Grupinio gyvenimo namai - tai svarbus žingsnis siekiant gerinti asmenų su negalia gyvenimo kokybę, įgalinti juos būti savarankiškesniais ir įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Tai aplinka, kurioje žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali gyventi įprastoje aplinkoje, tapti lygiaverčiais bendruomenės nariais ir naudotis tomis pačiomis paslaugomis kaip ir visi kiti.
Grupinio gyvenimo namų svarba
Anksčiau vienintelė alternatyva suaugusiems asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia buvo didelės, nuo gyvenviečių nutolusios globos įstaigos, kuriose vyravo grupinė kultūra, o individualiam dėmesiui vietos nelikdavo. Grupinio gyvenimo namai, anot patarėjos, situaciją pakeitė. Žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia dabar gyvena įprastoje aplinkoje, tampa lygiaverčiais bendruomenės nariais, gali naudotis tomis pačiomis paslaugomis kaip ir visi kiti: eiti į parduotuvę, kirpyklą, sporto salę, lankytis renginiuose, dirbti ar dalyvauti užimtumo veiklose.
Grupinio gyvenimo namuose nuotaika kita. Čia gyventojai jaučiasi laimingi, džiaugiasi gyvenimo sąlygomis, sulaukiama pagalba ir galimybėmis.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai naudosis bendruomeninėmis paslaugomis, kurių tikslas - atkurti bei ugdyti socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius. Negalią turintys žmonės pradės naują gyvenimo etapą, mokysis, išbandys naujus dalykus, integruosis į bendruomenę.
Grupinio gyvenimo namų veikla
Kaip pasakoja N.Rubežienė, Dūseikių grupinių gyvenimo namuose gyvena dešimt žmonių, o jų kasdienybė panaši į bet kurios šeimos. Iš ryto jie pavalgo pusryčius ir vyksta į socialines dirbtuves ar dienos centrus. Socialinėse dirbtuvėse vyksta rimti darbai: tvarkoma aplinka, moterys siuva. „Visi išeina kaip į darbą“, - sako N.Rubežienė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Grįžę grupinio gyvenimo namų gyventojai ruošia vakarienę, prižiūri šiltnamį, sodina daržoves, konservuoja. Laisvalaikiu jie dalyvauja miesto renginiuose, šventėse - patys pasirenka, kur nori nueiti.
„Gyvename Paprūdžių kaimelyje, kurio pagrindinis objektas - parduotuvė. Mūsų gyventojai eina čia apsipirkti, vaikšto po kaimelį, kai kada autobusu važiuoja į Kelmę. Vasarą patys grybauja, uogauja miške. Savarankiškesni išvažiuoja į kitus miestus aplankyti giminių“, - pasakoja Kelmės r.
Specialistės teigimu, grupinių namų gyventojams organizuojamos ekskursijos, išvykos prie jūros, į parodas, koncertus, filmus bei šventes: „Kokį mes gyvenimą gyvename, tokį stengiamės suteikti ir šių namų gyventojams.
„Valstybės dienos proga mūsų gyventojai su kaimynais kartu giedojo Lietuvos himną“, - draugiškais santykiais džiaugiasi Dūseikių socialinės globos namų direktorė Nijolė Rubežienė.
„Dauguma namų gyventojų sutaria gražiai, vienas kitą palaiko, pamoko. Užsimezga ir romantinių draugysčių. Iš viso nuo atidarymo 2016 metais buvo jau keturios porelės. Matome tokias situacijas, jų santykius, sveikatos būklę, kaip sutaria, kaip dera charakteriai.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
„Gyvenimas čia keičia žmones: jie įgyja daugiau savarankiškumo, gali patys planuoti, priimti sprendimus. Matome, kokie jie tapo atsakingi ir veiklūs. Pradžioje nebuvo lengva, bet dabar jie tiek visko įgavo“, - jautriai kalba N.Rubežienė.
Situacija Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik šimtas grupinio gyvenimo namų 37 rajonuose, juose gyvena 831 žmogus su intelekto ar psichosocialine negalia. Dalis namų statomi naujai, kiti įrengiami jau esamuose pastatuose, būna, kad namai nuomojami ar įsigyjami. Iki 2030 metų iš Europos Sąjungos investicijų planuojama įsteigti dar 75 naujus grupinio gyvenimo namus įvairiose šalies savivaldybėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė pusė šimto grupinio gyvenimo namų, juose gyveno beveik pusė tūkstančio asmenų su negalia.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pripažįsta, jog daugelio asmenų su intelekto negalia poreikiai Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra patenkinami. „Sostinėje gyvena apie 3,5 tūkst. intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turinčių žmonių. Šiuo metu mieste veikia 5 grupinio gyvenimo namai, juose iš viso gali gyventi 45 asmenys.
