Sulaukę pensijos išeinate iš darbo? Jei darbuotojas atleidžiamas ne dėl savo kaltės, jam priklauso išeitinė, kartais - ir ilgalaikio darbo išmoka.
Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Tačiau ar išmokos priklauso, jei darbuotojas iš darbo išeina pats, pvz., dėl to, kad sulaukė senatvės pensijos amžiaus?
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra išeitinė išmoka, kada ji priklauso, kaip ji skaičiuojama ir kokie yra kiti svarbūs aspektai, susiję su išeitinėmis išmokomis Lietuvoje.
Kas Yra Išeitinė Išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos.
Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kada Mokama Išeitinė Išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56),
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
Kada Išeitinė Išmoka Nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką.
Ji nepriklauso, kai:
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: ką daryti išeinant?
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Kaip Skaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą.
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Papildomos Išmokos
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės sergant ir atleidžiant
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Ilgalaikio Darbo Išmokos
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Išeitinė Išmoka ir Antstoliai
Pasibaigus darbo santykiams, piniginės prievolės lieka. Atleidžiamam darbuotojui gali būti mokamos kelių kategorijų piniginių lėšų sumos: darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Dalis šių pajamų priklauso skolingo asmens kreditoriams, kurie įprastai būna suinteresuoti kuo greičiau susigrąžinti savo pinigus.
Iš išeitinės išmokos išieškomos tik keleto rūšių skolos. Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. nuostatas tais atvejais, kai skolingam asmeniui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.
T. y., jeigu asmens vidutinis darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio (kuris 2021 m. yra 642 eurai), tai iš vienam mėnesiui tenkančios išmokos minėtoms skoloms dengti išskaičiuojama 30 proc. Kai vidutinis darbo užmokestis didesnis negu MMA, tai iš MMA viršijančios išmokos dalies papildomai išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Toks išskaitų apskaičiavimo principas jokiu būdu nereiškia, kad atleidžiamam darbuotojui gavus dviejų ar trijų mėnesių išeitinę išmoką, išskaitymai vykdomi du ar tris mėnesius. Visos apskaičiuotos sumos sudedamos ir pervedamos išieškotojui vienu kartu.
Informacijos Pateikimas Antstoliui
Svarbu pranešti antstoliui ne tik apie atleidimo faktą, bet ir apie skolų mokėjimo eigą. Dažnu atveju apie darbuotojo atleidimą antstoliui arba visai nepranešama, arba tik pateikiama formali informacija, kad darbuotojas atleistas. Tokia praktika vėliau sukelia papildomų rūpesčių ir patiems darbdaviams.
Antstoliui tęsiant priverstinio išieškojimo procesą, reikalingi duomenys apie kiekvienos iškaitos iš darbuotojo pajamų dydį, datą ir bendrą išskaitų sumą. Jeigu tokios informacijos nėra, tenka siųsti paklausimus buvusiam darbdaviui bei išieškotojams ir dar kartą tikslintis skolų dengimui pervestas sumas.
Išskaitų iš darbuotojų pajamų teisingumą turi kontroliuoti išieškotojai. Darbuotojo skolų dengimas yra specifinė priverstinio išieškojimo sritis, kurioje ypač svarbus išieškotojo aktyvumas ir atidumas. Mat dažniausiai būtent išieškotojui yra pervedamos iš darbuotojo pajamų išskaičiuotos sumos.
Išeitinės Išmokos Teisinis Pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip Išeitinė Išmoka Gali Padėti Pradėti Savo Veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą.
Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą. Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis. Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
Pensijų Kaupimas ir Išeitinės Išmokos
Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas - užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį.
Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus.
Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą, lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą. Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą.
Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., - ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą.
Pensijų Išmokų Būdai
Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptomis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos.
- Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką.
- Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai.
- Jei sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu.
Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka. Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui būtų išmokama kaip vienkartinė išmoka, o už 60 tūkst.