Klausimas "Koks bus mano pensijos dydis?" yra aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Stažas ir Pensijos Apskaičiavimas
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vienas stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis).
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur. Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur.
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.
Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs.
Pensijų Augimas ir Prognozės
SADM teigia, kad pensijos išlaiko dviženklį augimą. 2025 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys visos kadencijos pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu.
Kaip iš tikrųjų atrodo pensija?
Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 proc., kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis - 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 49,4 proc. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link. Pensijų indeksavimui 2025 m. prireiks 622,3 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Pakankamai didelis pastarojo meto dirbančiųjų skaičius ir stabili ekonominė situacija leidžia ir toliau kaupti socialinio draudimo rezervą galimiems ateities ekonominiams sunkumams, ateityje užtikrinant stabilų ir nepertraukiamą pensijų mokėjimą esamiems pensininkams. Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą.
Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.
2024 m. laukiama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 600 eurų. 2023 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 12 proc., vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 euro.
2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo 70 eurų - nuo 413 eurų (2021 m. gruodžio mėn.) iki 483 eurų (2022 m. gruodžio mėn.
2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro.
Vienišo Asmens Išmoka ir Socialinio Draudimo Našlių Pensijos
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis 2026 m. yra 46,46 euro (pernai - 42,29 euro).
Nuo 2026 m. valstybinės pensijos didėja nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Šiemet padidėjo ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 233 eurus vietoje 221 euro.
Dėl to, pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. padidėjo iki 814 eurų (buvo 770 eurų), vaiko pinigai - iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui - iki 205,7 euro.
Dienpinigiai ir Jų Apmokestinimas
Svarbu atsižvelgti į tai, kaip dienpinigiai yra apmokestinami ir kaip tai veikia socialinio draudimo įmokas, o tuo pačiu ir būsimą pensiją.
Privačių įmonių išlaidos, kurios yra priskiriamos komandiruočių į užsienį kompensacijoms ir neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, yra apibrėžtos LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „DĖL KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ PAJAMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ II d. 2 p.
Išlaidos, kurios yra priskiriamos komandiruočių Lietuvoje kompensacijoms ir neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, yra apibrėžtos LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „DĖL KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ PAJAMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ III d. 8 p.
Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas maksimalias komandiruočių į užsienį dienpinigių normas ir nuo 2018-07-01 dienpinigių normą Lietuvoje nustato LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526. „DĖL DIENPINIGIŲ IR KITŲ KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO“.
Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, - buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos.
Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario šioje dalyje nustatyta tvarka įformintas išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų ar kelti kvalifikacijos.
Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis).
Informacija apie maksimalias gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas dienpinigių sumas yra pateikiama žemiau esančioje lentelėje:
| Situacija | Apmokestinimas |
|---|---|
Vykstant į užsienio komandiruotes (dydžiai nustatyti taikant minimalią mėnesinę algą nuo 2026-01-01)
|
|
| Visa dienpinigių suma, neviršijanti patvirtintos tos užsienio šalies dienpinigių normos, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. |
| Vykstant į komandiruotes Lietuvoje |
|
Apskaičiuojant darbuotojui kelių komandiruočių per mėnesį į užsienį kompensacijas, per mėnesį faktiškai išmokėtos dienpinigių sumos sudedamos.
Išmokamų dienpinigių suma turi būti lyginama su darbo sutartyje nustatytu atlyginimu. Išsamią informaciją apie dienpinigių apmokestinimą atitinkamu laikotarpiu rasite žemiau:
- Dienpinigių apmokestinimas nuo 2025-01-01 iki 2025-12-31
- Dienpinigių apmokestinimas nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31
- Dienpinigių apmokestinimas nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31
- Dienpinigių apmokestinimas nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31
- Dienpinigių apmokestinimas nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31
Nuo 2023-08-01 dienpinigių norma Lietuvoje yra 28 Eur.
