Venų varikozė - viena dažniausių kraujagyslių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 % pasaulio gyventojų, dar tiksliau - maždaug šešioms moterims ir trims vyrams iš dešimties. Išsiplėtusios venos ne tik gadina estetinę išvaizdą, sukelia psichologinį diskomfortą bei griauna pasitikėjimą savimi.
Venų varikozės stadijos
Kas yra venų varikozė?
Venų varikozė - tai lėtinis paviršinių venų išsiplėtimas, kai dėl pažeistų ar silpnų veninių vožtuvų sutrinka kraujo tekėjimas. Normaliomis sąlygomis vožtuvai užtikrina, kad kraujas tekėtų tik viena kryptimi - iš kojų į širdį. Sutrikus vožtuvų veiklai, venose didėja spaudimas, dėl kurio tik dar labiau pažeidžiami vožtuvai. Tuomet venose susidaro kraujo sąstovis, o sandarumą praranda prieš tai nepažeisti vožtuvai. Sutrikus vožtuvų veiklai ir kraujo tekėjimui, venos ilgėja, plečiasi ir susidaro poodinių mazgų.
Dažniausiai ši liga pasireiškia dėl paviršinių arba giliųjų venų vožtuvų nesandarumo. Kai šie vožtuvai nebesandarūs, kraujas dalinai grįžta atgal ir ima kauptis venose, sukeldamas padidėjusį spaudimą. Todėl venos palaipsniui išsiplečia, pailgėja, praranda elastingumą, o po oda ima ryškėti išsiplėtusios kojų venos - mėlynos, violetinės ar tamsiai žalios spalvos gyslos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Daugiau nei 80 % pacientų kojų venų varikoze suserga dėl genetikos. Jeigu vienas iš tėvų sirgo šia liga, rizika, kad sirgsite ir jūs - 50 %. Jei sirgo abu tėvai, ši rizika padidėja net iki 80 %. Esant papildomiems rizikos veiksniams - aukštas ūgis, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, sėdimas ar stovimas darbas - ši liga gali pasireikšti gerokai anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
Kojų varikozė atsiranda dėl įvairių priežasčių - nuo genetinio polinkio iki gyvenimo būdo:
- Paveldimumas
- Amžius
- Stovimas arba sėdimas darbas
- Nėštumas
- Nutukimas
- Mažas fizinis aktyvumas
Kiekvienas iš šių veiksnių prisideda prie to, kad laikui bėgant vystosi kojų venų varikozė.
Moterims įtakos taip pat gali turėti nėštumas. Jis apsunkina veninę kraujotaką kojose.
Simptomai
Kojų nuovargis, sunkumas, patinimas, mėšlungis ar skausmas po ilgos darbo dienos - pirmieji venų varikozės simptomai, į kuriuos dažnas net nekreipia dėmesio. Pirmieji venų varikozės simptomai - tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai.
Kojų venų varikozės simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir iš pradžių atrodo menki - lengvas kojų nuovargis ar tempimo pojūtis.
Taip pat skaitykite: Venų operacijos reabilitacija: ką svarbu žinoti
Net ir antroji ligos stadija bei jos simptomai - išryškėjęs paviršinių kraujagyslių tinklas - pacientų lieka nepastebėti. Dažniausiai į gydytoją kraujagyslių chirurgą pacientai kreipiasi, kai venų varikozė pasiekia trečią stadiją - po oda ima matytis venos, mazgeliai ar maišelius primenantys dariniai.
Diagnostika
Todėl pastebėjus jau pirmuosius simptomus, geriau nedelsti - kreiptis į gydytoją kraujagyslių chirurgą ir atlikti greitą bei neskausmingą kojų echoskopiją.
Diagnozė nustatoma remiantis išsamia asmens apžiūra ir instrumentiniais tyrimais. Pagrindinis tyrimas - kojų venų ultragarsinis tyrimas (Doplerio tyrimas). Jo metu gydytojas vertina kraujo tėkmės kryptį, greitį ir nustato, ar venų vožtuvai sandarūs bei tinkamai atlieka savo funkciją.
Gydymo būdai
Gydymo metodas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų ir paciento poreikių.
Konservatyvus varikozės gydymas taikomas ankstyvose stadijose. Jis apima kompresinę terapiją, kai dėvimos specialios kojinės ar pėdkelnės, gerinančios kraujo grįžimą į širdį. Gyvensenos koregavimas - dar vienas svarbus aspektas: rekomenduojama daugiau judėti, vengti ilgo stovėjimo, kontroliuoti svorį, pakelti kojas poilsio metu.
Taip pat skaitykite: Venų varikozės gydymo būdai: nuo prevencijos iki operacijos
Jeigu minėtų simptomų nėra, ar patartumėte atvykti profilaktiniam tikrinimui? Pirma vieta jose tenka endovaskulininiam kraujagyslių gydymui radijo dažniu arba lazeriu. Jeigu dėl kokių nors priežasčių šio gydymo būdo negalima taikyti, rekomenduojamas kitas, taip pat endovaskulinis būdas - kompresinė skleroterapija putomis. Trečia vieta tenka atvirai chirurgijai. Šio gydymo metu chirurginiais pjūviais pašalinama pakenkta, t.y. Kas tai yra skleroterapija?
Skleroterapija
Skleroterapija - tai poodinių venų gydymo metodas, kai į veną yra suleidžiami vaistai, veikiantys venos sienelę ir sukeliantys jos aseptinį uždegimą. Dėl medikamentų poveikio vena užanka, ilgainiui surandėja ir galiausiai išnyksta. Skiriami du skleroterapijos porūšiai - skleroterapija skysčiais ir skleroterapija putomis. Skleroterapija skysčiu yra daugiau estetinė procedūra, tinkanti kapiliarų tinklinių venų gydymui. Skleroterapija putomis gali būti alternatyva operacijai.