Pašnekovas primena, kad asmenims su negalia teikiamos įvairios socialinės paslaugos: asmeninė pagalba, socialinių dirbtuvių, pagalbos į namus, dienos socialinės globos paslaugos. „Dalis asmenų lanko dienos centrus, naudojasi socialine reabilitacija asmenims bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Vilniaus universiteto atliktų šeimų gerovės tyrimų duomenimis, žmonės, gyvenantys su raidos ir kompleksinių sutrikimų turinčiais asmenimis, teigia esantys pavargę ir nusivylę.
Šiuo metu grupinio gyvenimo namuose yra dvylika vienviečių kambarių ir keturi dviviečiai. Kiekviename kambaryje yra atskiri dušai, tualetai, televizoriai. „Didžioji dauguma sąlygomis ir apskritai gyvenimu grupiniuose namuose džiaugiasi.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė pusė šimto grupinio gyvenimo namų, juose gyveno beveik pusė tūkstančio asmenų su negalia. „Mes raginame Lietuvos politikus, o ypač savivaldybes steigti kaip galima daugiau tokių namų.
Reikia suprasti, kad tėvai negyvens amžinai, jie pavargsta. Modelis yra toks, kad septyni žmonės iš dešimties į grupinio gyvenimo namus ateina iš didelių socialinės globos įstaigų. Visa kritinė masė - didžioji dauguma žmonių su intelekto sutrikimais - gyvena šeimose.
Bet šiandien kalbame apie ledkalnio viršūnę. „Nesvarbu, koks žmogaus intelekto koeficientas, pirmiausiai jis yra žmogus. Ir šiam žmogui šalyje turėtų būti sudarytos sąlygos gyventi tokį gyvenimą, kokį gyvename visi. Keisti situaciją ir pertvarkyti institucinės globos modelį stengiamasi jau gerą dešimtmetį. Siekiama atsisakyti didelių globos namų ir sudaryti galimybę intelekto negalią turintiems žmonėms gyventi namų aplinkoje, gauti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje.
Pagalbos namai ir slaugos namai: skirtumų supratimas | Senjorų gyvenimas Arizonoje
Bendruomenių požiūris
Tiesa, prieš dešimtmetį, pertvarkai tik prasidėjus, ne viena bendruomenė naujuosius kaimynus sutiko priešiškai. Žiniasklaidoje ypač daug dėmesio sulaukė Žiežmarių bendruomenės protestai, tačiau panašių reakcijų būta ir kituose miesteliuose.
„Buvo baimių dėl nesaugios kaimynystės, dėl nekilnojamojo turto vertės kritimo. Ar šios baimės pasitvirtino? Praėjus dešimčiai metų nuo grupinio gyvenimo namų tinklo kūrimo pradžios, Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu atliko išsamų tyrimą.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad prieš įsikuriant grupinio gyvenimo namams - maždaug 2014-2019 metais - viešojoje erdvėje dominavo trys pagrindinės baimės: kad kaimynystė taps nesaugi, kad gyvenimas šalia bus nemalonus ir atgrasus, ir kad kris nekilnojamojo turto vertė.
Rezultatai paneigė visus tris nuogąstavimus. Neužfiksuota nė vieno grupinio gyvenimo namų gyventojų padaryto nusikaltimo bendruomenės atžvilgiu - policijos pareigūnai šių namų nelaiko rizikos židiniais. Nekilnojamojo turto kainos nenukrito - kai kuriose bendruomenėse netgi kalbama apie viso kvartalo vertės augimą dėl investicijų į aplinkinę teritoriją. Net 90 proc.
„Tyrimas įrodė, kad baimės kilo iš nežinojimo ir stigmatizuojančių nuostatų, o reali patirtis paneigė išankstinius įsitikinimus, - teigia viena tyrimo autorių, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė.
Tyrimo duomenis patvirtina ir vieno miestelio seniūnas: „Dabar tie priešininkai nuleistų akis iš gėdos. Anot R.Genienės, stigmos mažėjimas - natūralus procesas. „Kai kyla bendruomenės pasipriešinimas, žmonės nežino, kas atsiras šalia, ir ta baimė yra natūrali.
Kelmės rajono socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų, įsikūrusių Paprūdžių kaimelyje, vyriausioji socialinė darbuotoja Simona Geštautaitė prieš metus pasakojo, kad pradžia buvo sunki: „Kaimo bendruomenė baiminosi ir šalindavosi, smalsesni klausdavo: kas jūs čia tokie, ar neužpuls? Mėginome užmegzti ryšį, organizavome šventes, tinklinio varžybas - bet sulaukėme negražių replikų.
