Lietuvos gamta yra turtinga ir įvairi, tačiau laukiniai gyvūnai dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais. Siekiant užtikrinti tinkamą laukinių gyvūnų globą ir priežiūrą, Aplinkos ministerija imasi iniciatyvos ir planuoja pokyčius šioje srityje.
Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad prie rekreacinių centrų, užeigų ar kitur privačia iniciatyva laikomi laukiniai gyvūnai dažnai auginami estetiniais tikslais, tačiau kartais būna atvejų, kai laukiniai gyvūnai laikomi siekiant pritraukti didesnį lankytojų skaičių pamirštant apie gyvūnų gerovę. Anot viceministro, kiekvienas turėtume suprasti, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje ir skatinama laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje tik edukacinių, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški, gelbėjimo ir panašiais tikslais.
Planuojami Pokyčiai ir Naujas Laukinių Gyvūnų Globos Centras
Vyriausybė pritarė, kad laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtą ar perdavimo kitiems asmenims, turintiems teisę juos laikyti, paslaugas teiktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Ši įstaiga gyventojus konsultuos ir gyvūnų globos bei priežiūros klausimais. Tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte, kuriam dar turės pritarti Seimas.
Minėtos funkcijos būtų perduodamos specializuotam Laukinių gyvūnų globos centrui (LGGC), steigiamam prie LSMU. Veterinarijos akademija, užsiimanti gyvūnų sveikatos priežiūra, jų reabilitacija, turinti reikiamą kompetenciją ir kvalifikuotus specialistus, šiuo metu yra LSMU padalinys. Planuojama, kad LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje. Žadama, jog naujai įsteigtame centre bus tinkamai pasirūpinta laukinių gyvūnų gerove ir globa.
Taip pat skaitykite: Laukinių gyvūnų žalos atlyginimas
LGGC spręs visų laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus, išskyrus Baltijos jūros gyvūnus, kuriais rūpinsis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Sužeistus, netinkamoje aplinkoje gyvenančius ar konfiskuotus laukinius gyvūnus planuojama priimti visą parą. Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines, o tie, kurių negalima paleisti į laisvę dėl jų būklės, bus perduoti turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti asmenims. Globėjų bus ieškoma Lietuvoje arba užsienyje.
Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius, esančius ne jų rūšies buveinėje ar jiems netinkamoje gyventi aplinkoje laukinius, įskaitant ir saugomų rūšių, gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie susiduria su automobiliais, stiklo konstrukcijomis, elektros perdavimo linijomis, žvejybos priemonėmis, nukenčia nuo naftos produktų taršos, kai jaunikliai atskiriami nuo tėvų dėl žmogaus veiklos.
Dabar laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos paslaugos įsigyjamos rinkoje, tuo rūpinasi Aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau teikiamos paslaugos nepatenkina išaugusio poreikio, neatitinka laukinių gyvūnų, ypač egzotinių, laikymui ir priežiūrai keliamų reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnai konfiskuojami pažeidus jų įsigijimo, laikymo ar prekybos jais taisykles.
Kai laukinius gyvūnus reikia paimti ir laikyti iki galutinio teismo sprendimo, susiduriama su problema, kad nėra kam jais tinkamai pasirūpinti. Todėl dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus tol, kol bus rastos tinkamos jiems laikymo vietos ar kvalifikuoti specialistai jų paėmimui, priežiūrai Lietuvoje arba užsienyje.
Perduoti laukinių gyvūnų globos ir priežiūros funkcijas LSMU nuspręsta išnagrinėjus rinkos situaciją ir pasirėmus gyvūnų gerovės rūpinimosi patirtimi Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir Airijos centruose. Remiantis šių šalių duomenimis galima prognozuoti, kad pradėjus veikti profesionaliam Laukinių gyvūnų globos centrui paimamų globai ar reabilitacijai gyvūnų skaičius gali žymiai padidėti. Pavedus šias funkcijas LSMU būtų patenkintas padidėjęs paslaugų poreikis ir užtikrinta tinkama jų kokybė.
