Kasmet gegužės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę - Tarptautinę slaugytojų dieną. Ji švenčiama Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu per anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (1820 - 1910) gimimo dieną, kuri laikoma šiuolaikinės slaugytojo profesijos pradininke.
Simboliška, kad šiais metais, ištikti pasaulinės COVID-19 viruso pandemijos ir kritinės situacijos, visose pasaulio šalyse su dėkingumu vertinamas slaugytojų triūsas, jų atsidavimas ir pasiryžimas dirbti iššūkių kupinoje kasdienybėje. Šiemet jos tema - „Slaugytojų lyderių balsas: slaugytojai siekia geresnės pasaulio gyventojų sveikatos“.
Tarptautinė slaugytojų taryba paskelbė naują 2023 m. Tarptautinės slaugytojų dienos temą: ,,Mūsų slaugytojai. Mūsų ateitis“. Ši tema parodo, ko Tarptautinė slaugytojų taryba siekia slaugytojams ateityje, kad būtų galima spręsti pasaulines sveikatos problemas ir pagerinti visuotinę sveikatą.
Gegužės 12-ąją minint Tarptautinę slaugytojų dieną, turime puikią progą prisiminti šios kilnios ir ypatingai reikalingos profesijos atstoves bei atstovus ir pasakyti jiems AČIŪ! Kiekvieną dieną, tūkstančiai baltais chalatais vilkinčių slaugytojų atlieka nematomus žygdarbius, dirbdami petys į petį kartu su įvairių sričių gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Bet jų darbas yra tarsi savaime suprantamas, įprastas ir natūralus.
Šiaip metais Tarptautinė slaugytojų taryba ragina kalbėti apie būtinybę investuoti į slaugą bei gerbti slaugytojų teises.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Florence Nightingale – šiuolaikinės slaugos pradininkė
Slaugos Pradžia ir Florence Nightingale Indėlis
Slauga yra viena seniausių profesijų žmonijos istorijoje. Tai amžina profesija ir, be abejo, kiekviename laikmetyje skiriasi. Šiuo metu į slaugą diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga. Jai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas, tad ir šiuolaikiniai slaugytojai jau kitokie: valdantys medijų įrankius, mokantys juos priraikyti įvairiose srityse.
Slaugos pradininkė, anglų medicinos sesuo Florence Nightingale, kurios gimimo diena - gegužės 12-oji, yra sakiusi: „Slaugytoja - sergančio žmogaus akys, rankos, širdis. Slaugytojos žodis - tarsi tvarstis ant žaizdos“.
Tarptautinė slaugytojų diena, tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, minima anglų slaugytojos Florence Nightingale (1820-1910), gimtadienio dieną - gegužės 12-ąją. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Vėliau jos mokymai paplito visame pasaulyje.
Modernios slaugos pradininkė gimė Italijos mieste Florencijoje, turtingų anglų šeimoje, ir buvo pavadinta gimtojo miesto garbei. Teigiama, kad ilgą laiką ji buvo vienintelė anglė tokiu vardu. Augo kartu su vyresne sese, mergaičių ugdymu rūpinosi tėvas.
Kai jai sukako 24-eri, ji kreipėsi į šeimos narius ir pranešė, kad ketina rinktis slaugytojos kelią. Artimųjų reakcija buvo radikaliai priešiška. Šeimos nariai buvo šokiruoti ir išgąsdinti. Jokia pasiturinti šeima nelinkėjo savo nariui prastą prestižą turinčios slaugytojo profesijos, kuri asocijavosi su piktnaudžiavimu alkoholiu ir net prostitucija. Gavusi šeimos atkirtį Florence paniro į depresiją. Kiek leido jėgos, ji slapta pradėjo studijuoti medicinos literatūrą, įvairių ligoninių ataskaitas.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Šilutėje: apžvalga
Laimė, šeimos draugas buvo karo sekretorius Sidney Herbertas. Jis kreipėsi į Florence'ės tėvus ir jie negalėjo atsakyti aukštas pareigas užimančiam pareigūnui. Išvyko 40 slaugytojų. Beje, skirtingų konfesijų, ir tai buvo ne taip dažna to meto Britanijai.
Kryme jos rado šokiruojančias sąlygas. Perpildytus purvinus pastatus, paverstus ligonine. Jie buvo prastai vėdinami, čia šmirinėjo žiurkės. Tačiau, kai įvyko didelis mūšis, per kurį buvo sužeisti 2 tūkst. britų karių ir jiems reikėjo sudaryti sąlygas gyti, Florence pagaliau gavo palaikymą iš Londono ir ėmėsi iniciatyvos. Buvo įrengta speciali skalbykla, išreikalauta geresnio maitinimo kareiviams, buvo griežtai rūpinamasi švara ir vėdinimu. Florence ypač akcentavo sanitarines normas ir pati rodė didžiulį pasiaukojimo pavyzdį.