Šiandien, anot socialinės darbuotojos, situacija pasikeitė kardinaliai. „Požiūris tikrai kinta gerąja prasme. Labai prisideda tai, kad gyventojai jau gyvena bendruomenėje, tarp žmonių. Pašnekovė džiaugiasi, kad dialogas su bendruomene tapo abipusis. „Mūsų kaime iki tol bendruomenė buvo ne itin aktyvi. Bet dabar viskas pasikeitė - išsirinko naują bendruomenės pirmininką, kviečia mus į renginius, patys paskambina ir parodo iniciatyvą.
Prie teigiamų pokyčių, pašnekovės teigimu, prisideda ir kasdienė integracija. „Vykstame į prekybos centrus, mus visi atpažįsta.
Dar ryškesnę transformaciją patyrė Telšių grupinio gyvenimo namai, kuriuos administruoja Dūseikių socialinės globos namai. „Mes buvome tikros „pirmosios kregždės“. Tuomet dar vyravo neigiamas požiūris, nepagristos baimės - ir skundų buvo, ir kaip pro padidinamąjį stiklą žiūrėjo į mūsų gyventojus. Tikrai buvo iššūkių“, - prisimena Dūseikių socialinės globos namų direktorė Nijolė Rubežienė.
Ji pasakoja, kad darbuotojams pradėjus remontuoti ir ruošti butą intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims, susirinko visa bendruomenė. Naujoje vietoje santykiai, anot direktorės, taip pat susiklostė sklandžiai. Šių metų liepos šeštąją kaimynai paminėjo kartu.
Situacija Kelmės rajone
Priminsime, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio savivaldybei adresuotame rašte nurodoma, kad dviejų pastatų pirkimui bei jų pritaikymui socialinei globai skirta 160 tūkst. eurų.
Gruodžio 11 -ąją atidaryti Lupikų grupinio gyvenimo namai įsikūrė buvusiose medicinos punkto patalpose. Uždarius medicinos punktą, patalpos kurį laiką buvo nenaudojamos. Tačiau dėl įstatymų pasikeitimų nusprendus decentralizuoti vaikų namus, reikėjo vietų Vijurkų vaikų namų globotiniams. Patalpos atnaujintos. Jose įkurti bendruomenės vaikų namai „Šypsena“. Namas pertvarkytas, vidaus patalpos atnaujintos.
Šiuo metu Lupikuose jau gyvena 4 suaugę ir vienas mažametis - suaugusio neįgaliojo vaikas. Po Naujųjų metų apsigyvens dar keturi.
Rajono Taryba nustatė, jog vieno Lupikų grupinio gyvenimo namų gyventojo su vidutine negalia išlaikymui per mėnesį bus skiriama 1604 eurai. Jei gyventojas turi sunkią negalią, jo išlaikymas kainuos 2162 eurus. Paprūdžių grupinio gyvenimo namuose gyventojų išlaikymas kainuoja kiek pigiau, nes jų gyvena 20.
Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog grupinio gyvenimo namų poreikis - gana nemažas. Tai lemia ne vien tai, kad žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia daugėja. Svarbus ir netikėtumo faktorius. Mat, dažniausia neįgalius vaikus, nors jie ir suauga, savo šeimose prižiūri tėvai ar kiti artimieji. Į Valstybinius neįgaliųjų socialinės globos namus tokių asmenų nepriima, nes ten gyvena žmonės, turintys sunkią fizinę negalią.
Belieka vienintelis variantas - grupinio gyvenimo namai. Tačiau ne visi sutinka grįžti. Įkūrus Lupikų grupinio gyvenimo namus, jų poreikis šiam kartui patenkintas. Tačiau niekada negali žinoti, kas atsitiks rytoj. Visuomenė sparčiai sensta. Todėl Kelmėje planauojama statyti dar vienus namelius intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms. Jie turėtų atsirasti J. Janonio gatvėje, netoli naujojo „Norfos“ prekybos centro.
Paslauga teikiama:- Plento g. 25, Paprūdžių k., Pakražančio sen., Kelmės r. sav.- Alyvų g. 1A, Lupikai, Kukečių sen., Kelmės r.
Kelmės rajono socialinių paslaugų centras
Kelmės rajono socialinių paslaugų centras - savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti socialines paslaugas Kelmės rajono gyventojams. Kelmės rajono socialinių paslaugų centras veikia nuo 2001 metų.
Įsteigtas 2001 metais, centras veikia vadovaudamasis pagarbos, profesionalumo, atsakingumo, bendradarbiavimo ir konfidencialumo vertybėmis. Jo tikslas - sukurti aplinką, kurioje kiekvienas klientas jaustųsi išklausytas, vertinamas ir įgalintas gyventi orų gyvenimą.
