Darbuotojams, susiduriantiems su darbdavio bankrotu, dažnai kyla klausimų dėl jų finansinių teisių ir garantijų. Viena iš svarbiausių apsaugos formų tokiais atvejais yra ilgalaikio darbo išmoka.
Ilgalaikio darbo išmoka - tai finansinė pagalba darbuotojui, kuris neteko darbo dėl darbdavio bankroto arba likvidavimo. Tai valstybės ar garantinio fondo teikiama kompensacija, padedanti užtikrinti minimalų finansinį stabilumą net ir praradus darbą dėl įmonės bankroto. Ši išmoka skirta padengti dalį prarastų pajamų ir padėti darbuotojui išsilaikyti iki tol, kol jis susiras naują darbą.
Tokia išmoka yra ne vien socialinė pagalba, bet ir tam tikras teisingumo atkūrimo mechanizmas - juk darbuotojas netenka ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių darbdavio finansinių problemų.
Kada galima gauti ilgalaikio darbo išmoką?
Ilgalaikio darbo išmoka yra mokama tik tuo atveju, jei darbdavys yra oficialiai pripažintas bankrutavusiu arba pradėtos įmonės likvidavimo procedūros. Ne, ši išmoka mokama tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukta dėl darbdavio bankroto ar likvidavimo.
Darbuotojas turi būti atleistas iš darbo dėl to, kad darbdavys nebegali vykdyti savo įsipareigojimų ir veiklos tęsti negalima.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Išmokos dydis
Paprastai išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo ir jo mėnesinio atlyginimo dydžio. Kuo ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje įmonėje, tuo didesnė gali būti ir išmokos suma.
Išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo laikotarpio, darbo užmokesčio dydžio ir nustatytų ribojimų. Lietuvoje įprasta, kad Garantinio fondo mokamos kompensacijos negali viršyti kelių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Ilgiau nei penkerius ar dešimt metų dirbusiems darbuotojams gali būti taikomi palankesni tarifai, atsižvelgiant į jų lojalumą darbdaviui.
Kas yra darbuotojų išmokų specialistas? - BusinessGuide360.com
Svarbu! Nustatant ilgalaikio darbo išmokos dydį, darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis Registro duomenimis pagal tam darbuotojui darbovietėje, iš kurios jis buvo atleistas pagal Darbo kodekso 57 arba 62 straipsnį, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį.
Kai darbuotojas darbovietėje, iš kurios buvo atleistas, per paskutinius 12 mėnesių bent 1 mėnesį neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, už trūkstamą laikotarpį įskaitomos ir darbuotojo ankstesnėje darbovietėje, iš kurios jis buvo perkeltas į jį atleidusią darbovietę, užtikrinant jo darbo santykių tęstinumą, turėtos su darbo santykiais susijusios pajamos, jeigu jos patenka į 12 mėnesių laikotarpį iki darbuotojo atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 57 ar 62 straipsnį.
Taip pat skaitykite: Kas žinotina apie išeitines išmokas?
Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių 12 mėnesių, kuriais darbuotojas turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.
Kaip kreiptis dėl išmokos?
Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, darbuotojas arba bankroto administratorius turi pateikti prašymą Garantinio fondo administratoriui. Pastebėtina, kad jei darbuotojas dėl tam tikrų priežasčių pats negali pateikti dokumentų, tai gali padaryti teisėtas atstovas arba bankroto administratorius.
Ką daryti, jei nesutinkate su sprendimu?
Tokiu atveju sprendimą galima skųsti per nustatytą terminą pateikiant apeliaciją.
Išeitinė išmoka
Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio.
Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva.
Taip pat skaitykite: Ignalinos ligoninės pertvarkos
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu.
Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites.
Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką.
Kokios yra tos svarbios priežastys? Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu.
Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui.
Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite. Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Ilgalaikio darbo išmoka ir nedarbo išmoka
Taip, šios išmokos tarpusavyje nesiskiria paskirtimi. Nedarbo išmoka skiriama iš „Sodros” fondo, o ilgalaikio darbo išmoka - iš Garantinio fondo.
Ką daryti susidūrus su darbdavio bankrotu?
Susidūrus su darbdavio bankrotu, svarbiausia išlikti organizuotam ir veikti greitai. Kiekvienas dokumentas turi svarbą, todėl rekomenduojama pasidaryti kopijas visų darbo sutarties, atlyginimų išrašų ir raštų, susijusių su atleidimu.
Net jei situacija atrodo beviltiška, garantinis fondas ir valstybės mechanizmai užtikrina, kad darbuotojai neliktų visai be pajamų.
tags: #ilgalaikio #darbo #ismoka