Psichikos Negalią Turinčių Žmonių Įdarbinimo Galimybės Lietuvoje

Psichikos negalia - tai iššūkis, kuris neretai apriboja žmogaus galimybes integruotis į visuomenę, ypač darbo rinką. Tačiau tinkama teisinė aplinka, socialinės iniciatyvos ir individualus požiūris gali atverti duris į užimtumą ir savarankišką gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos negalią turinčių asmenų užimtumo galimybes, kliūtis, su kuriomis jie susiduria, ir sėkmingus integracijos į darbo rinką pavyzdžius.

Teisinė Aplinka ir Psichikos Sveikata

Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti.

Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose. Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.

Psichikos Negalia ir Darbo Rinka: Iššūkiai ir Statistikos

Psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimo problema itin aktuali, nes tai - viena sudėtingiausių negalių. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Europos Sąjungoje dirba mažiau nei penktadalis psichikos negalią turinčių žmonių. Tų, kuriems diagnozuota šizofrenija, situacija dar prastesnė - jų nedarbas siekia 95 proc. „Tai sukelia daug problemų tiek neįgaliesiems, tiek visuomenei. Ribojamas žmonių socialinis gyvenimas, mažėja bendrasis vidaus produktas, mažiau sumokama mokesčių, reikia daugiau lėšų pašalpoms ir kitoms išmokoms“, - pabrėžiama.

Priežastys, kodėl šiems žmonėms sudėtinga įsitraukti į darbo rinką, dažnai glūdi vaikystėje. Turintieji proto negalią ar psichikos sutrikimų neįtraukiami į bendrojo ugdymo sistemas, jiems nesuteikiama galimybė įgyti išsilavinimą. „Tam, kad žmonės galėtų sėkmingiau integruotis į darbo rinką, labai svarbu ligas, negalias diagnozuoti kuo anksčiau ir laiku atlikti reikiamas intervencijas. Dažnai sergantieji psichikos ligomis iš darbo paieškos pašalinami tarsi kuriam laikui - laukiama, kol jie pasveiks. Vis dėlto sunkios psichikos ligos trunka visą gyvenimą“, - kalbama. Kliūčių įsidarbinti liktų mažiau, jei būtų sukurtos lengvai prieinamos pagalbos struktūros, kur žmonės galėtų gauti informaciją „vieno langelio“ principu.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Socialinis Verslas: Galimybė Integruotis

Viena iš galimybių įsidarbinti psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms - socialinis verslas. Lietuvoje jau yra per 100 socialinio verslo įmonių. Socialinis verslas nuo įprasto skiriasi tuo, jog sprendžia socialines problemas, pelnas skiriamas socialiniams tikslams įgyvendinti. „Socialiniai verslai padeda į darbo rinką integruotis pažeidžiamų visuomenės grupių atstovams, prisideda gerinant socialines paslaugas, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Puikus socialinio verslo pavyzdys - VšĮ „Betzatos“ bendruomenės „Lobių dirbtuvės“. Pasak atsakingosios „Lobių dirbtuvių“ padalinio vadovės Vytautės Paškevičiūtės, medžio dirbtuvės - tai bendrystės vieta, galimybė negalią turintiems žmonėms realizuoti save ir jaustis naudingiems visuomenei. „Taip jie tampa nebe pašalpų gavėjais, - teigia V. Paškevičiūtė. - Dažnai mūsų dirbtuvės sulaukia svečių, tuomet mūsiškiai turi galimybę pamokyti juos medžio darbų, rodo, kaip šlifuoti medį, įkalti vinį. Tada neįgalieji tampa mokytojais, vaidmenys išsilygina, kuriamas lygiavertis santykis su visuomene. Stengiamės dirbti taip, kad mūsų darbus pirktų ne todėl, kad pagailėtų negalią turinčių žmonių, bet todėl, kad šie darbai - gražūs ir reikalingi.“ V. Paškevičiūtės teigimu, dirbant atsiskleidžia kiekvieno žmogaus talentai. Aurimas labai kruopščiai šlifuoja, Ričardas žino, kaip sujungti skirtingas lentas, kad stalas ar kėdė tvirtai stovėtų ant žemės. Sąlygos darbuotis sudaromos visiems.

Tuo, kad veikla būtų ne tik įdomi, bet ir naudinga bei prasminga, rūpinasi ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centro vadovas Juozas Norinkevičius. Iš 19 čia dirbančių darbuotojų 5 turi negalią. Daugiausia dėmesio skiriama bitininkystei. Nuo kitų metų centras dalyvaus projekte „Socialinių dirbtuvių paslauga“, 10 jo dalyvių dirbs bitininkystės srityje.

