Patyčios - aktuali problema, paliečianti daugelį vaikų ir paauglių Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama patyčių statistika, analizuojamos priežastys ir pasekmės, bei pristatoma "Vaikų linijos" veikla, siekiant padėti patyčias patiriantiems vaikams.
Patyčių Paplitimas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Lietuvos mokyklose problema išlieka opi, o statistika kelia nerimą. HBSC tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja.
Lietuvos mokiniai patiria daugiausia patyčių, lyginant su kitų Europos ir Kanados šalių bendraamžiais. Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis - 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių.
Vertinant Lietuvos vaikų patyčių internete patirtis, elektronines patyčias patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių, iš kitų internete tyčiojosi 27 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių.
Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis kartu su frakcijos kolegomis įregistravo naują Švietimo įstatymo projektą, kuriuo sieks užtikrinti stipresnę patyčių ir smurto prevenciją mokyklose - nuolatinį monitoringą ir atitinkamų programų įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaikų smurto problemą?
Įstatymo pataisos numato pareigą mokykloms vykdyti anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą dėl smurto ir patyčių paplitimo mokykloje. Taip pat, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, paruošti ir įgyvendinti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Pasak parlamentaro, įstatymo projektą paskatino grėsminga patyčių ir smurto situacijos Lietuvos mokyklose statistika. Tarptautinio, Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo, HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimo duomenimis, patyčių paplitimas Lietuvos mokyklose didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Patyčios išlieka viena pagrindinių vaikų ir (ar) paauglių problemų, su kuria susiduria kas ketvirtas moksleivis Lietuvoje.
Ypač pastaraisiais metais itin aštrėja patyčių kibernetinėje erdvėje problema. Statistika išsiskiria aiškiomis augimo tendencijomis ir ryškiais skirtumais tarp lyčių. Iš viso net 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių (11-17 m.) bent kartą ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų asmenų elektroninėje erdvėje.
„Mokykloje patiriamos patyčios ar (ir) smurtas yra tiesiogiai susijusios su prastesniu savo gebėjimų vertinimu, žemesne saviverte, daro įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Prasidėjusios mokykloje patyčios dažnu atveju ten nesustoja - persikelia ir į kitas visuomeninio gyvenimo sritis, kuria žalingus tarpusavio santykius, daro neigiamą įtaką asmenybės formavimuisi. Tai ne tik mokyklos bendruomenės, o visos valstybės problema, tad ir žiūrėti į ją turime rimtai ir valstybės mastu“, - sako K. Adomaitis.
Įstatymo projekte numatyta, kad patyčių prevencijos priemones, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, turėtų inicijuoti mokyklos steigėjas, pavyzdžiui, savivaldybė. Taip siekiama išvengti atskirų mokyklų stigmatizavimo - apklausų duomenys apie patyčių rezultatus neturėtų būti skelbiami viešai, tačiau tvarkomi ir analizuojami savivaldybėse ar privačių mokyklų steigėjų. Reguliarios, reprezentatyvios apklausos mokyklose padėtų ne tik suprasti problemos paplitimą ir priežastis, bet ir įvertintų tam tikrų prevencinių priemonių ar programų veiksmingumą.
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumas
„Pagalbos vaikams linija“ (PVL) neretai sulaukia skambučių dėl vaikų patiriamų patyčių, ir tokių skambučių, deja, nemažėja. Pagalbos kreipiasi ir patys patyčias patiriantys vaikai, ir jų draugai ar bendraklasiai. Praeitais, 2019 metais, iš visų įvykusių pokalbių smurto ir prievartos temomis, 27 proc. buvo patyčių tema.
Lietuva, šiame tarptautiniame tyrime dalyvaujanti nuo 1992 m., kas ketverius metus turi galimybę stebėti patyčių masto pokyčius Lietuvos mokyklose ir palyginti juos su kitomis šalimis.
