Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų - sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, reikalaujantis tiek politinės valios, tiek aktyvaus visuomenės ir nevalstybinių organizacijų įsitraukimo. Metų pradžioje LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planą“.
Kodėl reikalinga pertvarka?
Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą. Tačiau 20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo.
Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai arba žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus ir asmenybę žeminančio elgesio, kartais peraugančio į kankinimą. Įvairios tarptautinės ataskaitos praneša, kad globa institucijoje skatina vienų piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi kitų atžvilgiu ir sukuria sisteminio, nuasmeninto smurto tikimybę bei galimybę tiek iš darbuotojų, tiek iš vyresnių globos institucijos gyventojų pusės. (Šeimos reikalai. Studija apie institucinę vaikų globą Centrinėje ir Rytų Europoje bei buvusioje Tarybų Sąjungoje, 2005, EveryChild)
Tarptautinės nuostatos ir teisės aktai
Net du tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.
Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-oje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Lietuvos kontekstas: planas, tikslai ir abejonių šešėliai
Perėjimo planas numato prioritetą vaiko globai šeimoje ir įvaikinimui, tačiau praktinis įgyvendinimas kelia klausimų. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) valdybos pirmininkė Skirma Kondratas atkreipia dėmesį, kad: „Nors visiškai pritariame plano tikslams ir priemonėms, kartu baiminamės, kad šie taurūs siekiai gali likti tik popieriuje.“
„Viena iš mūsų socialinės paramos sistemos problemų - kad valstybė mažai skaitosi su NVO, nėra realios ir pripažintos partnerystės. Suprantama, valstybė turi užtikrinti ir reguliuoti tam tikras sritis, kaip vaiko teisių apsauga ir globa, tačiau sunku įsivaizduoti, kad tik valstybinės ir savivaldybės institucijos be pilietinės visuomenės ir formalių bei neformalių jos darinių įsitraukimo ir pagalbos, bus pajėgios daryti pokyčius tokiame jautriame ir probleminiame sektoriuje“.
Prevencijos ir bendruomenės svarba
Bendruomenės įsitraukimo svarbą padedant socialinės rizikos šeimoms ir šeimoms, iš kurių vaikai jau yra paimti institucinei globai, mato Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas. „Esame nedideli globos namai, gerai pažįstame vietos bendruomenę, šeimas, todėl palaikome su jomis ryšį, dirbame tiek su vaikais, tiek su tėvais - kai įmanoma rengiame jų susitikimus. Sumažinti vaikų, patenkančių į globos įstaigas, skaičių bus neįmanoma nevykdant prevencinio darbo su šeimomis.“
„Mes tikime, kad nuolatinis efektyvus prevencinis darbas, o taip pat ankstyvoji intervencija, kai šeimoje kyla problemos, yra vienintelis būdas sustabdyti vaikų, patenkančių į kūdikių ir vaikų namus, srautą.“ - teigia Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė, kartu pridurdama, kad: „Specialistų, dirbančių su rizikos šeimomis, daugėja, bet šioje grupėje esančių šeimų ir vaikų, patenkančių į globos namus, skaičiai mažėja nežymiai. Akivaizdu, kad valstybė ir visuomenė taip pat turi daug daugiau nei dabar investuoti į vaiko globą šeimoje ir įvaikinimą.”
Praktinės problemos: paslaugų kokybė, mokymai ir tęstinumas
Deinstitucionalizacijos plane numatytas prioritetas vaiko globai šeimoje ir įvaikinimui, bet neaišku, kaip konkrečiai tai bus įgyvendinama, nes situacija dirbant su įtėviais ir globėjais pastaraisiais metais kai kuriais atžvilgiais prastėja. Pavyzdžiui, Vilniuje dėl finansų trūkumo įtėvių ir globėjų grupės perpildytos, šeimos priverstos laukti mokymų keletą mėnesių arba net važiuoti į gretimus rajonus. Tęstinės paslaugos globojant ir įsivaikinus vaikus yra minimalios, dažnai vykdomos NVO lėšomis arba savanoriškais pagrindais.“
Taip pat skaitykite: Vaikų globa Lietuvoje
Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Tarptautinė patirtis ir jos pamokos
Institucionalizacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto. Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs. Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės.
Ko reikalauja sėkminga pertvarka?
- Aiškus ir finansuojamas planas, apimantis prevenciją, parama šeimai, mokymus globėjams ir tęstines paslaugas.
- Tvirta partnerystė tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir nevalstybinių organizacijų.
- Bendruomenių stiprinimas, vietos paslaugų plėtra ir ankstyvoji intervencija.
- Stebėsena ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus, kad planai neliktų tik popieriuje.
Galimi sprendimų keliai
Valstybės ir visuomenės vaidmuo turi būti koordinuotas: valstybė turi užtikrinti reguliavimą ir finansavimą, o pilietinė visuomenė - įtraukimą, inovacijas ir bendruomeninę paramą. Sėkminga pertvarka reikalauja tiek politinių sprendimų, tiek ilgalaikių investicijų į šeimos stiprinimą, globėjų rengimą ir tęstines poįvaikinimo bei globos paslaugas. Be abejo, tai negali vykti be aktyvaus NVO indėlio ir vietos bendruomenių veiklos.
| Problema | Reikalingas veiksmas | Numatomas rezultatas |
|---|---|---|
| Per didelės globėjų mokymų eilės | Didesnis finansavimas mokymams, regioninė paslaugų plėtra | Greitesnis parengimas, daugiau šeimų pasiruošusių globoti |
| Tęstinių paslaugų stygius | Valstybės ir NVO bendros programos tęstinėms paslaugoms | Sumažėję atvejų grįžti į instituciją, geresnė integracija |
| Bendruomenių neįtraukimas | Skatinimas ir finansavimas vietos iniciatyvų | Prevencijos sustiprėjimas, mažesnis vaikų atskyrimas nuo šeimos |
Apibendrinant svarbiausius akcentus
Deinstitucionalizacija yra žmogaus teisių, socialinės gerovės ir ilgalaikės politikos klausimas. Tarptautiniai dokumentai ir praktikos patirtis rodo, jog investicijos į šeimą ir bendruomenę yra ne tik žmogiškai reikalingos, bet ir efektyvesnės iš ekonominės perspektyvos. Lietuvoje priimtas veiksmų planas sudaro teisinį ir programinį pagrindą pertvarkai, tačiau jo sėkmė priklausys nuo to, ar valstybė bus pasirengusi tikrai bendradarbiauti su NVO, savivaldybėmis ir bendruomenėmis, ar bus užtikrintas reikiamas finansavimas, mokymai bei tęstinės paslaugos.
Taip pat skaitykite: socialinio darbo kursinio darbo planas
tags: #kursiniai #darbai #perejimo #nuo #institucines #globos