Venų varikozė - viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, dažniausiai išsivystanti dėl paviršinių venų refliukso, kuris nustatomas net 25-40 proc. gyventojų. Pirmuosius jos simptomus žmonės dažnai linkę priskirti nuovargiui ar sezoniniams pokyčiams, tačiau laiku negydomas sutrikimas ilgainiui gali sukelti rimtas komplikacijas.
Išsiplėtusios kojų venos, kitaip vadinama varikozė, atsiranda, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, padidėja veninis spaudimas. Padidintas spaudimas slegia venos sienelę, ji šio slėgio neišlaiko ir pradeda plėstis. Paviršinių venų išsiplėtimas gali komplikuotis ir rudomis pigmentinėmis dėmėmis, odos ir poodinio sluoksnio atrofija, paviršinių venų uždegimu ir tromboze, giliųjų venų tromboze ir plaučių arterijų embolija, kuri gali baigtis mirtimi.
Kojų venos - tai kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš kojų į širdį. Dėl dažno stovėjimo ir sėdėjimo kraujo nutekėjimas yra apsunkintas. Ilgainiui gali išsivystyti venų vožtuvų nepakankamumas. Esant nesandariems vožtuvams, kraujo nutekėjimas iš kojų dar labiau sutrinka. Atsiranda nuolatinis kraujo sąstovis kojose, lemiantis venų varikozės simptomus bei greitą tolimesnį poodinių venų plėtimąsi.
Venų varikoze suserga ne visi žmones. Įtakos tam turi įgimtas jungiamojo audinio silpnumas ir gyvenimo būdas. Kuo žmogus daugiau laiko praleidžia sėdėdamas ar stovėdamas, tuo didesnė rizika susirgti varikoze. Kojų venų varikoze serga 18-24 proc. suaugusiųjų, dažniau moterys.
Išsiplėtusios kojų venos dažniau vargina vyresnius nei 50 metų žmones, dirbančius stovimą darbą ar turinčius antsvorio, kartais tam įtakos turi ir genetinis polinkis bei nėštumas.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją
„Venų varikozę lydi įvairūs mitai, todėl žmonės į specialistus neretai kreipiasi ligai jau gerokai pažengus. Jie baiminasi skausmingo pooperacinio bei ilgo nedarbingumo laikotarpio, didelių ir ryškiai matomų randų. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos leidžia pašalinti venas neskausmingai, nepaliekant odos defektų ir žmogus iškart gali tęsti savo įprastinę veiklą“, - sako S. J.
Nors venų varikozė gali pasireikšti kiekvienam, didžiausia rizika kyla žmonėms, turintiems genetinį polinkį. Jei šeimoje buvo sergančiųjų, tikimybė susirgti padidėja net 3-4 kartus. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys - sėdimas ar stovimas darbas ir antsvoris.
„Pirmieji šios ligos simptomai yra sunkumas ir nuovargis kojose, patinimas vakarais, mėšlungis naktį, ypač blauzdų srityje. Neretai pasireiškia ir odos niežėjimas, sudirgimas ar nežymūs spalvos pakitimai, taip pat maudžiantis, pulsuojantis skausmas, sustiprėjantis dienos pabaigoje. Svarbu suprasti, kad matomos išsiplėtusios venos - tai jau vėlesnė ligos stadija. Dažnai echoskopijos metu nustatome pakitimus net ir tada, kai vizualiai kojų venos atrodo nepakitusios. Ankstyvas ištyrimas leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir parinkti efektyviausią gydymą, kol liga dar nėra pažengusi. Tai dažnai padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip trofinės opos, paviršinių ar giliųjų venų trombozė, kraujavimai iš išplonėjusių varikozinių mazgų“, - dalijasi S. J.
Nesikreipiant į gydytoją liga progresuoja palaipsniui, vingiuotomis gyslomis subjauroja blauzdas, sukelia kojos tinimą, mėšlungiškus skausmus, nuovargį, niežulį, o ilgainiui niežtinčią ar šlapiuojančią egzemą, pasikartojančius blauzdos uždegimus, rožę, tromboflebitą ir sunkiai gydomas skausmingas, pūliuojančias bei sunkiai gyjančias trofines opas.