Nuo 2020-01-01 komandiruotės į užsienį metu vieneto vadovo arba individualios įmonės savininko, tikrojo ūkinės bendrijos nario ar mažosios bendrijos nario, kai šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma negali būti didinama 100 procentų.
Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Nuo 2018-07-01 kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Kai Lietuvos įmonės nuolatinės buveinės ar kito nesavarankiško padalinio užsienio valstybėje darbuotojas vyksta komandiruotės tikslais į Lietuvos Respubliką, jam mokami dienpinigiai už komandiruotės dienas (įskaitant išvykimo iš tos valstybės ir grįžimo į ją dienas) pagal tos užsienio valstybės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė darbo vieta teisės aktuose nustatytas dienpinigių normas vykstant į Lietuvos Respubliką.
Tuo atveju, kai darbuotojas komandiruotėje turi atlikti kelių vienetų užduotis, komandiruotės išlaidoms priskiriama dienpinigių bendra suma negali viršyti sumos, apskaičiuotos pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše patvirtintas normas. Kokia dalis dienpinigių priskiriama kiekvieno iš šių vienetų sąnaudoms ir kuris iš jų moka dienpinigius arba kokią dalį dienpinigių moka kiekvienas iš šių vienetų, sprendžia patys vienetai tarpusavio susitarimu.
Kai komandiruotės įsakyme nurodyta, kad darbuotojas siunčiamas į vieną komandiruotę, o grįžimo iš tos komandiruotės dieną jau kitu įsakymu išsiunčiamas į kitą (antrą) komandiruotę, tuomet už tą dieną, kai darbuotojas grįžta iš pirmosios komandiruotės ir vėl išvyksta į kitą komandiruotę, dienpinigių išlaidos apskaičiuojamas pagal darbuotojo išvykimo į antrą komandiruotę, normas.
Įmonės darbuotojui, komandiruojamam atlikti darbo funkcijas, susijusias su laivo eksploatavimu arba priežiūra, į plaukiojančius ne Lietuvos Respublikos teritorijoje laivus, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatytus dienpinigių dydžius, atsižvelgiant į laivų plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo normą. Dienpinigiai išmokėti vadovaujantis dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinami.
Kai dienpinigiai išmokami individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ir mažųjų bendrijų nariams, apribojimas, susijęs su jų gaunamomis pajamomis, netaikomos, nes jų darbas nėra grindžiamas darbo sutartimi. Todėl mokami dienpinigiai pajamų mokesčiu neapmokestinami, jei neviršija Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatytų dienpinigių normų.
Užsienio valstybėje Lietuvoje dienpinigių išlaidos; gyvenamojo ploto nuomos išlaidos; kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos, jeigu jos susijusios su komandiruotės tikslais, taip pat nuvykimo visų rūšių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje į oro ar jūrų uostą, geležinkelio ar autobusų stotį ir parvykimo iš jų, išvykimo į komandiruotę ir parvykimo iš jos dienomis išlaidos; dokumentų, susijusių su išvykimu tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atvejui, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas; mokėjimas už kelius, taip pat transporto priemonės draudimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos; komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, jeigu į komandiruotę buvo važiuojama vieneto transporto priemone, vieneto išsinuomota arba vienetui pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, arba vieneto komandiruotojo asmens transporto priemone; ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos; vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį - registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos, tačiau jeigu už registravimosi renginyje mokestį ar bilietą į renginį jo dalyviui suteikiamas maitinimas, ne daugiau kaip 50 proc. registravimosi renginyje mokesčio ar bilieto į renginį įsigijimo išlaidų, išskyrus atvejus, kai šios maitinimo išlaidos dengiamos dienpinigiais; valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos ar jų dalis, kai ši valiuta ar jos dalis skirta 1-8 nurodytoms išlaidoms padengti.