Centre teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, pagalba šeimai ir pagalba į namus, padedančios tiems, kurie dėl amžiaus, sveikatos ar kitų priežasčių patys negali pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais ar palaikyti socialinių ryšių.
Paprūdžių kaime įsikūrę Grupinio gyvenimo namai užtikrina saugią ir palaikančią aplinką, padedančią gyventojams jaustis savarankiškais ir visaverčiais visuomenės nariais.
Taip pat centre veikia vaikų dienos centras „Parama“, kuriame mažieji rajono gyventojai turi galimybę ugdytis, bendrauti ir įprasmingai leisti laisvalaikį.
Įstaigos vizija - tapti inovatyvia, nuolat tobulėjančia įstaiga, kurioje aukštos kvalifikacijos specialistai teikia paslaugas, užtikrinančias klientų gerovę ir socialinę integraciją.
Projektų įgyvendinimas
Vasario 12 d. Kelmės rajone, Paprūdžiuose vyko projekto „Grupinio gyvenimo namai asmenims su negalia“ eigos ir rezultatų pristatymas. Renginį vedusi Kelmės rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Kvintufelienė perkirpti simbolinę objekto atidarymo juostelę pakvietė LR Seimo narę Almą Monkauskaitę, LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėją Aušrą Makarevičiūtę ir Kelmės rajono savivaldybės merą Vaclovą Andrulį.
Seimo narė A. Monkauskaitė sveikino, artėjant Vasario 16-ajai, sėkmingai bendromis jėgomis užbaigus projektą ir šiuose namuose gyvensiantiems linkėjo žmogiškos šilumos ir meilės. Projekto užbaigimo proga sveikino socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Aušra Makarevičiūtė, šios ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas Vykintas Bagdonas, LR Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė, rajono savivaldybei įteikusi aplinkos ministro Kęstučio Trečioko padėką.
Įgyvendintas projektas - tai didelis džiaugsmas ir sėkmė rajono vadovams ir projektą įgyvendinusiems bei administravusiems specialistams. „Projektas nebuvo lengvas, tačiau rezultatas tikrai geras“, - sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis ir dėkojo projekto iniciatoriams, ypač bendrijos „Kelmės viltis“ atstovui Borisui Markuliui, turėjusiam tvirtą poziciją dėl tokio objekto reikalingumo kelmiškiams, taip pat visokeriopai rėmusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir visiems, prisidėjusiems prie projekto. „Objektas reprezentuoja Kelmės rajoną ne tik tuo, kad sudarys galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas asmenims su negalia ir tarnaus jiems“, - sakė meras V.
Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė sakė, kad projektas susidarė iš dviejų etapų, kurių pirmasis buvo ypatingai sunkus, antras - tiktai sunkus. Projekto vadovė Dalia Skardžiuvienė detaliau supažindino su projekto eiga ir rezultatais.
Grupinio gyvenimo namai įsikūrė naujame 660 kv. m ploto šiuolaikiškame, kaip jau minėta, ekologiškame, ekonomiškai pasyviame, A+ energinio naudingumo klasės pastate. Čia bus galima apgyvendinti 20 asmenų. Įrengti vienviečiai (12 vnt.) ir dviviečiai kambariai (4 vnt.), socialinių ir kitų darbuotojų, bendrosios praktikos slaugytojos bei bendro naudojimo patalpos (poilsio zonos, virtuvės, pagalbinės patalpos). Namai aprūpinti visais reikalingais baldais, stebėjimo kamerų, belaidės iškvietimo sistemos, telefoninio ryšio įrangomis ir kita technika, įsigytas specializuotas automobilis gyventojų kelionėms įvairiais tikslais.
Grupinio gyvenimo namams Kelmės rajone įrengti skirtos Europos regioninės plėtros fondo lėšos - 930 058,51 Eur ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos - 164 127,98 Eur.
Naujų grupinio gyvenimo namų bendruomenę su įkurtuvėmis sveikino Centro direktorius Ramūnas Baranauskas ir gausus būrys svečių: Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, vicemeras Tadas Kasparas, savivaldybės administracijos direktorė Danutė Laivienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė, Kelmės rajono savivaldybės tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos komiteto pirmininkas Vytautas Barkauskas, savivaldybės Asmens su negalia gerovės tarybos narys Rolandas Karčiauskas, Liolių socialinės globos namų direktorius Vaidotas Vaitkus ir pavaduotoja Neringa Bagdonavičienė, Kukečių seniūnijos seniūnė Kristina Turevičienė, Vaiko ir šeimos gerovės centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams klausimams Vilma Tifelienė, Lupikų kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Gureckienė ir atstovė Vaida Gecienė, Žemaitės viešosios bibliotekos Lupikų filialo vyr.