Šiame straipsnyje aptariami socialinio draudimo įmokų apmokestinimo aspektai Lietuvoje, įskaitant įmokų bazės nustatymą, tarifus, įmokų grąžinimą ir tam tikrų išmokų apmokestinimo ypatumus.
Socialinio draudimo įmokų bazė
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Socialinio draudimo įmokų tarifai ir maksimali įmokų bazė
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Socialinio draudimo įmokų grąžinimas
Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu - išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Socialinio draudimo išmokų apmokestinimo ypatumai
Socialinio draudimo įstatyme numatytos išimtys, kai tam tikros išmokos neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis. Pavyzdžiui:
- pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos;
- įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą.
Lengvatos pradedantiesiems individualią veiklą
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d.
Nedarbo socialinio draudimo išmokų sistemos pakeitimai
Seimas priėmė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didesnės nedarbo draudimo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, taip pat tobulinama nedarbo draudimo išmokų sistema asmenims, sukaupusiems reikiamą stažą. Priimtomis pataisomis siekiama sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, praradusiems darbą, nesirinkti išankstinės pensijos ir išsilaikyti darbo rinkoje, taikliau taikyti išmokų mokėjimą, kai jos išmokamos pakartotinai ar jų mokėjimas atnaujinimas.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Pagal priimtas naujas nuostatas, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, sutarta pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o iš viso 6 mėnesius.
Seimas nusprendė didinti nedarbo išmokų sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų - didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis. Pastovioji, nuo buvusių pajamų nepriklausanti, nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės iki 15 proc. Kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc.
Priimtomis pataisomis įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso sutarta pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc.
Pagrindiniai Nedarbo socialinio draudimo išmokų sistemos pakeitimai:
| Rodiklis | Senoji tvarka | Nauja tvarka |
|---|---|---|
| Nedarbo išmokos pratęsimas priešpensiniame amžiuje (įgijus 20 m. stažą) | 2 mėnesiai (iš viso 11 mėn.) | 6 mėnesiai |
| Pastovioji išmokos dalis | 23,27% | 15% |
| Kintamoji išmokos dalis (1-3 mėn.) | 38,79% | 45% |
| Kintamoji išmokos dalis (4-6 mėn.) | 31,03% | 35% |
| Kintamoji išmokos dalis (7-9 mėn.) | 23,27% | 25% |
| Minimali nedarbo išmoka | Susijusi su pastovia dalimi (23,27% MMA) | 5 BSI dydžiai |
| Maksimali nedarbo išmoka | Nenurodyta | Negali viršyti 70% |
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
tags: #nedarbo #socialinio #draudimo #ismokoms #gpm