Socialinės Įmonės ir Socialinis Verslas: Skirtumai

VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Aušra Paulauskaitė primena, jog nederėtų painioti socialinių įmonių ir socialinio verslo. Socialinėms įmonėms taikomos lengvatos, joms skiriamas valstybės finansavimas. „Socialinės įmonės Lietuvai per metus kainuoja apie 31 mln. eurų, o įdarbina tik 6,8 tūkst. negalią turinčių žmonių. Artimiausiu metu situaciją žadama tobulinti“, - sako specialistė.

UAB „BSS grupė“ personalo vadovė Vita Račkauskienė pabrėžia, kad ne visos socialinės įmonės tik piktnaudžiauja gaunama parama. 10 metų patirtį turinčioje valymo paslaugas teikiančioje socialinėje įmonėje dirba 573 fizinę, 136 - proto negalią turintys žmonės. Didžiosios dalies darbingumo lygis - nuo 30 iki 55 proc. „Dedame visas pastangas, kad žmonės, turintys negalią, sėkmingai įsitrauktų į darbo rinką. Esame orientuoti ne į pelną, bet į darbo vietų išlaikymą. Galvojame apie tai, kaip sukurti darbo sąlygas tiems, kuriems įsidarbinti sunku. Mokome juos, motyvuojame - tai yra mūsų įmonės stiprybė“, - teigia V. Račkauskienė.

Paslaugos, Padedančios Grįžti Į Darbo Rinką

Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja Jūratė Stankevičienė sako, jog įsidarbinti negalią turintiems žmonėms trukdo išankstinis įsitikinimas, kad darbo susirasti nepavyks. Psichikos negalią turinčius žmones grąžinti į darbo rinką padeda jiems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Bene sėkmingiausiai šioje srityje darbuojasi VšĮ „Rastis“. Nemaža dalis čia paslaugas gavusių žmonių ne tik įsidarbina, bet ir ilgesnį laiką išsilaiko darbo rinkoje. Pasak „Rastis“ karjeros konsultantės Elvyros Andriuškevičienės, įsidarbinti psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms trukdo stigmatizuojantis darbdavių požiūris, be to, jiems ir patiems neretai trūksta motyvacijos bei noro dirbti. Todėl su kiekvienu žmogumi čia dirba atvejo vadybininkas - jis nagrinėja žmogaus įsidarbinimo galimybes, ieško jam tinkamos veiklos.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

„Deja, vis dar susiduriame su neigiamu darbdavių požiūriu. Žmones, turinčius psichikos negalią, jie atsisako priimti net atlikti praktikos. Darbdaviai mandagiai išsako darbe keliamus reikalavimus, pagal kuriuos mūsų klientai dirbti negali. Pasiūlius įdarbinti puse etato, atsako: „Ne, nedalinsim etatų. Norite - prašom, įsidarbinkite pagal mūsų reikalavimus.“ Vis dėlto kai kuriais atvejais tie reikalavimai nepagrįsti ir pertekliniai“, - įsitikinusi E. Andriuškevičienė. Jos teigimu, tokios neigiamos nuostatos daro didžiulę įtaką ir pačių neįgaliųjų nuostatoms. Jei jais abejoja supanti aplinka, jie ir patys nebetiki, kad gebės dirbti. „Rengiant darbo rinkai žmones, turinčius psichikos negalią, nepakanka vien atkurti gebėjimų, profesinio mokymo ir įdarbinimo. Labai svarbu šviesti, konsultuoti darbdavius, tinkamai parengti darbo aplinką, - sako karjeros konsultantė. - Reikia iš anksto aptarti ir suderinti darbo grafikus, galimybę daryti pertraukas, laiku lankytis pas psichikos sveikatos specialistus ir panašiai.“

Dirbančių Asmenų Patirtys ir Pasitikėjimas Savimi

Šalyje vykstant deinstitucionalizacijos procesams, atsigręžiama į globos įstaigose gyvenančius žmones. Pabradės socialinės globos namai dalyvauja projekte „Įdarbinimo iniciatyvų skatinimas Vilniaus regione“. Projekto pareiškėjas - Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, projektą administruoja Lietuvos negalios organizacijų forumas. Be pabradiškių, projekte dalyvauja ir Jasiuliškių socialinės globos namai bei „Rastis“. Paslaugos Pabradėje teikiamos 40-iai globos įstaigos gyventojų. Pasak Pabradės socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojos socialinėms paslaugoms Danutės Grigelevičienės, nuo projekto pradžios 2017 metų pabaigoje pasikeitė ir jame dalyvaujančių globos įstaigų gyventojų, ir dirbančių su jais nuostatos. „Darbuotojai, iš pradžių į negalią turinčių žmonių įdarbinimą žiūrėję skeptiškai, mato didelius jų pokyčius. Paslaugos gavėjai tapo aktyvesni, labiau pasitikintys savimi“, - sako D. Grigelevičienė.

