Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta svarbūs pokyčiai, susiję su neįgaliųjų integracija į visuomenę. Vienas iš pagrindinių šios pertvarkos elementų - grupinio gyvenimo namai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas tai yra, kaip jie veikia ir kokią įtaką daro neįgaliųjų gyvenimui.
Deinstitucionalizacijos Procesas Lietuvoje
Nuo 2014 m. Lietuvoje vyksta vadinamasis deinstitucionalizacijos procesas, įkvėptas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir remiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Deinstitucionalizacija reiškia valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, įsipareigojimus pereiti nuo diskriminacinės institucinės globos prie paslaugų ir pagalbos neįgalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, lygiai ir kartu su visais žmonėmis.
Kaip buvo paskelbta 2018 m. vasario 9 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Deinstitucionalizavimo patirtys ir iššūkiai“, pertvarkai įgyvendinti iki 2023 m. numatyta 77,4 mln. eurų, iš kurių 13,3 mln. Pertvarkos branduolys, vertinant pagal viešai skelbiamą informaciją ir pagal disputų su įvairių atsakingų institucijų atstovais turinį, yra dalies globos namų gyventojų perkėlimas gyventi į naujai statomus grupinio gyvenimo namus bei jų užimtumas greta steigiamose dirbtuvėlėse.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų Teisių Konvencija
Kadangi globos namų pertvarka yra įkvėpta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau- Konvencija), verta dar sykį pažvelgti į jos tikslą ir nuostatas. Konvencija remiasi žmogaus teisių principais, visų pirma, orumo, lygybės ir nediskriminavimo. Konvenciją ratifikavusios valstybės, tame tarpe, ir 2010 m. Konvenciją ratifikavusi Lietuva, pripažino negalią turinčių žmonių įvairovę, nesvarbu, kokia negalia ir kokio sunkumo, ir jų teisę gyventi lygiai su visais žmonėmis.
Gyvenimas lygiai su visais žmonėmis reiškia, kad valstybė įsipareigojo užtikrinti negalią turintiems žmonėms teisę patiems priimti sprendimus visais su jų gyvenimu susijusiais klausimais, mokytis ir dirbti drauge su visais, o ne atskirose specialiai jiems sukurtose vietose.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Kas Yra Grupinio Gyvenimo Namai?
Lietuvoje jau veikia ne vieneri grupiniai gyvenimo namai, kuriuose gyvena iš globos institucijų perkelti negalią turintys asmenys. Grupinio gyvenimo namuose gali gyventi iki dešimties žmonių, su jais dirba 1-2 socialiniai darbuotojai ir 4-5 socialinio darbuotojo padėjėjai, į kuriuos bet kada galima kreiptis pagalbos ar patarimo.
Neprieštarauju teigimui, kad grupiniuose gyvenimo namuose negalią turintys žmonės apsigyvena ženkliai geresnėse sąlygose, nei jos yra globos institucijose, kuriuose patalpinta nuo 100 iki 400 asmenų. Žinau keletą grupinio gyvenimo namų, kuriuose negalią turintys žmonės jaučiasi tikrai geriau, nei globos institucijose, nes patiria pagarbius santykius ir yra laisvi susitvarkyti savo asmeninę aplinką, spręsti dėl savo dienotvarkės ar lankytis visuomenėje.
Gytis Baltrūnas teigia, kad grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur. Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų.
„Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - sakė G. Baltrūnas.
Itin svarbu tai, kad ant grupinio gyvenimo namų durų nėra iškabos - tai leidžia žmogui identifikuoti save kaip lygiavertį visuomenės narį, o ne gyvenantį institucijoje.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Grupinio gyvenimo namų privalumai:
- Privati erdvė
- Nereikia taikytis prie nustatytos darbotvarkės
- Keičiasi visuomenės požiūris
- Augantis pasitikėjimas ir tolerancija
- Galimybė integruotis į visuomenę
- Savivertės kilimas
„Apsigyvenęs grupinio gyvenimo namuose žmogus pradeda save traktuoti kaip sveiką eilinį visuomenės narį. Šiuose namuose jis turi savo privačią erdvę, jam nebereikia taikytis prie nustatytos darbotvarkės, - pasakojo Pertvarkos ekspertas. - Labai svarbu tai, kad grupinio gyvenimo namų dėka keičiasi ir visuomenės požiūris: visuomenė nebebijo žmonių su psichikos negalia, auga pasitikėjimas, tolerancija.“
Kaip Grupinio Gyvenimo Namai Veikia Praktikoje?