Šiuolaikiniai venų varikozės gydymo metodai
Kraujagyslių chirurgas primena, kad anksčiau norintiems išgydyti išsiplėtusias kojų venas reikėjo susitaikyti su chirurgine operacija ir skausmingu pooperaciniu laikotarpiu, tačiau šiuolaikinės operacijos yra kur kas mažiau invazinės.
Taip pat skaitykite: Venų operacijos reabilitacija: ką svarbu žinoti
„Šiandien yra itin platus modernių venų varikozės gydymo metodų pasirinkimas. Vienas populiariausių - endoveninė lazerinė abliacija. Jos metu, taikant vietinę nejautrą, išsiplėtusios paviršinės kojos venos sunaikinamos be pjūvių, o pacientas iškart gali grįžti į kasdienę veiklą. Neretu atveju atliekamas ir chirurginis venų šalinimas - mikroflebektomija. Nors šiuolaikinės technologijos dažnai leidžia išvengti operacijos, esant labai išsiplėtusioms, vingiuotoms venoms tradicinė flebektomija vis dar yra geriausias sprendimas. Tai taip pat minimaliai invazinis metodas, kai vena pašalinama atliekant vos kelių milimetrų pjūvius“, - pasakoja S. J.
Lazerinė terapija ir minimaliai invazinė chirurgija yra 90-95 proc. efektyvios, o tai reiškia, kad gydyta vena uždaroma arba pašalinama visam laikui. Vis dėlto venų varikozė yra lėtinė venų sienelių ir vožtuvų liga, todėl ateityje gali išsiplėsti kitos, anksčiau buvusios sveikos venos.
Pagrindinis venų varikozės gydymo tikslas yra sumažinti simptomus: skausmą, sunkumą ir kojų nuovargį, gerinant paciento gyvenimo kokybę. Taip pat siekiama užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, tokioms kaip kraujo krešuliai ar odos opos, kurios gali atsirasti dėl negydytų venų varikozės. Operacijos metu stengiamasi pagerinti kosmetinę kojų išvaizdą, sumažinti išsipūtusių ar pakitusių venų matomumą.
Kojų venų operacijos metodai:
- Atvira operacija (flebektomija): Tai seniausias ir seniausias venų varikozės gydymas. Iki šiol tai lieka kaip tradicinis metodas su kuriuo lyginami visi kiti gydymo metodai. Nekomplikuota venų varikozė gali būti atlikta minimaliais pjūviais, kurie paskui tampa beveik nepastebimi. Smulkios išsiplėtusios venos pašalinamos per mažus operacinius pjūvelius.
- Venų varikozės gydymas lazeriu: Pagrindinis šio metodo privalumas lyginant su atvira operacija yra tai, kad leidžia išvengti 2-3 cm pjūvio kirkšnyje ir ties kulkšneliu. Likę pjūviai, kurie reikalingi pašalinti išsiplėtusią varikozę, atliekami, kaip ir atviros operacijos metu. Operacijos efektyvumas yra panašus į atviros operacijos.
Radiochirurginis venų šalinimas
Kuomet venų sienelė pakinta negrįžtamai, taikomas chirurginis gydymas. Šalinant išsiplėtusias kojų venas radiochiruginiu būdu, plonas elektrodas per nedidelį pjūvelį įvedamas į varikozės pažeistą veną netoli kelio ir švelniai stumiamas aukštyn į viršutinę šlaunies dalį. Elektrodo įvedimo tikslumo užtikrinimui pasitelkiama echoskopija. Elektrodu sklindančios aukšto dažnio radiobangos, įkaitindamos venos sieneles, saugiai jas sutraukia ir uždaro. Aplink esančios sveikos venos atstato kraujo apytaką.
Prieš operaciją yra taikoma vietinė nejautra. Skirtingai nuo kitų išsiplėtusių venų šalinimo būdų, operuojant radiochirurginiu būdu minimaliai pažeidžiami aplinkiniai audiniai, nelieka randų. Todėl šis metodas yra labai kosmetiškas. Radiochirurgija turi ir sterilizacinį efektą, kuris lemia tai, kad po operacijos nejaučiamas skausmas, nepasireiškia tinimas, sumažėja infekcijos ir kraujavimo rizika.
Taip pat skaitykite: Varikozės gydymas ir prevencija
Kaip atliekama radiochirurginė operacija:
- Elektrodas įvedamas į veną.