„Pagal patyčių paplitimo mastą tyrime didžiausiais rodikliais išsiskiria Rytų Europos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Rusija, Moldova. Nors patyčių paplitimas tarp mūsų šalies mokinių, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, išlieka didžiausias ar vienas didžiausių, vilties teikia nacionalinio tyrimo rezultatų dinamika, - teigia HBSC tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkas prof. dr. Kastytis Šmigelskas. - Lyginant su prieš ketverius metus vykdytu tyrimu, stebime nežymias patyčių paplitimo tarp mokinių mažėjimo tendencijas: 2014 m. patyčias patyrė 29 proc. mokinių, o 2018 m.
Patyčias patiriančių berniukų ir mergaičių Lietuvoje yra gerokai daugiau už šio tyrimo šalių vidurkį. Analizuojant tyčiojimosi iš kitų reiškinį, pastebima, kad Lietuvoje 3-4 kartus daugiau berniukų tyčiojosi iš kitų nei šio tyrimo šalių vidurkis. Lietuvos mergaičių, kurios tyčiojosi, rodiklis taip pat yra didesnis už šalių vidurkį, bet ne taip ženkliai kaip berniukų. Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje tyčiojimosi iš kitų tyrimo rezultatuose yra reikšmingas skirtumas tarp lyčių, t.y.
Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas tais pačiais mokslo metais, kai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
„Įstatymo pataisų atsiradimas rodo, kad valstybė siekia sistemiškai spręsti smurto problemas mokyklose, tačiau tai automatiškai nepanaikina patyčių - būtinas sistemingas ir ilgalaikis įstatymo nuostatų diegimas mokyklose, - teigia „Vaikų linijos“, 17 metų vykdančios kampaniją BE PATYČIŲ, vadovas dr. R. Povilaitis. - Dar neseniai galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad patyčios vyksta tik tarp vaikų ir yra tik vaikų ir mokyklų problema. Iš tiesų patyčios ir žeminantis elgesys vyksta ir darbovietėse tarp suaugusiųjų. Šis reiškinys darbo aplinkoje buvo mažai pastebimas iki 2019 m.
„Nepalanki, neatjaučianti aplinka, kurioje žmogus nėra priimamas toks, koks yra, kur vis dar egzistuoja stipri hierarchinė sistema, kur amžius ar statusas dažnai naudojami kaip galia, palaiko patyčių ir kitokio žeminančio elgesio egzistavimą tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, - teigia HBSC tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas prof. K. Šmigelskas.
Remiantis statistika, per praėjusius metus mažiau nepilnamečių patyrė įvairių formų smurtą nei 2019 m. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2476 vaikai (2019 m. - 3411). Iki šių metų lapkričio 15 d. 2222 vaikai patyrė smurtą. Net 45 proc. visų smurto atvejų fiksuojami artimoje aplinkoje, tai reiškia, kad prieš vaikus itin dažnai smurtauja patys artimiausi jiems žmonės - tėvai.
„Mes, suaugusieji, turime mokytis kalbėti su vaiku, jį išklausyti, suprasti, kartu ieškoti sprendimų. Nei vienas vaikas neturi patirti smurto, tad kviečiame žmones susitelkti ir įvertinti savo veiksmus, pergalvoti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienam besiformuojančiam vaikui. Rūpinkimės vaikų gerove, o pastebėjus smurtą - nelikime abejingi“, - sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Daugiau nei pusė iš visų smurto atvejų nustatyta fizinio smurto - 52 proc., nepriežiūros - 35 proc.
Nors smurtą patiria visų amžiaus grupių vaikai, tačiau duomenys rodo, kad daugiausia smurtą kenčia vaikai nuo 10 metų. Pastebėta, kad dažniau smurtaujama prieš berniukus. Remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, vidutiniškai per metus apie 67 proc. smurto atvejų fiksuojama miestuose.