Būtent Kryme ji buvo pavadinta Ledi su lempa, apie ją rašė britų laikraščiai. Tėvynėje ji tapo garsenybe.
Florence buvo atkakli, darbšti ir itin akcentavo mokslu paremtą slaugą. Kryme ji susirgo karštine ir buvo priversta grįžti į Angliją. Pasveikusi ėmėsi permainų Anglijos ligoninėse. Ji ne tik įgyvendino permainas, bet jas pagrindė teoriškai. 1857 m. Joje pateikė ir savo pastebėjimus apie sveikatos apsaugą, ir daug statistikos. Dar po poros metų pasirodė jos knyga „Pastabos apie ligonines“. Čia Florence daug dėmesio skyrė tvarkos ligoninėje ir ligonių sveikatos sąryšiui. Ji ypač daug dėmesio skyrė švarai ir geram vėdinimui. Jos žymiausia knyga tapo „Pastabos apie slaugą“.
F.Nightingale paskelbė, kad slaugytojos turi būti ne tik atsidavusios ir darbščios merginos, bet ir turi įgyti specialų išsilavinimą. F.Nightingale įkūrė pirmąją slaugytojų rengimo įstaigą, į kurią labai kruopščiai atrinko kandidates. Merginos gaudavo nakvynę, maistą ir dienpinigius, tačiau apie kiekvieną buvo pildomas griežtas protokolas, kuriame fiksuojami pasiekimai, progresas, būdo bruožai.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos įstatyminė bazė
Sulaukusi 90 metų, 1910 m. ji vieną popietę atsigulė pokaičio ir ramiai baigė žemišką kelionę. F.Nightingale pastebėjo, kad jos laikais net dauguma profesionalių slaugytojų neišmanė ligonio slaugos abėcėlės. „Na, o kalbant apie močiutes, tetules ir mamas, net ir labai išsilavinusiose šeimose, jos iškrečia daugybę dalykų, kurie labiau kenkia, nei padeda.
Florence'ės įsitikinimu, svarbu, kad slaugytojas gerai išmanytų medicinos dalykus, nes tai padeda atpažinti tikrus paciento poreikius. Per daugiau nei 100 metų nuo F.Nightingale mirties, moderni slauga gerokai patobulėjo. Keitėsi techninės pagalbos galimybės, atsirado naujų vaistų, atlikta daugybė tyrimų dėl to, kaip įvairūs aplinkos veiksniai veikia sveikatą. Tačiau nepasikeitė slaugytojo profesijos svarba. Teigiama, kad nuo slaugos priklauso net iki 50 proc. gydymo sėkmės. Jau nekalbant apie profilaktiką, prevenciją ir palydėjimą sveikstant.
Šiandien slaugytojas - tai žmogus, kuris yra arti gimstančių, sergančių ir mirštančių, kuriam pacientas patiki savo skausmą, kančią ir neviltį, iš kurio tikisi sulaukti paramos ir pagalbos.
Henriettos Rae paveikslas, kuriame nupiešta Florence Nightingale, litografija (1891 m.)
Slauga Lietuvoje Šiandien
Lietuvoje slaugytojos profesijos istorijos ištakos kuklios. Sakoma, kad pradžioje slauga buvo tik mėgėjiška, rūpestinga, labdaringa veikla ir tik XIX a. tapo savarankiška - profesine slauga. Pirmoji žinoma slaugos mokykla Lietuvoje buvo įkurta XVIII a. pab. Vilniaus universitete veikusioje akušerijos mokykloje, vėliau 1876 m. - Lietuvoje įkurta Raudonojo Kryžiaus draugija, 1921 m. įkurta Lietuvos gailestingųjų seserų sąjunga, 1992 m. Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, o ir visame pasaulyje iš slaugytojo reikalaujama vis daugiau naujų žinių, gebėjimo savarankiškai veikti ir priimti sprendimus.
Lietuvos slaugos specialistų organizacija yra profesinė sąjunga, įkurta 1992 m. gruodžio 19 d. Jos tikslas - atstovauti slaugytojų profesiniams ir darbo interesams, ginti jų socialinius interesus bei darbo sąlygas. Mūsų profesinė sąjunga jungia vienos profesijos specialistus - slaugytojus. Mūsų organizacijos veikla aprėpia visą Lietuvos teritoriją.