Jos teigimu, kai kurie projekto dalyviai net neįsivaizdavo, kad gali dirbti, daugumai darbas atrodė neišsipildysianti svajonė, jie buvo nuvertinę savo galimybes ir gebėjimus. Po atliktos darbinės praktikos žmonės suprato, kad gali dirbti, realizuoti save, gauti didesnes nei iki šiol pajamas. Vis dėlto, pasak D. Grigelevičienės, įsidarbinimo procesas asmenims, turintiems psichikos ar proto negalią, labai priklauso nuo Lietuvos įstatymų. Įsidarbinti globos įstaigose gyvenantiems žmonėms trukdo tai, kad 80 proc. atlyginimo jie turi atiduoti globos įstaigai. Pasak specialistės, tam, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti ir užsidirbti, būtina keisti įstatymus.

Individualios Istorijos: Viltis ir Motyvacija

Trakiškė Aleksandra su šizofrenijos diagnoze gyvena jau devynerius metus. Liga ją užklupo paauglystėje. „Šiuo metu mano gaunama pašalpa - apie 180 eurų. Dirbti visą dieną negalėčiau, greitai pavargstu, prasideda priepuoliai. Visa laimė, kad yra Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, kur galiu lankytis, gauti įvairias paslaugas. Kai sustiprėsiu, žadu pradėti siūti, tai padės užsidirbti eurą kitą“, - pasakoja mergina.

Dar vienas trakiškis Arūnas labai nori dirbti. Jo svajonė - tapti bitininku. Vaikinas pagal Užimtumo tarnybos programą „Profesinė reabilitacija ir profesinis mokymas“ baigė bitininkystės darbuotojo kursus, atliko praktiką Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, gavo atlygį už darbą. Pats, be niekieno pagalbos, važiavo į Vilnių ieškotis darbo. Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių dienų socialinių problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių. „Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, aptariant socialines paslaugas, darbdavių požiūrį ir įstatymų niuansus.

Psichikos Negalia: Samprata Ir Charakteristikos

Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime.

• Socialinė izoliacija: Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
• Darbo paieškos sunkumai: Darbdaviai dažnai įtariai žiūri į kandidatus su psichikos negalia.

Socialinio Darbo Principai Ir Metodai

Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.

Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje:

• Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams.
• Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose.
• Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
• Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.

Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:

• Individualus konsultavimas
• Šeimos terapija
• Grupės terapija
• Kognityvinė elgesio terapija (KET)
• Psichosocialinė reabilitacija
• Alternatyvioji komunikacija
• Meninės veiklos taikymas

Psichikos Dienos Stacionarai Ir Socialinis Darbas

Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę.

Deinstitucionalizacija Ir Socialinis Darbas Bendruomenėje

Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje.

Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese:

• Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje.
• Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą.
• Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms.
• Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.

Įdarbinimo Su Pagalba Paslauga

Proto ir (ar) psichikos negalią turintiems žmonės, kurie nori dirbti, atspirties tašku gali tapti įdarbinimo su pagalba paslauga. Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes.

Įdarbinimo su pagalba - tai socialinė paslauga, kurios tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo, įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.

Kaip viskas vyksta?

„Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos etapai

Etapas	Veikla
Pasirengimas	Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui
Palaikymas darbo metu	Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas
Pagalba atliekant užduotis	Darbo asistento pagalba, jei reikia

Darbdavių Požiūris Ir Iššūkiai

Apie tai, kokios yra psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, kalbamės su psichologu Linu Slušniu:

- Kas yra tie didžiausi sunkumai, su kuriais šiandien Lietuvoje susiduria dirbti norintys žmonės su psichikos negalia?

- Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais. Taip, faktas, kad jeigu darbuotojas turi psichikos negalią, prie jo reikia prisitaikyti. Bet tam visų pirma reikalingi ne tiek finansiniai, kiek žmogiškieji ištekliai.

Viskas priklauso, žinoma, nuo darbo pobūdžio. Bet faktas, kad tokiems žmonėms dažniausiai nereikia tiek daug fizinės aplinkos pritaikymo, kiek, pavyzdžiui, sėdintiems vežimėlyje, turintiems judėjimo negalią. Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.

Užimtumo Įstatymo Reforma Ir Subsidijavimas

Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn.

Neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai pastebi, kad nors ši sritis ir yra griežtai reglamentuota, tačiau akivaizdu, kad net ir elementarus žmogiškasis faktorius gali nulemti dirbančiojo priskyrimą grupei, kuriai bus taikomos menkesnės socialinės garantijos. Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.

„Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti. Mokslo tyrimai rodo, kad individualizuotos darbo suradimo ir palaikymo programos yra vienos efektyviausių.

tags: #psichikos #negalia #turintys #zmones #idarbinimas