Slaugytojo darbas yra labai atsakingas ir reikalaujantis daug žinių bei įgūdžių. Kiekvieną dieną slaugytojai susiduria su įvairiais pavojais sveikatai ir saugumui. Siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką, būtina atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir imtis prevencinių priemonių.
Aktualumas ir teisinė bazė
Nagrinėjamos temos aktualumą atskleidžia tai, kad ne pirmus metus diskutuojama apie tinkamas darbo sąlygas, kurios leistų tausoti darbuotojų sveikatą, padėtų ir nekliudytų darbuotojui tęsti profesinę veiklą bei sudarytų galimybę, patiriant minimalią riziką išsilaikyti darbo rinkoje. Šiuo metu pasaulyje visuotinai pripažinta, kad netinkamos darbo sąlygos, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai sąlygoja apie 25 proc. bendrosios (neprofesinės) ir 100 proc. profesinės darbuotojų sveikatos.
Lietuvos Respublikos konstitucija garantuoja kiekvieno darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šią konstitucinę teisę praktiškai realizuoti privalo darbuotojų profesinės saugos ir sveikatos sistema, apimanti darbo sąlygas ir sveikatos būklės stebėseną, galimus su darbu susijusius sveikatos pažeidimus bei profesines ligas nustatymą, jų gydymą, slaugą, reabilitaciją bei profesinių sveikatos pažeidimų profilaktiką.
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų sistema, kurią sudaro: darbo kodeksas, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai (nuostatai, taisyklės, higienos normos) ir teisės aktai, parengti pagal atskiras Europos sąjungos direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei įgyvendinant 1989 m. birželio 30 d. Europos Tarybos direktyvą Lietuva priėmė daugelį įstatymų, nuostatų ir kitokių įstatyminių aktų, kurie garantuoja ir slaugytojų saugą ir sveikatą darbe - profesinės rizikos nuostatai darbe (2003 m. spalio 16 d. Nr. A1-159/V-612), ergonominiai rizikos veiksniai tyrimo metodiniai nurodymai (2005 m. liepos 15 d. Nr. V-592/A1-120), psichosocialiniai veiksniai tyrimo metodiniai nurodymai (2005 m. sausio 24 d. Nr. V-699/A1-241), darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis nuostatai (2007 m. sausio 26 d. Nr. A1-331), darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis (2006 m. spalio 23 d. Nr. A1-293/V-869) ir kt.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Darbuotojų sauga - tai ilgalaikių prevencinių priemonių visuma, taikoma visais įstaigos veiklos etapais, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti.
Dažniausios klaidos ir jų priežastys
Slaugytojo darbas pasižymi aukštu traumų lygiu darbe. Nepaisant tarptautinių, nacionalinių ir kitų organizacijų vykdomos politikos slaugytojų saugumo atžvilgiu, slaugytojai ir toliau patiria daugybę pavojų.
Infekcijų rizika
Šiuo metu krauju perduodamos patogenų infekcijos (ŽIV, hepatitas B, hepatitas C) kelia profesinę grėsmę sveikatos priežiūros darbuotojams. Pagrindinė šių infekcijų priežastis yra įsidūrimas užteršta krauju adata, aštriais instrumentais, neatsakingai tvarkant panaudotas priemones, nesilaikant saugos reikalavimų. Neatsargus elgesys su chirurginiais ir kitais pavojingais instrumentais lemia tai, kad kiekvienais metais apie 70 000 sveikatos apsaugos darbuotojų suserga B hepatitu, 15 000 C hepatitu ir apie 500 ŽIV.
2006 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 64 proc. slaugytojų dirbdamos įsidūrė adata, tuo tarpu 47 proc. respondentų teigė įsidūrę suterštomis adatomis.
The Chain and Stages of Infection - Fundamentals of Nursing - Principles | @LevelUpRN
Skiepijimo svarba
Kai kuriose Amerikos ir Europos šalyse aukštos profesinės rizikos darbuotojai, skiepijami nuo hepatito B, darbdavio lėšomis. Tačiau tyrimai rodo, kad dažnai slaugytojams trūksta informacijos apie skiepus ir jų svarbą. Lietuvoje 1998 m. atliktos anoniminės apklausos duomenimis, 35,6 proc. slaugytojų yra įsidūrę injekcine adata.
