Pensijų kaupimas - tema, kuri daugeliui kelia klausimų, abejonių ir nerimo. Ar pakanka vien „Sodros“ pensijos? Kuo skiriasi II ir III pakopos kaupimas? Ar saugu kaupti banke, o gal geriau rinktis kitus sprendimus? Kaip pensijų kaupimas veikia skirtingas gyventojų grupes?
Skaitytojai kreipėsi su jiems aktualiais klausimais, į kuriuos atsako „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
Kodėl verta papildomai kaupti pensijai?
L. Grinevičius pabrėžia: „Tarptautinė praktika rodo, kad tam, jog pensijoje mūsų finansinė gerovė būtų pakankama, reikia siekti užsitikrinti pensiją, kuri sudarytų bent 70 proc. mūsų iki pensijos gautų pajamų.“
Anot eksperto, vien valstybės, t. y. „Sodros“ pensijos šiam tikslui pasiekti - nepakanka. „Pastaroji dažniausiai gali užtikrinti tik iki 30 proc. dabartinių jūsų pajamų siekiančią pensiją. Taigi, senatvei kaupti papildomai rekomenduojama II ar III pakopos pensijų fonduose, pasirinkus kitas investavimo priemones. Taip galite pasiekti 70 proc. iki pensijos gautų pajamų siekiančią pensiją“, - aiškina ekspertas.
Papildomai kaupti pensijai bet kuriuo atveju - verta. Renkantis kaupimo partnerį svarbiausia įvertinti jo patikimumą, skaidrumą ir procesų aiškumą.
Taip pat skaitykite: Ar pensijų kaupimas garantuoja orią senatvę?
Kokie yra "Swedbank" pensijų kaupimo privalumai?
L. Grinevičius teigia, kad pensijai kaupiantys „Swedbank“ gauna šiuos esminius privalumus:
- Patikimumas ir priežiūra. „Pensijų turtą valdo profesionali investicijų valdymo įmonė „Swedbank investicijų valdymas“, kurią prižiūri Lietuvos bankas. Valdymo procesai yra skaidrūs, standartizuoti, o klientų turtas yra visiškai atskirtas nuo banko turto - jis priklauso tik jums, klientams.“
- Ilgalaikė investicijų strategija. „Pensijų fondai valdomi taip, kad jūsų turtas augtų nuosekliai, o investicijų sudėtis būtų dinamiškai keičiama, atsižvelgiant į jūsų amžių. Jums nereikia priimti sudėtingų investicinių sprendimų - tai daroma už jus pagal geriausią praktiką ir reguliavimo reikalavimus.“
- Efektyvios sąnaudos ir didelis mastas. „Didžiausios rinkos dalyvių grupės dažniausiai turi mažesnes veiklos sąnaudas, o tai ilgainiui reiškia daugiau grynojo prieaugio klientui. Klientas už tą pačią paslaugą moka mažiau, nes fondai veikia masto ekonomijos principu.“
- Lengvas valdymas ir pagalba, kai jos reikia. „Klientai viską gali stebėti ir valdyti interneto banke - nuo sukauptos sumos, uždirbtos grąžos iki asmeninių įmokų, rizikos lygio ar dalyvavimo statuso. Prireikus konsultacijos, ją galima gauti banko padaliniuose, telefonu ar nuotoliniu būdu.“
- Atsakingas požiūris į investavimą. „Visi „Swedbank“ pensijų fondai valdomi, atsižvelgiant į tvarių investicijų principus: neinvestuoja į kontraversiškus sektorius (tabako, alkoholio, iškastinio kuro, ginklų pramonę), vertina įmonių atsakingo valdymo ir poveikio aplinkai rodiklius.“
- Stabilumas ir tęstinumas. „Bankai Lietuvoje veikia pagal griežtus kapitalo, rizikos ir likvidumo reikalavimus. Tai užtikrina, kad kaupimas tęsiasi saugiai ir be sutrikimų net ir sudėtingesniais ekonominiais laikotarpiais.“
Kaip pastebi L. Grinevičius, patikimumą ir naudą vartotojui įrodo ir tarptautinis pripažinimas - „Swedbank“ valdomi pensijų fondai nuolat pelno tarptautinius apdovanojimus. Pavyzdžiui, šiais metais pensijų fondas „Swedbank pensija 1975-1981“ buvo pripažintas vienu iš geriausių Europoje.
Ar bankai turi griežtesnius reikalavimus pensijų kaupimo klausimais?
L. Grinevičius primena, kad II pakopos pensijų kaupimą Lietuvoje vykdo pensijų fondų valdymo įmonės (jos gali priklausyti bankų grupėms arba būti visiškai nepriklausomos) ir gyvybės draudimo bendrovės.
„Svarbu žinoti, kad teisės aktai nustato vienodus reikalavimus visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos susijusios su bankais, ar su draudimo sektoriumi. Todėl pensijų kaupimo saugikliai yra tokie pat, o priežiūrą užtikrina Lietuvos bankas. Tiek II, tiek III pakopoje valdomas pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo valdymo įmonės turto, todėl valdymo įmonės finansinė būklė neturi įtakos jūsų sukauptoms lėšoms. Gyvybės draudimo produktams toks atskyrimo principas netaikomas - todėl kartais žmonėms tai kelia papildomų klausimų“, - pastebi pašnekovas.
II ar III pakopa: ką rinktis, kai finansinė situacija sudėtingesnė?
Ekspertas pastebi, kad nėra universalios išeities - sprendimas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau svarbu įvertinti kelis esminius aspektus.
Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?