Taip pat skaitykite: Naujienos apie laukinių gyvūnų globą Lietuvoje
Remiantis šių šalių duomenimis galima prognozuoti, kad pradėjus veikti profesionaliam Laukinių gyvūnų globos centrui paimamų globai ar reabilitacijai gyvūnų skaičius gali žymiai padidėti. Pavedus šias funkcijas LSMU būtų patenkintas padidėjęs paslaugų poreikis ir užtikrinta tinkama jų kokybė.
Leidimų Išdavimas ir Reikalavimai Laukinių Gyvūnų Laikymui
Pasidomėta, ko reikia, kad žmogus galėtų gauti leidimą laukinio gyvūno nelaisvėje laikymui. Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis informuoja, kad norint nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje. Anot jo, šių leidimų išdavimo tvarka nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.
„Pažymėtina, kad norint laukinių gyvūnų aptvarą ar voljerą įrengti miške, turi būti pateikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje“, - akcentuoja D. Mikelaitis. Pašnekovas tęsia, kad leidime nurodomas laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tikslas, kuris ir lems galimą veiklą. Tam tikrų saugomų rūšių komerciniam naudojimui (pvz., viešam eksponavimui siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas) taikomos dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių nuostatos.
Reikėtų atskirti, kad laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir zoologijos sodo įkūrimui yra taikomos skirtingos tvarkos. Kaip aiškina D. Mikelaitis, zoologijos sodų veiklą reglamentuoja Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas ir ES direktyva dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose. Norint įkurti zoologijos sodą, taip pat būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą šios veiklos vykdymui.
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų laikymąsi ir gerovę pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Asmenys, gavę leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Aplinkos apsaugos agentūros atstovas D. Mikelaitis akcentuoja, kad laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje būtina užtikrinti, jog laikymo vietos tenkintų visus gyvūnų poreikius ir nevaržytų jų gyvybinių funkcijų ir veiklos, nelaisvėje laikomi gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą, gyvūnai periodiškai turi būti maitinami pilnaverčiu kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu maistu, nuolat aprūpinami vandeniu (žinduoliai ir paukščiai turi nuolat turėti vandens, ropliai - pagal rūšies biologinius ypatumus) bei maisto įsisavinimui būtinomis medžiagomis (gastrolitais ir kt.).
Leidimas laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje gali būti panaikintas D. Mikelaičio išvardytais atvejais: pažeidus Leidimo bendrąsias ir papildomas sąlygas ir neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo (-ų) pašalinti pažeidimus, leidimo turėtojo prašymu, savivaldybės vykdomajai institucijai panaikinus sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje skirtoje laukinių gyvūnų laikymui, Valstybinei maisto ir veterinarijos inspekcijai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai.
„Siekiant vieningos ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo (leidimų išdavimo) funkcijos vykdymo, ją optimizuojant ir efektyviai panaudojant turimus pajėgumus bei kompetencijas aplinkosaugos sistemoje, 2014 m. buvo įgyvendintas gyvosios gamtos leidimų išdavimo funkcijos centralizavimas Agentūroje, perimant šią funkciją iš aštuonių aplinkos apsaugos departamentų. Šis struktūrinis ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo funkcijų vykdymo pokytis prisidėjo prie tolygių sprendimų priėmimo, optimalaus žmogiškųjų išteklių naudojimo bei kompetencijų ugdymo gyvosios gamtos leidimų išdavimo srityje sistemos sukūrimo ir galimų korupcijos apraiškų mažinimo“, - pabrėžia D. Mikelaitis.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros turimus duomenis, 2016 metais išduoti 142 leidimai laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, o panaikinta - 16, 2017 metais išduoti 253 leidimai, panaikinta - 19 leidimų. Jeigu pastebima, kad fizinis ar juridinis asmuo nesilaiko laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių, neužtikrina jų gerovės, apie numanomus pažeidimus reikia pranešti regiono, kuriame yra laukinių gyvūnų aptvaras, aplinkos apsaugos departamentui arba informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Svarbu žinoti, kad vairuotojas negali pasiimti partrenkto laukinio gyvūno, kitaip gresia administracinė atsakomybė - įspėjimas arba 30-90 eurų bauda. Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ir (arba) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (jei susiję su gyvūno sveikatingumu).
Savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Apie gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus reikia pranešti savivaldybei telefonu ar elektroniniu paštu.
Planuojami Pokyčiai Laukinių Gyvūnų Gerovės Srityje
Vis dėlto, nepaisant reikalavimų sąrašo, norint laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje, anot Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, nepakankamai užtikrinama laukinių gyvūnų gerovė. „Reikia pakeisti minimalius laikymo nelaisvėje reikalavimus, kad jie iš atitiktų gyvūnų gerovės principus. Kai atsiras atitinkami reikalavimai tokiam gyvūnų laikymui, ne vienas susimąstys, ar verta juos laikyti dėl komercinių išskaičiavimų. Kita vertus, mes visada skatiname visuomenę nesilankyti tose vietose, kur išnaudojami gyvūnai ir neprisidėti prie tikslo, kurio siekia nelaisvėje auginamų gyvūnų laikytojai. Ne paslaptis, kad dažnai jie siekia tik pelno, o jei jo nebus, nebus laikomas ir tas gyvūnas“, - mano Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos vadovė.
Kad gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus reikia tobulinti, ne kartą yra sakęs ir aplinkos viceministras M. Norbutas. Anot jo, šiuo metu jau dirba Gyvūnų gerovės darbo grupė, kuri rūpinasi šiuo klausimu. „Mes turime sukūrę Gyvūnų gerovės darbo grupę, kurioje vyksta diskusijos, kaip pagerinti gyvūnų gerovę. Tačiau reikia laiko peržiūrėti dabartines tvarkas ir aptarti konkrečius siūlymus. Norime šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje turėti konkrečius pasiūlymus“, - pažymi viceministras.
Kaip užtikrinti laukinių gyvūnų gerovę ir europinius standartus atitinkančias jų gyvenimo sąlygas nelaisvėje, tikimasi iš dalies nuspręsti dar šiais metais. Gyvūnų gerovės darbo grupė planuoja pateikti pasiūlymus dėl galimų laikymo nelaisvėje reikalavimų pakeitimų, kurie pagerintų laukinių gyvūnų laikymo sąlygas ir gerovę.
Leidimų laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje išdavimas ir panaikinimas (2016-2017 m.)
| Metai | Išduoti leidimai | Panaikinti leidimai |
|---|---|---|
| 2016 | 142 | 16 |
| 2017 | 253 | 19 |
Šie duomenys rodo, kad leidimų išdavimas laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje didėja, tačiau taip pat didėja ir panaikintų leidimų skaičius. Tai gali būti susiję su griežtesniais reikalavimais ir kontrole.
Šis struktūrinis ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo funkcijų vykdymo pokytis prisidėjo prie tolygių sprendimų priėmimo, optimalaus žmogiškųjų išteklių naudojimo bei kompetencijų ugdymo gyvosios gamtos leidimų išdavimo srityje sistemos sukūrimo ir galimų korupcijos apraiškų mažinimo“, - pabrėžia D. Mikelaitis.
Jeigu pastebima, kad fizinis ar juridinis asmuo nesilaiko laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių, neužtikrina jų gerovės, apie numanomus pažeidimus reikia pranešti regiono, kuriame yra laukinių gyvūnų aptvaras, aplinkos apsaugos departamentui arba informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Saugomų rūšių laukinius gyvūnus naudoti (paimti iš gamtos, laikyti nelaisvėje, naudoti mokslo tiriamiesiems darbams, viešai eksponuoti, perdirbti negyvus saugomus gyvūnus ir jų dalis, stebėti, žymėti, veisti, filmuoti, fotografuoti) ir išleisti į aplinką leidžiama laikantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.
Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Paskambinus svarbu kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę. Įvertinęs gautą informaciją, Aplinkos apsaugos departamento specialistas sprendžia, kam perduoti pranešimą.
tags: #laukiniu #gyvunu #globos #aplinkos #ministerija