Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomai II pakopos pensijų pertvarkai. Šių metų Seimo pavasario sesijoje buvo patvirtinta socialinio draudimo, pensijų (iš dalies ir mokesčių) reforma.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys pokyčiai, suteiksiantys galimybę pasitraukti iš pensijų sistemos II pakopos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo kaip gardus kąsnelis. Tačiau apie ką pagalvojama žymiai rečiau - kad už kiekvieną gardų kąsnelį tenka susimokėti.
Šiame straipsnyje panagrinėsime esminius reformos aspektus, galimą poveikį gyventojams ir tarptautinių institucijų vertinimus.
Pagrindiniai Reformos Elementai
- Pasiūlymas kaupti: Kaupti papildomai ar nekaupti - paliekama žmogaus pasirinkimui. Tačiau dirbantieji iki 40 metų ir visi dabartiniai kaupiantieji bus įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti.
- Siūlymo kartojimas: Pagal Seimo narių patobulintą pensijų kaupimo įstatymo variantą pasiūlymas kaupti bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus.
- Galima kaupti daugiau: Nors kaupimo formulė numato, kad žmogus prisidės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pagal naują mokesčių sistemą, tačiau bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau. Už papildomas įmokas jis gaus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Jeigu savo darbuotojo ateičiai kaups jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.
- Pertrauka: Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko periodų, kai pinigai reikalingi čia ir dabar, todėl pensijų kaupime sudaromos galimybės padaryti bent 12 mėn. pertrauką per visą kaupimo laikotarpį. Ši pertrauka galės būti dalijama po keletą mėnesių, svarbu, kad bendra trukmė neviršytų vienų metų.
- Mažesni mokesčiai: Seimas ir Vyriausybė po diskusijų nutarė sušvelninti kaupimo poveikį gyventojams sumažindami būsimą „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokestį. Tai kompensuos 1,5 proc. įmokos iš 3 proc. asmens indėlio į kaupimą.
- Laipsniškas įmokos augimas: Kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc.
- Informavimas: Tiksli informavimo procedūra bus nustatyta Vyriausybės nutarimu. Informacija žmogui turės būti pateikta iki įtraukimo metų sausio 31 d.
- Atsisakymas kaupti: Jeigu žmogus šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją apie įtraukimą į kaupimo sistemą jis turės pranešti „Sodrai“ apie savo sprendimą. Kadangi reforma įsigalios nuo kitų metų, tai asmens sprendimas apie nenorą kaupti turės būti praneštas iki 2019 m. birželio 30 d.
- Galimybė nebekaupti: Šiuo metu kaupiantiems gyventojams, kurie nenori to daryti ateityje, atsiveria galimybė rinktis keletą variantų: pirma, su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ ir atkurti teises į visą sodrinę pensiją, tarsi asmuo nė nebūtų dalyvavęs kaupime, antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius. Stabdyti kaupimą ar grįžti į „Sodrą“ bus galima iki 2019 m. birželio 30 d. pranešus apie tai savo kaupimo bendrovei.
- Anuitetų teikėja: Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“. Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės. Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis - atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst. eurų suma.
- Dvi anuitetų rūšys: Dabar rinkoje yra mokamas anuitetas, tačiau žmogus turi pats rinktis, ar jis bus su garantuotu laikotarpiu ar ne. Įstatyme aiškiai išskiriama, kad gali būti standartinis anuitetas (šiuo metu tai anuiteto be garantinio laikotarpio) atitikmuo ir atidėtasis anuitetas (panašus produktas į šiuo metu esantį anuitetą su garantiniu laikotarpiu).
Pinigai "iš oro"
Turbūt „gardžiausias kąsnelis“ po pensijos sistemos pakeitimų nuo kitų metų bus galimybė atsiimti pinigus iš II pakopos. Šią galimybę dauguma žmonių visai pagrįstai vertina kaip pinigus „iš oro“, bet tik nedaugelis įsigilina, ką tai reiškia iš tikrųjų.
