Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama rizikos grupės vaikų psichikos sveikatos, vidinės darnos, socialinių įgūdžių problemoms. Vaikas, gyvendamas tam tikroje aplinkoje ir matydamas santykius šeimoje, gyvenimo būdą, bendravimą, dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesio normas bei vertybes, išmoksta tam tikro elgesio, o tai turi įtakos socialinių santykių palaikymui.
Socialiniai įgūdžiai glaudžiai susiję su asmens gebėjimu valdyti socialines situacijas, efektyviai spręsti įvairias gyvenimo problemas, sėkmingai adaptuotis naujoje kintamoje aplinkoje, padeda daryti įtaką aplinkai ar net ją keisti. Socialinių įgūdžių išmokstama stebint teigiamą pavyzdį, taip pat bendraujant su kitais žmonėmis, mokantis iš suaugusiųjų.
Sekdamas tinkamu šeimos narių pavyzdžiu, vaikas labiau linkęs laikytis elgesio taisyklių ir normų, sugeba užmegzti ilgalaikius santykius, priimti kritiką, išreikšti savo jausmus priimtinomis formomis. Pasak Andrašiūnienė M. (2007) socialiniai įgūdžiai- gebėjimas dirbti su kitais žmonėmis, siekiant socialinių tikslų, pvz.
Iki šiol nėra bendros socialinių įgūdžių klasifikacijos sistemos, todėl įvairioje literatūroje galime rasti įvairių socialinių įgūdžių grupavimą. Pagal Raudeliūnaitė R. (2007) grupuojami pagal socialines sąveikas, apimančias asmens santykį su savimi, kitais žmonėmis, veikla ir leidžiančias išskirti intrapersonalinius (santykio su savimi), intrepersonalinius (santykio su kitais žmonėmis) ir veiklos bei bendravimo įgūdžius.
Didžiausią dėmesį skirsime į savikontrolės įgūdžius, kurie yra priskiriami prie intrapersonalinių įgūdžių. Intrapersonaliniai įgūdžiai siejami su asmens Aš vaizdu, gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, jausmus; pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stiprybę ir silpnybės puses. Pabrėžiama, kad intrapersonaliniai įgūdžiai yra socialinių įgūdžių pagrindas, daro įtaką asmens santykiui su aplinka.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Prie esminių intrapersonalinių įgūdžių linkstama priskirti asmens savęs pažinimo, savęs vertinimo ir savikontrolės įgūdžius. Savikontrolės įgūdžiai, kurie ne tik padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą, bet ir leidžia pozityviai sąveikauti su kitais bei konstruktyviai spręsti kylančias problemas.
Vaikų susidorojimo įgūdžiai – jausmų ir emocijų valdymas pradinėje ir vidurinėje mokykloje | Savireguliacija
Savikontrolės įgūdžiai
Remiantis V.Žemaičio (1995), L.Jovaišos (2001) ir kt. darbais, svarbiausiais savikontrolės įgūdžių komponentais laikytina savitvarda bei savidrausmė. Savikontrolės terminas nėra vienintelis, kuris žymi su savo elgesio reguliavimo reiškiniu susijusius fenomenus.
Savikontrolės įgūdžių įvairovę nulemia socialinių saveikų gausa. Kiekvienoje literatūroje apie savikontrolę galime aptikti tokias sąvokas,, savireguliacija”, ,,savęs valdymas”, ,,elgesio ir socialinė kontrolė” ir kt.
Pagal Š. Šnirą, R.Malinauską ( 2006) - tai emocinė ir socialinė kontrolės. Emocinė kontrolė- tai gebėjimas kontroliuoti ir valdyti emocines būsenas ir nežodinę išraišką. Socialinė kontrolė- tai gebėjimas reiškiantis asmens mokėjimą pristatyti, atlikti socialinius vaidmenis ir ginti savo nuomonę (Malinauskas, 2004; Malinauskas, Malinauskienė, Dumčienė, Šniras, 2008); visuomenės ar pavienių žmonių pastangos, priežiūra ir stabilios socialinės tvarkos organizacija ( Andrašiūnienė, 2007), tai gebėjimas, reiškiantis asmens mokėjimą pristatyti, atlikti socialinius vaidmenis ir ginti savo nuomonę. Socialiai kontroliuojantys save individai yra taktiški, sumanūs ir pasitikintys savimi.
