Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Šio darbo tikslas - įvertinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinių bei socialinių veiksnių, psichosocialinio prisitaikymo ypatumus socialinių ir demografinių duomenų atžvilgiu.
Senėjimas, socialinė realybė ir psichofiziniai ypatumai
Amžiaus tarpsnis - tai žmogaus gyvenimo atkarpa, vertinama chronologiniu (laiko) požiūriu. Žmogaus gyvenimas neatskiriamas nuo kokybinių jo amžiaus tarpsnių ypatybių, kurios sociologijoje vadinamos socialiniais perėjimais, socialinėje psichologijoje - reikšmingais gyvenimo įvykiais. Pagal Eriksoną suaugusiojo amžius sudaro: jaunas suaugęs amžius, suaugęs amžius, subrendimas (brandumas).
D. J. Levinsonas savo teorijoje išskiria tris suaugusiojo raidos etapus: ankstyvasis brandus amžius, vidutinis brandus amžius ir vėlyvasis brandus amžius, o šie periodai yra suskirstyti į smulkesnius raidos etapus, tokius kaip pereinamieji laikotarpiai ir gyvenimo vidurio krizės.
Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fizinę, psichinę sveikatą, jausmus, vertybes, prioritetus.
Traumos, vidinė darna ir adaptacija
Daug /įvykių gyvenime gali sukelti traumą: užpuolimas, prievarta, tėvų skyrybos, artimo žmogaus netektis ir daugelis kitų. Net ir tas pats įvykis ne visiems žmonėms sukelia traumą. Ar žmogus išgyvena traumą, priklauso nuo patirto įvykio ir subjektyvios reikšmės, kuri suteikiama tam įvykiui (Rosenbloom ir kt., 1999).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo etikos kodeksas
Psichologinė trauma - unikalus, individualus išgyvenimas situacijos, kurioje asmuo nepajėgia integruoti emocinio patyrimo ir patiriama grėsmė gyvenimui, kūno integralumui, sveikatai (Pearlman & Saakvitne, 1995, p. 60). Trauma kyla kaip reakcija į subjektyviai suvokiamą įvykio nekasdieniškumą, žalingumą ir reikšmingumą, bei apima tam tikrus simptomus (fizinius, psichologinius bei elgesio).
Antonovsky pasiūlytą konstruktą - vidinę darnos sąvoką - galima traktuoti kaip individualų polinkį matyti pasaulį valdomą, suvokiamą, prasmingą. Tyrimai parodė, kad kuo stipresnis asmens vidinės darnos jausmas, tuo mažiau grupėje pasireiškia potrauminiai simptomai (Antonovsky and Sagy, 1986; Žarçojutė, 2004).
Traumos poveikio veiksniai
- Traumos intensyvumas ir žmogaus reakcijos traumos metu (baimė, bejėgiškumas, disociacija) nulemia adaptaciją po traumos.
- Traumuojantys įvykiai ar ilgi streso periodai gali sukelti rimtus individo sveikatos sutrikimus (Aarts ir Velde, pgl. Graziano 2001).
- Trauminio įvykio poveikis priklauso nuo subjektyvaus vertinimo: „kuo labiau įvykis suvokiamas, tuo labiau jis bus traumatizuotas“ (J. Allen, 1995).
Socialinės psichologijos vaidmuo aiškinant vyresnio amžiaus asmenų elgseną
Socialinė psichologija - tai mokslo sritis, padedanti suprasti, kaip mintys, emocijos ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių, visuomenės normų bei socialinių sąveikų. Ji jungia psichologijos ir sociologijos perspektyvas ir tiria platų reiškinių spektrą - nuo asmenybės formavimosi iki tarpusavio santykių ir grupės dinamikos.
Socialinė psichologija analizuoja santykius ir sąveikas tarp žmonių, nagrinėja, kaip socialinės situacijos, kiti asmenys ir grupės daro įtaką mūsų mintims, emocijoms ir elgesiui. Pavyzdžiui, socialinis poveikis, konformizmas, socialinė pažinimas, tarp asmeniniai santykiai ir grupės dinamika - pagrindiniai konceptai, paaiškinantys vyresnio amžiaus žmonių elgsenos ypatumus.
Socialiniai veiksniai ir jų įtaka sveikatai
Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai: šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius. Pasak tyrimo, vykdyto Ukmergės regione, optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu, socialinis palaikymas ir psichosocialinis prisitaikymas yra susiję su demografiniais rodikliais ir užimtumu.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Tyrime dalyvavo 148 55-81 metų amžiaus tiriamieji (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos.
| Matavimo priemonė | Naudoti instrumentai |
|---|---|
| Socialinis palaikymas | The Medical Outcomes Study Social Support Survey (Sherbourne, Stewart, 1991) |
| Optimizmas | Life Orientation Test-Revised (LOT-R; Scheier, Carver, 1985) |
| Pasitenkinimas gyvenimu | Satisfaction With Life Scale (Diener et al., 1985) |
| Psichosocialinis prisitaikymas | Specialiai sudarytas klausimynas su penkiais faktoriais |
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas susijęs su jų šeimine padėtimi, socialinis palaikymas - su šeimine padėtimi, išsilavinimu bei gyvenamąja vieta. Vyresnio amžiaus žmonių darbinė veikla (užimtumas) siejasi su optimizmu, pasitenkinimu gyvenimu, socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Psichosocialinio prisitaikymo rodikliai siejosi su šeimine padėtimi bei išsilavinimu.