Taip pat skaitykite: Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
Cheminių medžiagų poveikis
Medicinos darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, nustatoma daugiausia profesinių odos susirgimų. Dažniausiai sutinkama liga yra kontaktinis dermatitas. Tai uždegiminė ne alerginio pobūdžio odos reakcija, atsirandanti dėl fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe.
Kinijos ligoninėse atliktame tyrime, rankų dermatito atvejai slaugytojų tarpe, sudaro 6-48 proc.
Tyrimų rezultatai ir išvados
Siekiant ištirti slaugytojų darbo sąlygas ir saugumą, buvo atliktas tyrimas X ligoninėje, naudojant anoniminę anketą. Tyrimo rezultatai parodė, kad:
- 69 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų nurodė, kad jų darbo aplinkoje daug streso ir 46 proc. - cheminių medžiagų tarša.
- 26 proc. jaučiasi saugūs darbe, 63 proc. jaučiasi vidutiniškai saugūs, 11 proc. jaučiasi nesaugūs darbe.
- 62,1 proc. slaugytojų patyrė traumas darbe per paskutinius 12 mėnesių, iš jų 64 proc. apie patirtą traumą darbe darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga.
- 94,8 proc. slaugytojų nurodė, kad nėra skiepijami darbdavio lėšomis nuo hepatito B, o 58,8 proc. skiepijasi savo lėšomis.
Darbo su naujomis priemonėmis slaugytojus dažnai apmoko kolegos arba skaito instrukcijas patys (63 proc. ir 60 proc.). Respondentai, kurie dažnai teikia pasiūlymus darbdaviui saugumo klausimais (87,3 proc.) yra dažniau apmokomi pacientų kėlimo technikos.
Pagrindinės išvados
- Slaugytojų darbo aplinkoje vyrauja stresas (69 proc.) ir cheminių medžiagų tarša (46 proc.).
- Per paskutinius 12 mėnesius traumas darbe patyrė 62,1 proc. slaugytojų, iš jų 64 proc. apie patirtą traumą darbe darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga.
- 94,8 proc. slaugytojų nurodė, kad nėra skiepijami darbdavio lėšomis nuo hepatito B, o 58,8 proc. skiepijasi savo lėšomis.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
Siekiant užtikrinti slaugytojų, pacientų, aplinkos saugumą, reikalinga valstybinė politika, politikų dalyvavimas, svarbų vaidmenį vaidina ir profesinės sąjungos. Tačiau ne visada iš valstybės galima sulaukti reikiamos paramos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Tarptautinė Slaugytojų Taryba pažymi, kad saugi darbo aplinka sveikatos priežiūros sektoriuje, ženkliai prisideda prie pacientų saugumo, jų teigiamų nuostatų. Todėl TST skatina visomis priemonėmis tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu mastu garantuoti slaugytojų teisę į saugią darbo aplinką, įskaitant mokymus, imunizaciją, aprūpinimą apsaugos priemonėmis.
Svarbu, kad darbdaviai užtikrintų tinkamas darbo sąlygas, aprūpintų reikiamomis apsaugos priemonėmis ir organizuotų mokymus. Slaugytojai, savo ruožtu, turėtų laikytis saugos reikalavimų, naudoti apsaugos priemones ir pranešti apie patirtas traumas ar pavojingas situacijas.
| Rizikos faktorius | Prevencinės priemonės |
|---|---|
| Infekcijos | Skiepijimas, tinkamas rankų higienos laikymasis, saugus medicininių atliekų tvarkymas, apsaugos priemonių (pirštinių, kaukių, akinių) naudojimas. |
| Cheminės medžiagos | Apsaugos priemonių (pirštinių, respiratorių) naudojimas, tinkama ventiliacija, saugus cheminių medžiagų laikymas ir tvarkymas. |
| Fizinės traumos | Ergonomiškų darbo priemonių naudojimas, tinkama pacientų kėlimo technika, tinkamas apšvietimas, neslystančios grindys. |
| Psichologinis stresas | Tinkamas darbo krūvio paskirstymas, psichologinė pagalba, streso valdymo technikos, poilsio pertraukos. |
tags: #kokiu #klaidu #neturetu #daryti #slaugytojus