Neseniai atsirado naujas endovaskulinis venų gydymo būdas - gydymas klijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami klijai, ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Šis gydymo metodas turi labai daug privalumų. Jam nereikalinga nejautra, kaip kad lazerinės ar rodiodažnuminės operacijos metu. Vietinė nejautra taikoma tik injakuojant vietą per kurią elektrodas įvedamas į veną. Galima sakyti, jog ši procedūra yra absoliučiai ambulatorinė.
Operacija rekomenduojama tada, kai varikozinis venų išsiplėtimas sukelia skausmą, tinimą ar odos pažeidimus, o konservatyvus gydymas nebepadeda. Ji taip pat gali būti atliekama dėl estetinių priežasčių, kai išsiplėtusios kojų venos kelia diskomfortą ar mažina pasitikėjimą savimi. Varikozės gydymas lazeriu, kurį atlieka angiochirurgai, yra minimaliai invazinis metodas, kuomet į pažeistą veną įvedamas plonas lazerinis zondas. Lazerio spindulys uždaro veną iš vidaus, o kraujas nukreipiamas sveikomis venomis. Po venų operacijos lazeriu asmuo gali iš karto grįžti prie įprastos veiklos.
Kai kurie žmonės bando varikozę gydytis namų priemonėmis - žolelių kompresais ar obuolių actu. Svarbu suprasti: liaudies medicina gali būti tik pagalbinė priemonė, bet ne alternatyva profesionaliam gydymui.
Ar po operacijos reikės koreguoti savo įprastinę dienotvarkę, ar teks atsisakyti mėgiamos veiklos (sporto, kelionių ir pan.)? Tai ir vėl priklauso nuo taikomo gydymo būdo. Jei tai endovaskulinis gydymo būdas, po kurio pacientui netaikomas gulimas režimas, prie įprastos kasdienės veiklos galima grįžti tą pačią ar sekančią dieną. Pacientui patariama judėti, nes judėjimas skatina greitesnį gijimą ir leidžia išvengti tokios komplikacijos kaip giliųjų venų trombozė. Sportuoti po tokių operacijų galima praėjus savaitei.
Papildomą giliųjų venų trombozės riziką sukelia ilgalaikiai, daugiau nei 4 valandas trunkantys skrydžiai. Poodinių venų varikozės padeda išvengti reguliarus bėgiojimas, vaikščiojimas, kompresinių kojinų nešiojimas.
Venų varikozės gydymas dvigubo žiedo lazeriu
Sezoniškumas gydant venų varikozę
Tai priklauso nuo gydymo būdo. Jeigu reikalinga endovaskulininė terapija, sezoniškumas nėra labai ryškus. Tačiau, kai po jos per vasaros karščius pacientui reikia nešioti kompresinę kojinę, tai nėra labai komfortiška. Sezoniškumas labiau būdingas atviroms operacijoms.
Prevencija
Venų varikozės prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsirado matomos išsiplėtusios kraujagyslės ant kojų, juntamas skausmas ar tinimas. Jeigu pastebite, kad venos tampa ryškesnės, oda keičia spalvą, atsiranda niežėjimas ar mėšlungis - tai aiškūs signalai, kad kojų venų varikozė progresuoja ir laikas kreiptis į specialistus.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Dažniausiai taip atsitinka dėl giliųjų arba paviršinių venų vožtuvų silpnumo ir nesandarumo.
- Daugiau nei 80 proc. pacientų šį sveikatos sutrikimą yra paveldėję. Jeigu vienas iš tėvų sirgo lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu, rizika, kad sirgsite ir jūs siekia net 50 proc. Jei sirgo abu, ji padidėja net iki 80 proc.
- Liga greičiau pasireiškia, kai yra papildomų rizikos veiksnių - sėdimas ar stovimas darbas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris.
Venų varikozės prevencija
Pirmieji požymiai, į kuriuos negalima numoti ranka yra kojų nuovargis, tinimas, skausmas, mėšlungis. Jau tada galima skirti gydymą - kompresinę terapiją, kuri sumažina šiuos simptomus. Antroji lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo stadija, pasireiškianti telangiektazija (išryškėja paviršinių kraujagyslių piešinys) taip pat dažnai lieka nepastebėta.
Efektyviausia - kompresinė terapija. Jos pagelbės ir tiems, kurių darbo diena prabėga sėdint arba stovint. Žinoma, reikia imtis ir kitų profilaktinių priemonių: jeigu kojos apsunkusios laikas nuo laiko jas pakelkite aukščiau, leiskite joms pailsėti. Veninis kraujas geriau teka, kai dirba blauzdos raumenys - pasivaikščiokite, atlikite keletą specialių pratimų, pavyzdžiui pakaitomis atsistokite ant pirštų ir ant kulnų. Net sėdint galima padaryti lengvą mankštą: pasukiokite pėdas per čiurną. Tai padės išvengti kraujo sąstovio. Pratimus derinant su kompresine terapija, veiksmingiausia profilaktine priemone, pasiekiama ypač gerų rezultatų.
Prieš perkant kompresines kojines reikėtų pasitarti su gydytoju - jis rekomenduos tinkamą kompresijos klasę įvertinęs paciento būklę. Renkantis kojines reikalingi ir kojos matavimai. Įvairūs šaldantys ar šildantys tepalai ir kremai tik silpnina nemalonius pojūčius, trumpam pagerinti savijautą, tačiau ligos jie negydo, atkreipia dėmesį kraujagyslių chirurgas.