Pirmiausiai derėtų įsisąmoninti, kad visos II pakopoje sukauptos sumos, kuri yra skelbiama pensijų kaupimo bendrovės tinklalapyje, atsiimti nepavyks. Iš jos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas, kurias galima rasti prisijungus prie „Sodros“ sistemos. Suma, gauta jas atėmus, ir bus ta, kurią galėsite atsiimti.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
Taip pat ne visi atkreipia pakankamą dėmesį, kad pinigus „iš oro“ gauna ir kaupdami II pakopoje: kiekvieną mėnesį valstybė prisideda po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2024 m. ši suma siekė 364 eurus per metus, o kitais metais, prognozuojama, pakils iki 400 eurų. Tai gali atrodyti nedaug, bet II pakopa yra vienintelis taupymo instrumentas Lietuvoje, kuriame galima gauti 400 eurų „iš oro“. Ilguoju laikotarpiu - kas ir yra kaupimo pensijai esmė - ši iš pažiūros nedidelė suma gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų.
Pavyzdžiui, kaupiant 30 metų, net ir be investicinės grąžos, valstybės įmokų suma bus daugiau nei 10 tūkst. eurų. O pridėjus dar ir investicinį prieaugį, ši suma „iš oro“ dar labiau išauga.
Tarptautinių Institucijų Vertinimai
Pastaruoju metu net trys autoritetingos tarptautinės institucijos pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus dėl pensijos sistemos pakeitimų. Palaikymo šiuose komentaruose, švelniai tariant, nedaug:
- Tarptautinis valiutos fondas (TVF): Pareiškė, jog Lietuvos „Sodros“ pensijų pakeitimo norma mažės net ir prie dabartinės sistemos, o ją „patobulinus“, šis procesas dar labiau pagreitės.
- Europos Komisija (EK): Sukritikavo siūlymus, sakydama, jog reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai ir pakenkti pensijų fondų investicijoms į Lietuvos ekonomiką. EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stprinti antrąją pensijų pakopą - konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui.
- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO): Pastebėjo, kad neatsakinga pensijų reforma gali įstumti valstybę į demografinę ir fiskalinę krizę. EBPO ne tik atkreipia dėmesį į realią grėsmę pensijų tvarumui dėl visuomenės senėjimo, bet ir perspėja, kad šalies pensijų sistema turėtų būti kuo universalesnė, aprėpianti kuo didesnę gyventojų dalį; turėtų skatinti nuolatinį kaupimą, o ne suteikti galimybę išsigryninti lėšas vos panorėjus.
Šios institucijos įspėja, kad siūlomos priemonės, tokios kaip daugiau galimybių atsiimti lėšas anksčiau laiko, stabdyti kaupimą bei dalyvavimą paversti savanorišku, gali turėti neigiamų pasekmių ilgalaikiam pensijų sistemos tvarumui ir gyventojų finansinei gerovei senatvėje.
Galimas Poveikis Gyventojams
Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15-20 proc. Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien uždirba 1200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų II pakopoje) galės tikėtis tik apie 500-550 eurų. Nors per mėnesį tai yra 150-200 eurų mažesnė suma, bet, pavyzdžiui, per 20 pensijos metų tai sudaro apie 36-50 tūkst. eurų prarastų pajamų - gerokai daugiau, nei galima gauti vienkartiniu atsiėmimu dabar.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
LB taip pat prognozuoja, kad lietuvio, kuris pensijai papildomai apskritai nekaupia, vidutinė pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. bus 40 proc., o iki 2070 m. - vos 33 proc. Kitaip tariant, tikėtina, jog be papildomo kaupimo senatvėje teks išgyventi vos už 40 proc. (ar dar mažiau) dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.
Greiti pinigai šiandien - skurdesnė senatvė ateityje. Todėl prieš pasitraukiant iš II pensijų pakopos, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar šiandien gauti keli tūkstančiai eurų verti to, kad senatvėje kas mėnesį skaičiuotume centus? Nes tuomet pinigų „iš oro“ tikėtis jau nebegalėsime.
Kaip Sužinoti Daugiau?
„Sodros“ atstovai informuoja, kad gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie savo pervestas įmokas jau šiandien gali rasti labai paprastai. Jiems tereikia prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros, skirtos gyventojams. Joje, skiltyje „Pervestos įmokos“, pateikiama informacija, kiek įmokų pervesta į pasirinkto pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Šioje skiltyje žmogus gali matyti detalią informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro jo asmeninės įmokos ir kiek - valstybės skatinamosios įmokos.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jei į žmogaus sąskaitą papildomas įmokas tiesiogiai perveda darbdavys arba pats asmuo, šios informacijos minėtoje skiltyje nebus.