Nors Lietuvoje slaugos mokslas iš tiesų yra labai aukšto lygio, atitinkantis Europos Sąjungos direktyvas, slaugytojos ruošiamos universitetuose ir kolegijose, jos labai profesionalios ir laukiamos kitų šalių gydymo įstaigose, tačiau Lietuvoje slaugos praktikoje esama tokių pat problemų kaip ir visoje sveikatos priežiūroje. Taigi, mūsų organizacija labai stengiasi daryti įtaką įvairiems pokyčiams, kad pacientai gautų geresnes slaugos paslaugas - slaugytojų Lietuvoje pakaktų, kad atsirastų naujų darbo vietų, o slaugytojai, baigę mokslus, neišvyktų iš Lietuvos, o galėtų joje dirbti.
Slaugytojų trūksta ir didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune. O Žemaitijoje slaugytojos masiškai važiuoja į užsienį dirbti namų slaugos sąlygomis. Dėl slaugytojų trūkumų kartais gydymo įstaigose neatsidaro nauji skyriai, neįmanoma teikti naujų paslaugų.
Lietuvoje sergančių žmonių nė kiek nemažėja, o slaugytojų trūksta. Mūsų visuomenė sensta, daug žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl didėja slaugytojų darbo krūviai, o jų darbo užmokestis mažas. Slaugytojai yra atsidūrę ties skurdo riba. Pavyzdžiui, rajone dirbanti slaugytoja gauna vos penkiais eurais daugiau nei minimalus darbo užmokestis. Tai yra baisu, nes tai -specialistas, dirbantis atsakingą darbą.
Šiandien slaugytojo veikla yra daug platesnė, ir tas darbo intensyvumas iš tiesų labai nualina, lemia įvairias ligas, o dėl didesnio darbo užmokesčio, nors ir deramės, labai sunku ką nors pasiekti. Pagal mūsų organizacijos nuostatus, slaugytojo darbo užmokestis turėtų prilygti šalies vidutiniam darbo užmokesčiui.
Pavyzdžiui, JAV slaugytojai priklauso darbuotojų, gaunančių didžiausius darbo užmokesčius, grupei. Tačiau ir Vakarų Europoje slaugytojų atlyginimai yra nepalyginamai didesni nei Lietuvoje, siekiantys 3-4 tūkstančius eurų į rankas.
Tačiau šiandien slaugytojų išsilavinimas ir kompetencijos yra labai įvairūs. Dauguma slaugytojų yra baigusios bakalauro, magistro studijas ir netgi doktorantūros (Lietuvoje jų - 13). Slaugytojos, anksčiau baigusios medicinos mokyklas, vėliau baigė ir universitetus. Slaugytojo veikla yra licencijuota, priimtas Slaugos praktikos įstatymas, esama daugybės medicinos normų.
Trijuose universitetuose - Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus Universitete ir Klaipėdos Universitete. Taip pat šešiose kolegijose. Yra įgyjamas slaugos praktikos bakalauras. Mūsų veiklą reglamentuojančiame įstatyme parašyta, kad slaugytojas yra aukštąjį mokslą įgijęs žmogus.
Pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami slaugytojų išsilavinimo lygiai ir vietos Lietuvoje:
| Išsilavinimo Lygis | Institucijos |
|---|---|
| Bakalauras | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Universitetas, Klaipėdos Universitetas, 6 kolegijos |
| Magistras ir Doktorantūra | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Universitetas, Klaipėdos Universitetas |
Visų pirma kolegoms dėkoju už ištikimybę profesijai ir kasdienį triūsą, kuris retai būna pastebimas ir ne visuomet sulaukia viešo pripažinimo. Sunkiausi darbai padaromi tyliai, įdėjus daug širdies ir išminties. Sveikinu savo kolegas ir linkiu gyvenimo kasdienybėje patirti pažinimo džiaugsmą, ugdyti profesines vertybes, išsaugoti drąsą naujovėms ir aktyviai siekti profesinių tikslų.
Šiemet per Mediko dieną šis vardas suteiktas dešimčiai šalies slaugytojų.
Nuo pat vaikystės norėjau rūpintis kitais! Tarptautinę slaugytojų dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pakvietė į nuotolinį pokalbį su ligoninės Infekcinių ligų centro slaugytoja Violeta Senavaitiene ir Akušerijos ir ginekologijos centro akušere Laima Plungiene.
Gegužės 12-ąją minint Tarptautinę slaugytojų dieną, turime puikią progą prisiminti šios kilnios ir ypatingai reikalingos profesijos atstoves bei atstovus ir pasakyti jiems AČIŪ! Kiekvieną dieną, tūkstančiai baltais chalatais vilkinčių slaugytojų atlieka nematomus žygdarbius, dirbdami petys į petį kartu su įvairių sričių gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Bet jų darbas yra tarsi savaime suprantamas, įprastas ir natūralus.
tags: #profesine #slaugytoju #diena