„Nors statistika rodo mažėjimo tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas gali būti daug didesnis. Tikėtina, kad pernai ir dalinai šiemet, dėl karantino situacijos mažėjant gaunamų panešimų skaičiui iš ugdymo ar gydymo įstaigų, dienos centrų, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Kaip rodo patirtis, neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto“, - teigia I.
Statistiniai duomenys apie patyčias Lietuvoje
| Rodiklis | Berniukai | Mergaitės |
|---|---|---|
| Patyrė patyčias | 29% | 26% |
| Tyčiojosi iš kitų | 25% | 14% |
| Patyrė elektronines patyčias | 25% | 19% |
| Tyčiojosi iš kitų internete | 27% | 13% |
Patyčių Formos ir Priežastys
Dažniausiai paskambinę vaikai pasakoja apie žodines ir fizines patyčias. Pastebėtina, kad patyčios būna ir tiesioginės, ir netiesioginės. Visi suprantame, kad patyčių apskritai neturėtų būti. Tai yra, negali būti jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko iš vaiko ar suaugusio žmogaus būtų galima tyčiotis. Tačiau realybė, deja, yra kitokia. Patyčios neretai būna orientuotos į vaiko išvaizdą. Vaikai pasakoja, kad tyčiojamasi dėl kūno sudėjimo, dėl plaukų, šukuosenos.
Pamenu vienos mergaitės skambutį. Ji pasakojo, kad yra tyčiojamasi iš jos bendraklasio, nuo kurio sklinda nemalonus kvapas. Su mergaitės sutikimu PVL dėl besityčiojančių mokinių anonimiškai kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją, o dėl galimų patyčias patiriančio berniuko teisių pažeidimų šeimoje - į vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Į šios problemos sprendimą įsijungus vaiko teisių apsaugos specialistams, paaiškėjo, kad nepilnametis yra neprižiūrimas, kad jo šeima turi tam tikrų socialinių iššūkių.
Daugiausiai skambina 11-15 metų mažiaus vaikai. Man įsiminė vieno vaiko skambutis dėl mažamečių rūbinėje padegusių bendraklasio drabužius. PVL tuomet kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją (anonimiškai, nenurodydama kas pranešė apie patyčias). Mokykla nedelsiant sureagavo, su kiekvienu iš besityčiojančių vaikų individualiai kalbėjosi socialinis pedagogas.
"Ekspertai pataria": kaip atpažinti ir įveikti patyčias?
"Vaikų Linija": Pagalba ir Parama Patyčias Patiriantiems Vaikams
"Vaikų linija" yra organizacija, teikianti emocinę paramą vaikams ir paaugliams. Organizacija teikia pagalbą telefonu (numeriu 116 111) ir internetu. "Vaikų linijos" konsultantai teikia emocinę paramą, padeda vaikams suprasti savo jausmus ir ieškoti būdų, kaip spręsti problemas.
Siekdama stabdyti patyčias Lietuvos mokyklose, prekės ženklas „Head&Shoulders” organizavo paramos kampaniją „Suremkime pečius“. Už jos metu žmonių skirtą paramą atlikome apklausas, mokėme, kaip pagal „Friends“ metodiką dirbti klasėse, vedėme mokymus mokyklų kolektyvams bei tėvams.
Kaip "Vaikų Linija" Reaguoja į Patyčių Situacijas
Jei vaikas patiria patyčias, labai svarbu, kad jis apie tai papasakotų suaugusiajam, kuriuo jis pasitiki (pavyzdžiui, tėvams, mokytojui, socialiniam pedagogui, psichologui). Svarbu, kad suaugusieji, sužinoję apie patyčias, informuotų apie tai mokyklos administraciją, pasikalbėtų su vaiko mokytoja. Mokykla privalo reaguoti į kiekvieną patyčių situaciją: tam tikrais atvejais gali būti sušauktas vaiko gerovės komisijos posėdis dėl vaikų netinkamo elgesio svarstymo, inicijuota pagalba patyčias patiriantiems ir nuo jų nukentėjusiems vaikams.