„II pakopos įmokos yra reguliuojamos valstybės ir siekia 3 proc. nuo bruto atlyginimo. II pakopoje įmokos yra nuskaitomos automatiškai, vadinasi, kaupiantiems pensijai yra lengviau išlaikyti finansinę drausmę. Pastaroji - itin svarbi norint pensijai sukaupti pakankamą sumą“, - sako L. Grinevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų II pakopa taps lankstesnė - įmokas bus galima stabdyti 12 mėn. laikotarpiui neribotą kiekį kartų. Tai ypač aktualu tiems, kuriems įmokų dydis kelia nepatogumų.
„III pakopa suteikia visišką įmokų laisvę - galite mokėti tiek, kiek tuo metu leidžia finansinės galimybės. Taigi, jei svarbiausia lankstumas, III pakopa gali būti patogesnė. Tačiau II pakopa turi svarbų privalumą - papildomą valstybės skatinimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje padeda sukaupti daugiau“, - pabrėžia ekspertas.
Galutinis pasirinkimas priklauso nuo jūsų finansinių galimybių ir prioritetų, tačiau svarbiausia - pensijai pradėti kaupti laiku ir reguliariai.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Kalbant labai paprastai, PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD. Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota.
Taip pat skaitykite: Privati pensija: ar verta?
Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos. Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz. IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą.
Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti. Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų.
Kokia nauda toliau kaupti II pakopos pensijų fonde?
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Lentelė: II ir III pakopos pensijų fondų palyginimas
| Savybė | II pakopa | III pakopa |
|---|---|---|
| Įmokos | Reguliuojamos (3% nuo bruto atlyginimo) | Laisvos |
| Valstybės skatinimas | Yra (apie 400 eurų per metus) | Nėra |
| Lankstumas | Ribotas (nuo 2026 m. bus galima stabdyti įmokas) | Didelis |
| Mokesčiai | Reglamentuojami | Gali skirtis |
Ką daryti finansų rinkų svyravimų metu?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar galima padidinti įmokas į II pakopos pensijų fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
50 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų siekia sukaupti papildomų pajamų senatvei, o pensijų fonduose kaupia 58 proc. šalies žmonių, rodo naujausias „Artea“ grupės tyrimas. Banko klientų apklausa atskleidė, kad kas penktas II pakopos pensijų fonde kaupiantis gyventojas yra svarstęs galimybę kaupimą senatvei perkelti į III pakopos fondus.
Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad II ir III pakopos pensijų fonduose gyventojai yra jau sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų. Didžiąją dalis šios sumos, žinoma, sudaro II pakopos pensijų fondų turtas - trečios pakopos fonduose, kurie turi tik apie 180 tūkst. dalyvių, sukaupta beveik pusė milijardo eurų, o didžiausią dalį šio turto - beveik 200 mln.
„Tai, kad gyventojai po II pakopos reformos vertina galimybes kaupti senatvei, rodo brandų požiūrį. III pakopos fonduose yra ir apribojimų, ir paskatų, pavyzdžiui, kaupiantieji bent 5 metus, kuriems iki pensijos liko 5 metai, galės nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo investicinės grąžos. Jo teigimu, po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas.
Ką pasirinkti: II ar III pakopą?
Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. „II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc. Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus.
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau.
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa. Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis. Įprastai taupymui ir investavimui rekomenduojama skirti bent 10 proc. pajamų - taip senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamą lygį, t. y. apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai likusių lėšų dalį galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Be to, abu šie pasirinkimai netrukdo investuoti ir savarankiškai“, - sako V.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių 43 proc. respondentų taupė tradiciniais būdais - grynaisiais arba pervedimais į banko sąskaitą. Kas penktas (20 proc.) investavo į vertybinius popierius, pensijų fondus, nekilnojamąjį turtą ar panašias priemones.
Likusieji netaupė ar neinvestavo: 27 proc. nurodė, kad neturėjo tam finansinių galimybių, 12 proc. - kad nematė tokio poreikio, o 9 proc. - kad turėjo kitų finansinių prioritetų.
Ragina nepamiršti ateities
Vertindamas apklausos rezultatus finansų ekspertas teigia, kad gyventojų noras išsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos ir panaudoti jas kasdienėms reikmėms ar nebūtiniams pirkiniams gali būti rizikingas sprendimas.
„Kai iki pensijos likę dvidešimt ar trisdešimt metų, galvoti apie jos dydį labai sunku, juolab kad visi ir dabar turime didelių finansinių įsipareigojimų ir poreikių. Vis dėlto pensijai kauptus pinigus išleidę vartojimui ateityje tai tikrai pajausime. Kad ir kaip nesinori galvoti apie ateitį, valdant savo finansus aukso viduriuką rasti yra labai svarbu“, - sako M. Basevičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad yra alternatyvų kaupimui II pakopos pensijų fonduose, leidžiančių lėšas panaudoti atsakingai, neatsisakant ilgalaikio finansinio saugumo. Be to, pasak pašnekovo, išsiimtus pinigus laikyti banko sąskaitoje taip pat neapsimoka - neuždirbdami grąžos pinigai greitai nuvertėja.
„Dalį lėšų galima nukreipti į investicijas ar gyvybės draudimo produktus, kurie suteikia papildomą finansinę apsaugą ir galimybę gauti grąžą. Net nedidelė dalis sukauptų lėšų, investuota į gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, ilgainiui gali ženkliai prisidėti prie finansinio saugumo.
Be to, pavyzdžiui, gyvybės draudimas yra ne tik būdas investuoti ateičiai, kai investicijas valdo patyrę finansų valdytojai, bet turi ir kitų privalumų - draudimo apsaugą traumų ar kritinių ligų atveju. Alternatyvios investicijos leidžia lėšas prireikus pasiekti greičiau“, - priduria ekspertas.
tags: #kur #geriausiai #kaupti #pensija