Utenos apskrityje veikia jau ne vieni grupinio gyvenimo namai, kurie gali būti pavyzdys. Sakykim, Visagine pusantrų metų veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose įsikūrę aštuoni žmonės. Įžengus į erdvų daugiabučio namo butą, gyventojai pasitinka su šypsena, svetingai siūlo kavos ir pyrago. Čia gyvenantys Saulius ir Regina džiaugėsi: dabar gyvena kaip tikruose namuose.
„Man labai įstrigo vieno gyventojo žodžiai. Žiūrėdamas pro langą, jis pasakė: „Dabar gyvensim kaip žmonės - tarp žmonių.“ Pradžioje buvo didelis kaimynų pasipriešinimas, jie bijojo, bet dabar patys užsuka į svečius su pyragais, mūsų gyventojai svečiuojasi pas juos, - pasakojo direktorė. - Reikėjo laiko, kad namų gyventojai adaptuotųsi. O dabar jie visai kitokie žmonės. Pakilo jų savivertė, nebebijo savarankiškai išeiti į miestą, nebebijo svetimų žmonių, moterys eidamos į viešumą puošiasi.
Anot V. Meškėnienės, įgyvendinant pertvarką iškilo sunkumų - gyvendami įstaigoje globojami asmenys įprato patys nieko nedaryti, tad savarankiškumo teko mokytis nuo pirmųjų žingsnių. Šiandien vienintelis dalykas, ko negali daryti grupinio gyvenimo namų gyventojai - patys disponuoti pragyvenimui skirtomis lėšomis.
Iššūkiai Ir Kritika
Visgi, nors tokios iniciatyvos, ypač grįstos asmeniniu pasiryžimu ir įsipareigojimu, yra labai gerbtinos, tenka pripažinti, jos tik dar labiau išryškino sistemines institucinės globos pertvarkos spragas, kartu ir pertvarkos neperspektyvumą negalią turinčių žmonių teisės gyventi visuomenėje lygiomis teisėmis su visais ir be jokios diskriminacijos užtikrinimą, kaip tai numatyta Konvencijoje.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos
Suprasti gali padėti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19-asis straipsnis, kuriame nurodyta, kad visų neįgaliųjų lygių teisių su gyventi su visais žmonėmis, taigi, ir socialinės įtraukties, pagrindas yra savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis bendruomenę.
Pirma, žmogaus laisvės ir orumas, pagrindiniai žmogaus teisių principai, atsiranda tuomet, kai žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, pats sprendžia, kur gyventi, su kuo gyventi, ko siekti gyvenime, o ne kiti nusprendžia už jį. Savo gyvenimo kontrolė, laisvė priimti sprendimus numano ir atsakomybę už savo sprendimus.
Antra, negalią turinčiam žmogui gyventi savarankiškai būtina pagalba, kad būtų kompensuojamos patiriamos kliūtys dėl negalios. Antai, neregiui būtinos alternatyvios komunikacijos priemonės, fizinę negalią - judėti įgalinančios priemonės, o intelekto negalią - pagalba priimant sprendimus.
Trečia, savarankiško gyvenimo visuomenėje sąlyga yra prieinamos bendrosios paskirties paslaugų sistemos ir institucijos, kokios yra švietimas, sveikata, darbas ir užimtumas, skirtos visiems žmonėms. Jei visos šios savarankiško gyvenimo prielaidos neturintiems negalios atrodo savaimės, tačiau negalią turintiems žmonėms, ypač turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią, jos toli gražu nėra savaimės.
Labai tikėtina, kad dėl intelekto ar psichosocialinės negalios žmogui gali būti apribotas teisinis veiksnumas, o tai reiškia, kad bus apribotos galimybės savarankiškai priimti sprendimus, kurie bus susiję su juridiniais, finansiniais ar asmeniniais santykiais, pavyzdžiui, teise vesti ar tekėti, balsuoti rinkimuose ar būti renkamam.
Taigi, ar grupinio gyvenimo namai, kaip bene pagrindinė deinstitucionalizacijos priemonė, sudaro sąlygas žmogui pačiam pasirinkti, kuri gyventi ir su kuo gyventi? Tikrai ne, nes globos institucijoje gyvenantis žmogus negali pasirinkti gyventi ne grupinio gyvenimo namuose, o visiškai kitur, ten, kur jis pats nori. Globos namų gyventojo išlaikymas kainuoja apie 770 eurų, o grupinio gyvenimo namuose keliasdešimt eurų mažiau.