"Vaikų linija" taip pat bendradarbiauja su mokyklomis ir kitomis organizacijomis, siekdama padėti spręsti patyčių problemas. Pavyzdžiui, vienos mergaitės skambučio metu paaiškėjo, kad yra tyčiojamasi iš jos bendraklasio, nuo kurio sklinda nemalonus kvapas. Su mergaitės sutikimu PVL dėl besityčiojančių mokinių anonimiškai kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją, o dėl galimų patyčias patiriančio berniuko teisių pažeidimų šeimoje - į vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kitas atvejis - vaiko skambutis dėl mažamečių rūbinėje padegusių bendraklasio drabužius. PVL tuomet kreipėsi į ugdymo įstaigos administraciją (anonimiškai, nenurodydama kas pranešė apie patyčias). Mokykla nedelsiant sureagavo, su kiekvienu iš besityčiojančių vaikų individualiai kalbėjosi socialinis pedagogas.
Kaip Atpažinti, Kad Vaikas Patiria Patyčias
Reikėtų atkreipti dėmesį į pakitusį vaiko elgesį bei emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas namo iš mokyklos pradeda vaikščioti kitu keliu (taip jis gali bandyti išvengti susitikimo su besityčiojančiaisiais), jei vaikas tapo uždaresnis, dažnai būna liūdnas ar priešingai - piktas, agresyvus, jei ant vaiko kūno pastebima kraujosruvų, nubrozdinimų, jei vaikas išreiškia nenorą eiti į mokyklą ar pradėjo be priežasties praleidinėti pamokas ir kt. Apie patiriamas patyčias gali išduoti ir tam tikros fiziologinės reakcijos atsiradusios dėl psichologinių priežasčių: pykinimas, galvos, pilvo skausmai (aišku, šios reakcijos gali būti nebūtinai dėl patyčių).
Patarimai Vaikams, Patiriantiems Patyčias
Vaikams svarbu žinoti, kaip elgtis, jei iš jų tyčiojamasi. Kaip minėta, reikia apie tai pasisakyti suaugusiajam. Jei patyčios vyksta už mokyklos ribų, siūlytina vaikui patiriančiam patyčias rinktis kitą kelią, kad nesusidurtų su besityčiojančiais. Vaikui reikėtų stengtis nebūti vienam, pertraukų mokykloje metu laiką leisti su draugais. Taip pat vaikai gali skambinti į „Vaikų liniją“, papasakoti apie patiriamas patyčias bei sulaukti emocinės paramos.
Kibernetinės Patyčios: Naujas Iššūkis
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai patyčios persikelia į internetinę erdvę. Visai neseniai skambino vaikas, į kurio Messenger paskyrą buvo įsilaužęs kitas vaikas, jis kažkaip sužinojo slaptažodį, pradėjo rašinėti melagingas žinutes to vaiko bendraklasiams. Būna atvejų, kai į internetą keliami ir vaizdo įrašai, nuotraukos, siekiant iš vaiko pasityčioti.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, didelį nerimą kelia augantis kibernetinių patyčių atvejų skaičius.
Vaikų Linijos Veiklos Plėtra ir Naujovės
Vaikų linija nuolat plečia savo veiklas ir diegia naujoves, siekdama užtikrinti prieinamą ir efektyvią pagalbą vaikams ir paaugliams. 2023 metais birželį atidarė dar vieną pokalbių internetu liniją, rugsėjį pailgino darbo laiką trimis valandomis kasdien ir dabar konsultuoti pokalbiais internetu pradedame nuo 14 val. Atnaujino Vaikų linijos svetainę, kad būtų dar patogiau gauti emocinės paramos tiek internetu, tiek skambinant Vaikų linijos numeriu 116 111.