Anželika Stalmačonokienė, „Buhalterės.lt“ vyr. Ji pažymi, kad komandiruotė prasideda darbuotojo išvykimu ir baigiasi grįžimo atgal dieną. „Jei kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojui turi būti suteiktas tokios pačios trukmės poilsis pirmą darbo dieną po kelionės. Taip pat šis laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų“, - paaiškina vyr.
Jeigu darbo sutartyje numatyta, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio (susijęs su važiavimu), kitoje vietoje atliekamas darbas nėra laikomas komandiruote.
Komandiruotės Išlaidų Tipai
- Darbo užmokestis - komandiruotės metu darbuotojui mokamas užmokestis (DK 107 str. 2 p.). Jeigu darbuotojas dirba daugiau nei įprastu darbo grafiku (savaitgaliais ar švenčių dieną), apmokamas padidėjęs krūvis (viršvalandžiai, švenčių dienos).
- Komandiruotės išlaidų kompensacija - kelionės metu darbuotojui patiriant papildomų išlaidų (pavyzdžiui, nakvynės, pagalvės ir kitų mokesčių, transporto, transporto nuomos degalų ir pan.), darbdavys turi jas kompensuoti (DK 107 str. 2 p.).
- Dienpinigiai - jei komandiruotė Lietuvoje trunka ilgiau kaip vieną dieną arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, privalo būti mokami dienpinigiai (DK 107 str.
Maksimalų dienpinigių dydį į tikslo šalį nustato Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
„Įmonės kolektyvinėje sutartyje arba vidinėje tvarkoje gali būti nustatyti mažesni dienpinigių dydžiai, tačiau jie negali būti mažinami daugiau kaip 50% nuo maksimalių įstatyme nustatytų dydžių. Dienpinigiai gali būti mažinami, kai darbuotojas, nuvykęs į renginį, gavo maitinimą, dienpinigius moka priimantis partneris ir pan.“, - paaiškina vyr. Dienpinigiai skaičiuojami už kiekvieną dieną komandiruotėje (įskaitant savaitgalį, švenčių dieną).
Nuo šių metų sausio 1 d. šis dydis lygus 1.524,60 Eur. Tais atvejais, kai nustatytas darbo užmokestis mažesnis arba darbuotojas komandiruojamas Lietuvoje, neapmokestinama dienpinigių dalis sudaro 50% nuo nustatyto darbo užmokesčio.
„Jei darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir darbdavys papildomai kompensuoja maitinimo išlaidas, kurios įtrauktos ir išskirtos nakvynės sąskaitoje, tokia kompensacija apmokestinama kaip darbo užmokestis. Siekiant išvengti apmokestinimo, patariame sumažinti dienpinigių sumą, kuri lygi maitinimo išlaidų sumai“, - pažymi vyr. Paskutinę darbo dieną prieš komandiruotę darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis nei 50% dienpinigių avansas.
„Darbo kodeksas nenumato, kada darbuotojas gali atsisakyti vykti į komandiruotę. Darbdavys privalo gauti tik besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų sutikimą“, - pažymi vyr.
Minimalioji Mėnesinė Alga (MMA) 2026 m.
Vyriausybės nutarimu, nuo 2026 m. MMA yra 1153 eurų, neatskaičius mokesčių, t.y., 115 eurų daugiau nei buvo pernai. Atskaičius mokesčius, uždirbantiems MMA kas mėnesį turėtų būti išmokama apie 846 eurai. Tiesa, jeigu darbuotojas dirba ne įprastą etatą, o valandinį darbą, ši suma gali būti ir didesnė, ir mažesnė.
O minimalusis valandinis atlygis - 7,05 eurų, tai yra 0,7 euro daugiau nei pernai. Pagal Darbo kodeksą minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Tačiau su jos dydžiu yra susijęs apmokestinimas dienpinigių, kuriuos gauna daugelis sunkvežimių vairuotojų ir kitų dažnai keliaujančių darbuotojų.
tags: #pensija #nuo #kokiu #pajamu #dienpinigiai