Be to, „Sodra“ šiuo metu intensyviai dirba kurdama atnaujintą prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę. Siekiama, kad gyventojai kuo greičiau galėtų ja naudotis ir įvertinti įvairius scenarijus: dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime arba galimybę pasitraukti iš kaupimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jei kauptų toliau, arba kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jei žmogus pasitrauktų iš kaupimo. Pabrėžiama, kad rodoma informacija bus individuali ir apskaičiuota pagal kiekvieno žmogaus duomenis.
Laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. visi antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai turės galimybę pasitraukti iš kaupimo, nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų sąlygų.
Norint pasitraukti, reikės kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti prašymą nutraukti kaupimą. Prašymą galima pateikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Daugiau informacijos apie prašymų teikimą teikia pensijų kaupimo bendrovės.
Pasibaigus pereinamajam pasitraukimo iš pensijų kaupimo laikotarpiui, toliau tam tikrais atvejais liks galimybė atsiimti dalį arba visą savo sukauptą pensijų turtą.
Sprendimas dėl kaupimo - individualus. „Sodra“ nevertina ir nerekomenduoja, ar žmogui verta kaupti pensijai - tai kiekvieno asmens individualus sprendimas, priklausantis nuo jo finansinės situacijos, planų bei poreikių. Ši institucija administruoja socialinio draudimo įmokas ir jų pervedimą į pensijų fondus, tačiau neteikia finansinių konsultacijų ar rekomendacijų dėl kaupimo pasirinkimo.
„Swedbank“ investicijų valdymo direktorius Tada Gudaitis gyventojus ragina neskubėti ir susipažinti su pensijų kaupimo pokyčiais. Jis primena, kad reforma įsigalios kitų metų sausio 1 dieną, tačiau žmonės turės net dvejus metus, per kuriuos galės priimti apgalvotą sprendimą dėl tolimesnio kaupimo. Tad, anot jo, svarbu neskubėti ir įvertinti savo asmeninę situaciją.
T. Gudaitis pabrėžia, kad jie patys kiekvienais metais savo klientams siunčia asmenines ataskaitas, kuriose pateikia svarbiausią informaciją apie jų sukauptus pinigus, įmokas ir uždirbtą grąžą.
Jis aiškina, kad pensijų fondų vertė priklauso nuo rinkų svyravimų ir investicijų rezultatų. Tad natūralu, jog vertė trumpuoju laikotarpiu gali kisti tiek į viršų, tiek žemyn. „Fondo vertės pokytį klientai gali patys kad ir kasdien stebėti interneto banke. Čia skelbiama skirtingų periodų grąža. Svarbiausias patarimas - vertinkite ilgesnį laikotarpį“, - ragina specialistas.
Pašnekovas primena, kad pensijų kaupimas - ilgalaikė investicija, kurios tikslas - apsaugoti sukauptą kapitalą nuo infliacijos ir ilgainiui uždirbti papildomą grąžą.
T. Gudaitis primena - reformos laikotarpiu gyventojai privalo išlikti itin budrūs. Tikėtina, kad būtent šiuo laikotarpiu suaktyvės ir sukčių veikla, jie bandys pasinaudoti galimybe bent dalį iš pensijų fondų atsiimamų lėšų pasisavinti.
Anot jo, gyventojai taip pat turėtų saugotis įvairių netikrų nuorodų, kurios, žadama, veda į pensijų skaičiuokles. Tokių nuorodų tikslas - surinkti gyventojo prisijungimų duomenis.
T. Gudaitis primena, kad klientai privalo būti budrūs ir visada jungtis prie interneto banko tik įvedę adresą ranka, o ne per gautą nuorodą. Anot jo, tikruose banko ar pensijų bendrovės pranešimuose niekada nėra reikalaujama pateikti asmens duomenų, PIN kodų ar slaptažodžių.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
tags: #patvirtinta #pensiju #reforma