2024 metais Vaikų linijoje įdiegė naujoves, kurios padarė savanorių atrankos procesą dar paprastesnį ir sklandesnį. Dabar savanorių atrankos sistema yra automatizuota, o darbo pokalbius galima atlikti patogiu metu, iš bet kurios pasaulio vietos.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai. Ugdymo įstaigoms trūksta paramos, patyčių prevencijos ir intervencijos planą paverčiant „gyvu“ ir veikiančiu dokumentu.
Mokyklos nuolat susiduria su naujovėmis, o pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės.
Kalbėdama apie ateities perspektyvas Vaikų linijos atstovė tikisi, kad ilgainiui patyčių rodikliai keisis teigiama linkme, tačiau kol kas tokio pokyčio nemato. Pasak Vaikų linijos psichologės, norint spręsti patyčių problemą yra būtinas nuolatinis suaugusiųjų rūpestis ir nuoseklus darbas.
Bendruomenės Įsitraukimas: Pyragų Diena Kaip Pavyzdys
Kaip sako Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė, patyčių mastas Lietuvos mokyklose yra toks didelis, kad sunku būtų rasti vaiką, niekaip nesusijusį su patyčiomis. Daugiau nei ketvirtadalis vaikų patiria patyčias, tiek pat tyčiojasi, o kur dar vaikai, kurie mato patyčių situacijas.
Taigi patyčios - tai ne tik skaudinantys žodžiai ar veiksmai. Tai ženklas, kad bendruomenėje trūksta saugumo, pasitikėjimo ir empatijos. Tai - ne tik statistika, tai - raginimas veikti.
Viso pasaulio ekspertai iš vaikų apsaugos, sveikatos, švietimo ir teisės sričių spalio 6-9 d. Lietuvoje pernai užfiksuota daugiau kaip 55 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 14 proc. susiję su smurtu - fiziniu, psichologiniu ar seksualiniu.
„Šie skaičiai - ne tik statistika, tai daugybės vaikų gyvenimas kasdien. Jie rodo, kad mes, suaugusieji, neatsikvėpdami turime dirbti, kad kiekvienas vaikas augtų saugus“, - sako Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Pasak jos, apie trečdalis šalies gyventojų vis dar nepriskiria tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, ausies sukimo - smurtui, nors Lietuvoje fizinės bausmės jau seniai uždraustos.
„Todėl kai kasdien dėl vaikų saugumo dirbantys ekspertai iš daugiau nei 60 pasaulio šalių atvyksta į Lietuvą - mes turime unikalią progą suremti pečius dėl vaikų gerovės, dirbti dalindamiesi geriausiomis praktikomis ir priimti svarbius sprendimus aukščiausiu lygiu, - apie tarptautinį Vilniuje vyksiantį kongresą ISPCAN sako Edita Žiobienė. - Vien pranešimų šiame renginyje bus per 340. Didžiuojamės - tarp šešių svarbiausių pasaulinio lygio pranešėjų Lietuvą atstovaus prof.
Spalio 9 d. vyks kongreso kulminacija - forumas „Rise Up“, kuriame dalyvaus 25 šalių vyriausybių atstovai. Kongresą, kuris kitąmet vyks Australijoje, Melburne, pernai vyko Švedijoje, užpernai - Škotijoje, mūsų šalyje organizuoja LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, šiemet mininti 25 metų veiklos jubiliejų, drauge su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu. Trys ministerijos yra šio kongreso partneriai - LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tarp partnerių - nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“, rėmėjai - Higienos institutas, tarptautinė mokslinių leidinių bendrovė „Elsvier“. Kongreso komunikacijos partneris - Skaitmeninės etikos centras. Organizatoriai ypatingai dėkingi Vilniaus miesto plėtros agentūrai „Go Vilnius“, padėjusiai į Lietuvos sostinę pritraukti šį tarptautinį kongresą, kurio bendras ekonominis poveikis miestui gali siekti apie 1,9 mln.