Jie puikūs aktoriai, geba prisitaikyti prie įvairių socialinių situacijų, jiems lengva bendrauti įvairiomis aplinkybėmis. Jie išmingi ir moka adekvačiai elgtis. Anot Ž. Savikontrolės terminas aprašomas sąmoningos pastangos, keisti elgesį ir tokiu būdu sumažinti šį neatitikimą, o savireguliacijos apima taip pat labiau automatinį procesų ir yra svarbūs žmogaus socialinės raidos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Savikontrolė - epizodinė saviaukla, sąlygojama konkrečios situacijos. Savikontrolė lydi žmogų visą gyvenimą. Pagal L. Monginaitė (2004) savikontrolė - racionali žmogaus refleksija ir savo veiksmų vertinimas pagal sau pačiam svarbius motyvus ir nuostatas, santykių tarp veiksmų tikslų, priemonių ir padarinių lyginimas, analizavimas ir koregavimas. Savikontrolės fomos, rūšys ir konkretu turinys priklauso nuo subjekto veiksmų objekto, sąlygų ir rūšių, nuo veiksmų sąmoningumo.
Asmenys, kurių socialinės kontrolės gebėjimai puikiai išlavinti, bet jie stokoja kitų įgūdžių, gali tapti ,,socialiniais chameleonais”, gebančiais prisitaikyti prie bet kurios socialinės situacijos, bet nepajėgiančias išreikšti savo jausmų ir neįstengiančiais užmegzti emocinių ryšių su kitais žmonėmis (Malinauskas, 2004).
Humanistinės ir egzistencinės psichologijos atstovų mintys apie tai, kad žmogus pats gali prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, įgavo materialų pagrindą, kai kognityvinės bei vėliau - socialinės-kognityvinės psichologijos tyrimai atskleidė unikalias žmogaus kognityvinės veiklos galimybes, leidžiančias jam sąmoningai siekti ilgalaikių tikslų.
Savireguliacijos etapai
Savireguliacija apima tris etapus:
- Numatymo fazė. Strategijos, įvertinamos pasiekimo galimybės.
- Atlikimo fazė. Jei tikslai pasirinkti, motyvacija pakankama, žinomos tikslui pasiekti reikalingos elgesio formos, prasideda tikslo siekimo fazė. Elgesio stebėjimą ir savalaikę jo korekciją, neleidžiančią nukrypti nuo užsibrėžtų tikslų.
- Refleksijos fazė.
Pagrindiniai savireguliacijos įgūdžiai formuojasi vystantis žmonių kognityviniams sugebėjimams ir socializacijos metu įgyjant tam reikalingų žinių bei įgūdžių. Nesėkmingos savireguliacijos priežasčių šios paradigmos ribose ieškoma analizuojant pavienius savireguliacijos procesus, nustatant juose daromų klaidų pobūdį (pvz., prastai suformuoti tikslai, nepasitikima savo jėgomis, nesugebama kontroliuoti elgesio impulsų ir t. t.).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Svarbu ugdyti socialinius įgūdžius rizikos grupės vaikams, siekiant jų sėkmingos integracijos į visuomenę ir lankstumui didinti. R.Malinauskas, V.Malinauskienė, A.Dumčienė, Š.Šniras (2008) teigė, kad rizikos grupės vaikų esminiai socialiniai įgūdžiai riboti, jie dažniau yra įvaldę socialiai nepriimtino elgesio įgūdžius.
Žygimantas G. Stresas ir elgesio savireguliacija: teorinės sąveikos problemos.
| Įgūdis | Apibrėžimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Emocinė kontrolė | Gebėjimas kontroliuoti ir valdyti emocines būsenas ir nežodinę išraišką. | Susivaldymas pykčio metu, tinkamas emocijų išreiškimas. |
| Socialinė kontrolė | Gebėjimas pristatyti ir atlikti socialinius vaidmenis, ginti savo nuomonę. | Dalyvavimas diskusijose, gebėjimas išsakyti savo požiūrį. |
| Savireguliacija | Automatiniai procesai, svarbūs žmogaus socialinei raidai. | Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, mokymasis iš patirties. |
tags: #andrasiuniene #2007 #psl #socialines #riziko #seima