Ar gali žmogus gauti šias lėšas, kad įsikurtų gyventi savarankiškai, ten, kur jis nori, o ne globos namuose ar grupinio gyvenimo namuose? Tikrai ne, šios lėšos jam asmeniškai perkeltos nebus. Ar bus šiam žmogui suteikta asmeninė pagalba, jei pasirinks gyventi savarankiškai, ne globos namuose ar ne grupinio gyvenimo namuose, įskaitant ir pagalbą priimant sprendimus? Tikrai ne, žmogus bus paliktas likimo valiai, be pinigų ir be pagalbos.
Ar grupiniuose gyvenimo namuose apgyvendintam globos namų gyventojui bus sudarytos sąlygos įgyti profesijos bendrosios paskirties profesinio rengimo įstaigose, dirbti ten, kur dirba visi žmonės? Tikrai ne, nes deinstitucionalizacijos programa to nenumato. Deinstitucionalizacijos programa numato tik gyvenamo ploto suteikimą grupinio gyvenimo namuose ir dirbtuvėles darbiniams įgūdžiams formuoti.
Deja, tokios deinstitucionalizacijos priemonės neužtikrina gyvenimo savarankiško lygių galimybių.
Vilniaus Miesto Savivaldybės Projektas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“ Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009 (Toliau- Projektas), finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-V-427 „Institucinės globos pertvarka: investicijos į infrastruktūrą“.
Bendra projekto vertė 4 890 024,94 Eur, iš jų 4 491 606,00 Eur Europos regioninės plėtros fondo lėšos ir 398 418,94 Eur Savivaldybės biudžeto lėšos.
Pagrindinė projektu sprendžiama problema - Vilniaus regione asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią (toliau - tikslinės grupės asmenys), nėra galimybių gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dalyvauti jame nepatiriant socialinės atskirties.
Projektu siekiama spręsti problemą, t. y. sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatintų paslaugos gavėjų savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Projekto tikslas - sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatintų negalią turinčių žmonių savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Projekto tikslui pasiekti pasitelkti 9 partneriai: BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai, BĮ Vilniaus Lakštingalos namai, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus Viltis“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, VšĮ „Betzatos bendruomenė“, VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, VšĮ „Rastis“, Nijolės Genytės socialinės globos namai.
Projekto veikloms įgyvendinti bus atlikta:
- 6 grupinio gyvenimo namų statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 60 proto negalią turinčių žmonių;
- 1 savarankiško gyvenimo namų statyba ir baldų/ įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 10 psichikos negalią turinčių žmonių;
- 2 apgyvendinimo apsaugoto būsto įsigijimas/ remontas ir baldų/ įrangos įsigijimas, 8 psichikos negalią turintiems asmenims;
- 2 dienos užimtumo centro / socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kuriuose gyvens 40 žmonių;
- 2 socialinių dirbtuvių statyba ir baldų/įrangos įsigijimas 44 neįgaliems ir 1 dienos centro statyba ir baldų/įrangos įsigijimas, kur paslaugos bus teikiamos 20 asmenų.
Įgyvendinus Projekto veiklas, bus sukurta bendruomeninio apgyvendinimo ir dienos užimtumo paslaugų infrastruktūra Vilniaus regione.
Naujasodžio g. 64 grupinio gyvenimo namų naujienos:
- 2023-07-28 pasirašyta rangos darbų sutartis su UAB „Profitecha“, darbų atlikimo preliminarus terminas iki 2024-01-28.
- 2023-06-19 paskelbtas rangos darbų pirkimas.
- 2022-12-19 vyko projekto viešinimas.
- 2022-12-12 perduotas projektas ekspertizei.
- 2022-06-28 pasirašyta statybos techninio projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis su UAB „PA Group“.
Pagirio g. Institucinės globos pertvarkos metu Lietuvoje buvo kuriami grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pertvarkos tikslas - užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją visuomenėje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 29 grupinio gyvenimo namai.
Lentelė: Grupinio gyvenimo namų veiklos principai
| Veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Apgyvendinimas | Gyvenimas iki 10 žmonių vienuose namuose |
| Pagalba | 1-2 socialiniai darbuotojai ir 4-5 socialinio darbuotojo padėjėjai |
| Užimtumas | Užimtumas vyksta už namų ribų (kultūros namai, kino teatrai, renginiai) |
| Integracija | Dalyvavimas bendruomenės gyvenime |
| Savarankiškumas | Mokymasis higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių |
Apibendrinant, grupinio gyvenimo namai Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti neįgaliųjų socialinę įtrauktį ir orų gyvenimą. Nors šis procesas susiduria su iššūkiais ir kritika, teigiami pavyzdžiai rodo, kad tinkamai įgyvendinant, grupinio gyvenimo namai gali tapti tikrais namais, kuriuose žmonės jaučiasi vertinami ir integruoti į visuomenę.