centrui. Taip pat reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir medicinos dokumentų išrašą.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908.
- Iįstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai.
- Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa.
2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242.
- Įstaigos grupė: šeiminiai namai.
- Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa.
Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24. 2024 m.
Šeimynos Lietuvoje