Socialinė Parama Daugiavaikėms Šeimoms Lietuvoje: Kompensacijos už Šildymą ir Kitos Išmokos

Šiame straipsnyje aptarsime socialinę paramą, kurią Lietuva teikia daugiavaikėms šeimoms, įskaitant kompensacijas už šildymą ir kitas svarbias išmokas. Taip pat panagrinėsime, kokie dokumentai reikalingi norint gauti šią paramą, ir kokios yra pagrindinės sąlygos.

Motinystės ir Tėvystės Pašalpos

Moterims, apdraustoms ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nėštumo ir gimdymo atostogų metu už 70 dienų iki gimdymo ir už 56 dienas po gimdymo mokama motinystės pašalpa. Motinystės pašalpa yra lygi 100 procentų būsimos mamos kompensuojamojo darbo užmokesčio. Per mėnesį ji negali būti mažesnė nei 339 Lt (t. y. už tą mėnesį, kai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį). Tokiai moteriai skiriama vienkartinė 2 MGL* dydžio išmoka (260 Lt). Gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka (1040 Lt). Mamai arba tėvui, kuris dirbo ir per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išėjus vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sukaks 6 mėnesiai, mokama 100 proc., o nuo 6 mėnesių iki vienerių metų - 85 proc. Maksimali kompensuojamojo darbo užmokesčio riba siekia iki 5 draudžiamųjų pajamų sumos.

Socialinė parama šeimoms

Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tikslinių atostogų rūšis - tėvystės atostogos. Tėvystės atostogos suteikiamos vyrams nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo. Tėvystės socialinio draudimo pašalpos dydis - 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Dėl motinystės pašalpos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei tėvystės pašalpos reikia kreiptis į „Sodros» teritorinį skyrių.

Vaiko Gimimo Registracija ir Dokumentai

Nuo 2007 m. vasario 1 d. Vaiko gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietovės arba vieno iš tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikalingi dokumentai: abiejų tėvų asmens tapatybės dokumentai bei santuokos liudijimas.

Vaiko Priežiūros Atostogos

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas gali imti visas iš karto arba dalimis. Tačiau motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri mokama iki vaikui sukaks vieni metai, gali gauti vienas iš vaiko tėvų, t. y. Ši pašalpa skiriama po to, kai pasibaigia mamai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos.

Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms

Išmokos Vaikams

  • vaikui nuo 3 iki 12 metų - 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį (52 Lt). Nuo 2008 m. sausio 1 d.
  • vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, kol jie baigs dieninę mokymo įstaigą, bet ne vėliau kaip iki 24 metų, - 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį (52 Lt). Nuo 2008 m. sausio 1 d.

Socialinė Pašalpa ir Parama Šeimoms

Šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (VRP - 205 Lt), turtas neviršija nustatyto normatyvo, o šeimos nariai atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nustatytus reikalavimus, skiriama socialinė pašalpa. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms, atitinkančioms Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nustatytas sąlygas, skiriamos būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijos. Dydis priklauso nuo šeimos pajamų.

Sąlygos Socialinei Pašalpai Gauti

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu dėl socialinės pašalpos atitinka šiuos ir kitus LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytus reikalavimus:

  1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
  2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (toliau - VRP);
  3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
    • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
    • savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
    • nedirba, nes:
      • mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
      • yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

Socialinės Pašalpos Dydis

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens statuso (vienas gyvenantis ar bendrai gyvenantys asmenys) ir pašalpos mokėjimo trukmės. Pašalpos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į valstybės remiamas pajamas (VRP) ir vidutines asmens pajamas per mėnesį.

Būsto Šildymo Kompensacijos

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į šalies gyventojų dažniausiai užduodamos klausimus apie tai, kam priklauso būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Būsto Šildymo Kompensacijas

  • Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?

    Tuo atveju, jeigu pakeistas šildymo būdas jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje. Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją - tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

    Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama

  • Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?

    Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

  • Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?

    Taip, galite.

  • Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?

    „Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

  • Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?

    Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos.

  • Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?

    Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

    Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms

  • Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?

    Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti. Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

  • Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?

    Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

Papildomas Neapmokestinamasis Pajamų Dydis (NPD)

Tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis - 0,1 pagrindinio NPD (pagrindinis NPD yra 320 Lt per mėnesį). Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, - 475 Lt per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką NPD didinamas 50 Lt.

Socialinė parama šeimai

Socialinis Draudimas

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų, valstybės lėšomis draudžiamas pagrindinei pensijos daliai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomas vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ligos pašalpos skiriamos apdraustiems ligos socialiniu draudimu asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Taigi mama ar tėtis, auginantis vaiką iki trejų metų ir esantis vaiko priežiūros atostogose, yra draudžiamas sveikatos ir pensijų socialiniu draudimu.

Įvaikinus vaiką nuo 2006 m. liepos 1 d.

tags: #daugiavaike #seima #praso #kompensacijos #uz #sildima