- Įkaitintos venos sienelės subliūkšta.
- Po operacijos dėvimos kompresinės kojinės padeda veninei kraujo apytakai ir sumažina kraujosrūvų atsiradimo tikimybę. Jeigu ir atsiranda kraujosrūvos, tai išnyksta savaitės laikotarpyje.
Komplikacijos, tokios kaip kraujosruvos, tinimas, tirpimas, po radiochirurginės operacijos pasitaiko retai ir yra laikinos. Lyginant su lazeriniu išsiplėtusių venų gydymo būdu skausmas po radiodažnuminės abliacijos yra mažesnis, todėl nuskausminamieji vaistai yra nereikalingi. Kraujosruvos pasitaiko taip pat rečiau. Labai retai būna giliųjų venų trombozė.
Operacija paprastai trunka apie 1 val., taikoma spinalinė arba bendrinė nejautra. Ligonis tą pačia arba sekančią dieną po operacijos gali važiuoti namo.
Išsiplėtusių kojų venų (varikozės) gydymo lazeriu privalumai. Kraujagyslių chirurgas N.Bičkauskas
Galimos kojų venų operacijos komplikacijos
- Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos: kraujavimas, pooperacinis skausmingumas, žaizdos komplikacijos (hematoma, celiulitas, pūlinys), neurologinės komplikacijos dėl poodinių nervų pažeidimo (parestezija, nejautra).
- Retai pasitaikančios komplikacijos: giliųjų venų pažeidimas, tromboembolija, alerginė reakcija ir jautrumas, nervų pažeidimas, limfos stazė, odos pakitimai, randų išvešėjimas, paralyžius ir kitos galimos komplikacijos.
Nedarbingumas po venų operacijos
Prieš dešimt metų norintiems atsikratyti išsiplėtusių kojų venų reikėjo susitaikyti su chirurgine operacija ir bendra nejautra, skausmingu pooperaciniu laikotarpiu bei ilgalaikiu nedarbingumo laikotarpiu. Šiuolaikinės naujos technologijos leidžia gydyti išsiplėtusias poodines venas ambulatorinėmis sąlygomis. Šia metodika daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių išsiplėtusios poodinės venos gydomos dažniausiai.
Į darbą galima grįžti po 2-4 savaičių, priklausomai nuo darbo pobūdžio.
Profilaktika
Nepaisant to, kad didelę įtaką venų varikozės atsiradimui daro paveldimumas, ligos progresavimo greitis didele dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo.
„Viena iš pagrindinių priemonių - reguliarus fizinis aktyvumas. Ilgas stovėjimas ar sėdėjimas be pertraukų blogina kraujotaką, didina spaudimą kojų venose ir gali paspartinti ligos progresavimą. Todėl pravartu kasdien pasivažinėti dviračiu, pasivaikščioti ar paplaukioti. Dirbantiems sėdimą darbą, verta bent kas pusvalandį atsistoti, pramankštinti blauzdas ar atlikti pėdų mankštą“, - sako S. J.
Ne mažiau svarbus ir normalus kūno svoris bei sveika mityba, todėl naudinga vengti perdirbtų maisto produktų ir druskos, vartoti daugiau vaisių bei daržovių. Kita efektyvi profilaktikos priemonė (ypač nėščiosioms ir dažnai keliaujantiems) yra kompresinės kojinės. Jos pagerina kraujo tekėjimą, mažina tinimą ir padeda išvengti simptomų progresavimo.
„Per didelė šiluma plečia kraujagysles ir gali pabloginti simptomus, todėl jaučiantiems sunkumą ir nuovargį kojose bei turintiems išsiplėtusias venas verta vengti pirčių ir karštų vonių ir vietoje to rinktis kraujotaką stimuliuojantį kontrastinį dušą. Turintiems paveldėtą polinkį ligai, naudinga vartoti venų tonusą stiprinančius preparatus - venotonikus. Jie padeda sumažinti kojų tinimą, nuovargį bei diskomfortą. Be to, bent kartą per metus atliekamas profilaktiškas venų patikrinimas ultragarsu - itin efektyvus būdas laiku pastebėti pokyčius“, - pabrėžia Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ Kraujagyslių ligų centro gydytojas kraujagyslių chirurgas S. J.
tags: #venu #varikoze #nedarbingumo #grupe