Socialinis palaikymas, užimtumas ir gyvenimo kokybė
Socialinis palaikymas tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, paaiškinančių subjektyvią gyvenimo kokybę. Socialinis palaikymas yra susijęs su šeimine padėtimi, išsilavinimu bei gyvenamąja vieta (urbanus/kaimiškas). Darbas ir užimtumas taip pat yra reikšmingi: darbinė veikla siejasi su optimizmu, pasitenkinimu gyvenimu ir psichosocialinio prisitaikymo rodikliais.
Objektyvūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai yra svarbūs ir paveikūs psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybei, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir asmens gebėjimas kurti savo gyvenimą, gebėjimas realizuoti savo tikslus. Straipsnyje analizuojama subjektyvi gyvenimo kokybė - subjektyvi asmens savivoka apie jo gyvenimo kokybę skirtingose srityse.
Socialinės psichologijos taikymas intervencijose
Socialinės psichologijos žinios padeda kurti intervencijas, skirtas stiprinti socialinius ryšius ir gerinti bendrą gerovę. Socialinė psichologija taikoma sveikatos srityje, švietime, darbo vadyboje, rinkodaroje ir politikoje. Ji padeda suprasti, kaip socialinė parama, artimi santykiai ir bendrumo jausmas veikia fizinę ir psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija akliesiems ir kurtiesiems
- Bendravimo treniruotės: efektyvaus bendravimo įgūdžių ugdymas padeda pagerinti tarpasmeninius santykius.
- Darbas grupėse: supratimas apie grupės dinamiką padeda efektyviai organizuoti komandinius darbus.
- Švietimas: socialinės psichologijos principai leidžia tobulinti mokymo metodus ir gerinti motyvaciją.
- Sveikatos intervencijos: stiprinant socialinį palaikymą galima pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Iššūkiai ir tyrimų metodologija
Socialinės psichologijos tyrimai remiasi įvairiais metodais: stebėjimu, eksperimentu, apklausomis, biografiniu tyrimu ir testais. Tyrimuose ypač svarbūs etiniai aspektai: dalyvių konfidencialumas, informuotas sutikimas ir galimybė pasitraukti. Kultūriniai skirtumai gali turėti didelę įtaką tyrimų rezultatams, todėl būtina atsižvelgti į kultūrinį kontekstą ir užtikrinti metodų tinkamumą.
Psichologijos tyrimo metodai apima savistabą, stebėjimą, eksperimentą, apklausą ir biografinį tyrimą. Raidos ir pedagoginėje psichologijoje naudojami „dvynių metodas“, longitudinaliniai tyrimai, „dienoraščio metodas“ ir skersinio pjūvio metodas.
Teorinės perspektyvos ir praktinės pasekmės
Traumos psichologijos tyrimai atskleidė, kad adaptacija po traumos priklauso nuo intensyvumo ir asmens reakcijų traumos metu. Modernios teorijos akcentuoja, kad traumuojantys įvykiai veikia per intrapsichinius konfliktus, o bihevioristinės paradigmos aiškina psichinį funkcionavimą per tuo metu patiriamus išorinius įvykius. Istoriškai traumatizmas matomas kaip tiesioginis atsakas į aplinkos stresorius.
Praktiniu požiūriu, aptariami reiškiniai leidžia geriau suprasti, kaip formuoti prevencines ir remiamąsias programas vyresnio amžiaus asmenims, kaip stiprinti vidinę darną ir socialinį palaikymą, bei kaip skatinti užimtumą ir socialinį aktyvumą, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir psichofizinę sveikatą.
Rekomenduojami veiksmai viešajai ir socialinei politikai
- Skatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir įtraukimą į bendruomeninę veiklą, nes užimtumas susijęs su optimizmu ir pasitenkinimu gyvenimu.
- Didinti prieinamumą ir kokybę socialinio palaikymo tinklams, ypač remiant šeimas ir kaimiškąsias bendruomenes.
- Investuoti į švietimo ir mokymosi programas vyresnio amžiaus žmonėms, nes išsilavinimas susijęs su geresniu psichosocialiniu prisitaikymu.
- Vystyti intervencijas, stiprinančias vidinę darną ir atsparumą traumoms.
Socialinė psichologija suteikia kontekstą suprasti, kaip socialiniai veiksniai, normos ir santykiai veikia individo psichiką ir elgesį. Integruojant psichologinius ir socialinius veiksnius galima kurti veiksmingas intervencijas, skirtas gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichofizinę būklę ir socialinę įtrauktį.
tags: #psichofiziniai #ypatumai #ir #socialiniai #veiksniai