Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat kinta socialinės gyvenimo sąlygos, ekonominis sunkmetis ir nedarbas, socialinė rizika tampa vis didesniu iššūkiu. Globalizacijos kontekste įtampa ir neigiami reiškiniai valstybės viduje sudaro prielaidas socialinei atskirčiai didėti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, socialinės rizikos šeimos susiduria su daugybe sunkumų, kurie neigiamai veikia jų narių, ypač vaikų, gerovę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010 m. pradžioje vaiko teisių apsaugos tarnybos apskaitoje buvo įrašyta 11,1 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 24,2 tūkst. vaikų. Palyginti su 2009 m., šis skaičius padidėjo 1,3 tūkst. vaikų (Lietuvos statistikos departamentas). Šie statistiniai duomenys ir problemos, su kuriomis susiduria socialinės rizikos šeimos, rodo, kad šeimų pozityvus funkcionavimas yra pažeistas, o šeimos narių poreikiai tinkamai gyventi ir pritapti visuomenėje nėra patenkinami.
Šiame straipsnyje nagrinėsime Andrašūnienės socialinės rizikos šeimos koncepciją, iššūkius, su kuriais susiduria tokios šeimos Lietuvoje, bei galimybes gerinti jų situaciją. Aptarsime vaiko globos, globėjų motyvacijos ir socialinės pagalbos aspektus, siekdami atskleisti, kaip galima veiksmingiau padėti šioms šeimoms ir užtikrinti vaikų gerovę.
Vaiko globa: esmė ir tikslai
Vaikas ir globa - tai dvi glaudžiai susijusios sąvokos. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka „vaikas“ apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka „globa“ apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai asmeninių ir turtinių teisių bei interesų apsaugos forma. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminės, draugai ar kaimynai teikia pagalbą asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašūnienė, 2007). Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikai ir teisėtvarkos institucijos teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos (R. Teisiniuose dokumentuose sąvoka „globa“ įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008) vaiko globos tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis, tobulėti. Pagrindiniai vaiko globos uždaviniai yra:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus.
- Užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pagal įstatymą, vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškam gyvenimui, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Svarbiausi iš jų:
Taip pat skaitykite: Andrasiūnienės įžvalgos apie rizikos šeimas
- Vaiko interesų pirmumo principas. Nustatant globą, būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
- Prioritetas giminystės ryšiams. Pirmenybė teikiama globai giminaičių šeimoje.
- Pirmenybė vaiko globai šeimoje. Siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai.
- Brolių ir seserų neišskyrimas. Nustatant vaiko globą, siekiama neišskirti brolių ir seserų, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką.
- Vaiko nuomonės išklausymas. Vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.
Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Globėjų motyvacija: kas skatina žmones globoti vaikus?
Vienas iš svarbiausių klausimų, susijusių su vaiko globa, yra globėjų motyvacija. Kas skatina žmones imtis tokios atsakingos ir reikalaujančios daug pastangų veiklos? Kokios vidinės ir išorinės paskatos lemia jų apsisprendimą globoti tėvų globos netekusius vaikus?
Tyrimai rodo, kad globėjų motyvaciją lemia įvairūs veiksniai. Vieni žmonės jaučia vidinį poreikį padėti kitiems, ypač vaikams, kuriems reikia meilės ir rūpesčio. Kitiems tai gali būti būdas įgyvendinti savo tėviškus jausmus, jei jie neturi savo vaikų arba jų vaikai jau užaugo. Dar kitiems globos motyvas gali būti susijęs su asmenine patirtimi, pavyzdžiui, jie patys augo globojami arba matė, kaip tai darė jų artimieji.
Svarbu paminėti, kad globėjų motyvacija gali būti ir išorinė, pavyzdžiui, finansinė parama, socialinis pripažinimas arba galimybė įgyti naujų įgūdžių ir patirties. Tačiau tyrimai rodo, kad sėkmingiausi globėjai yra tie, kuriuos labiausiai motyvuoja vidiniai veiksniai, tokie kaip meilė, atjauta ir noras padėti vaikui.
Žinodami, kas motyvuoja žmones tapti globėjais, galime imtis priemonių, kad pritrauktume daugiau naujų globėjų ir suteiktume tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos samprata
Socialinė rizika ir bendruomenės vaidmuo
Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Socialinė rizika - tai reiškinys, kuris nagrinėjamas daugiausia valstybės lygmeniu. Socialinės paslaugos šeimai sistema dažniausiai apsiriboja finansinės paramos teikimu ir jos naudojimo priežiūra. Tačiau praktika rodo, kad vien materialinė parama nėra veiksminga. Reikalingi kompleksiniai metodai ir priemonės, skatinančios socialinės rizikos šeimas integruotis į bendruomenę, motyvuoti bendruomenės narius padėti šioms šeimoms.
Bendruomenės pagalba socialinės rizikos šeimai yra labai svarbi. Bendruomenė gali teikti įvairią pagalbą, pavyzdžiui, konsultacijas, paramą, ugdymo paslaugas, pagalbą ieškant darbo ir kt. Svarbu, kad bendruomenės nariai būtų informuoti apie socialinės rizikos šeimų problemas ir galėtų joms padėti.
Tyrimai rodo, kad socialinės rizikos šeimos ir bendruomenė socialinę pagalbą supranta skirtingai: socialinės rizikos šeimos joms teikiamą socialinę pagalbą supranta vienareikšmiškai kaip materialinę paramą, o bendruomenė stengiasi atsiriboti nuo problematiškų šeimų, jas ignoruoja ir nusisuka nuo jų. Todėl svarbu, kad socialinė pagalba būtų teikiama kompleksiškai, atsižvelgiant į šeimos poreikius ir skatinant bendruomenės įsitraukimą.
Išvados
Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, kurie neigiamai veikia jų narių, ypač vaikų, gerovę. Vaiko globa yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti vaikų, netekusių tėvų globos, saugumą ir gerovę. Tačiau svarbu, kad globa būtų organizuojama vadovaujantis vaiko interesų pirmumo principu, atsižvelgiant į jo poreikius ir nuomonę.
Globėjų motyvacija yra svarbus veiksnys, lemiantis sėkmingą globos procesą. Svarbu pritraukti daugiau naujų globėjų, kuriuos motyvuoja vidiniai veiksniai, tokie kaip meilė, atjauta ir noras padėti vaikui.
Bendruomenės pagalba socialinės rizikos šeimoms yra labai svarbi. Bendruomenė gali teikti įvairią pagalbą, pavyzdžiui, konsultacijas, paramą, ugdymo paslaugas, pagalbą ieškant darbo ir kt. Svarbu, kad socialinė pagalba būtų teikiama kompleksiškai, atsižvelgiant į šeimos poreikius ir skatinant bendruomenės įsitraukimą.
tags: #andrasiuniene #socialines #riziko #seima