Savo psichikos sveikata būtina rūpintis, nes ji lemia gyvenimo kokybę, gebėjimą įveikti sunkumus ir džiaugtis kasdienybe. Gera psichinė sveikata padeda efektyviai valdyti stresą, plėtoti sveikus santykius ir siekti asmeninių bei profesinių tikslų. Todėl reikia rūpintis ne tik savo fizine sveikata, bet ir psichikos higiena.
Psichikos sveikatos svarba
Dažniausiai yra manoma, kad psichikos sveikata yra gera, jeigu žmogus neserga jokiomis psichikos ligomis. Tačiau geros psichinės sveikatos sąvoka yra daug platesnė. Psichikos sveikata, tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Psichinė sveikata yra būtina asmens gerovei ir socialinei integracijai. Ji daro didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir gebėjimui tvarkytis su iššūkiais. Psichinė sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę žmogaus būklę. Ji apibrėžia, kaip asmuo jaučiasi, mąsto ir elgiasi kasdieniame gyvenime.
Kaip rūpintis savo psichikos sveikata?
Šie būdai yra tik dalis galimų variantų, kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl rinkitės būdus, kurie geriausiai atitinka jūsų poreikius ir patogumą.
Sveika gyvensena
Posakis „sveikam kūne - sveika siela“ žinomas ne vieną tūkstantį metų ir jo teisingumu mažai kas abejoja. Fizinis aktyvumas, mankšta, aktyvus poilsis, judėjimas - pagrindiniai jau minėtos posakio įvykdymo principai. Be to, reguliaraus miego grafiko laikymasis moko vertingų laiko planavimo įgūdžių. Kokybiškas poilsis yra labai svarbus pažinimo funkcijoms, nuotaikos reguliavimui ir bendrai gerai savijautai. Užsiimant fizinio aktyvumo veiklomis išsiskiria endorfinai - natūralūs organizmo stresą malšinantys hormonai, kurie gali palengvinti nerimo ir depresijos simptomus.
Kokybiškas miegas
Miegas yra būtinas mūsų fiziniam ir psichiniam atsinaujinimui. Jei miegame nepakankamai arba prastai, tai gali turėti neigiamų pasekmių mūsų nuotaikai, dėmesiui, atminties ir mąstymo gebėjimams. Be to, miego trūkumas gali padidinti streso hormonų lygį ir paveikti mūsų imuninę sistemą. Specialistai rekomenduoja laikytis reguliaraus miego grafiko ir miegoti 7-8 val.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Atidumas ir dėmesingumas
Atida yra gebėjimas sąmoningai ir be vertinimo stebėti savo mintis, jausmus ir pojūčius dabarties momente. Dėmesingumas padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti savireguliaciją ir emocinę pusiausvyrą. Atida taip pat skatina džiaugsmą, dėkingumą ir empatiją.
Kūrybinė veikla
Kūrybinė veikla yra puikus būdas išreikšti save, savo jausmus ir mintis per meninę formą. Kūrybinė veikla gali būti bet kokia: piešimas, rašymas, muzikavimas, šokis, fotografija ir t.t. Užsiėmimas kūrybinėmis veiklomis taip pat augina pasitikėjimą savimi, leidžia didžiuotis savo kūriniais ir idėjomis. Iš esmės pomėgiai ir kūrybiškumas suteikia mokiniams galimybę atskleisti savo talentus, išreikšti emocijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra vienas iš geriausių būdų pasirūpinti savo psichikos sveikata, kadangi skatina endorfinų gamybą - natūralių cheminių medžiagų, kurios sukelia malonumo ir euforijos pojūtį. Fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti savivertę ir pasitikėjimą savimi, stiprinti pažintines funkcijas.
Prasmingi ryšiai
Kurkite prasmingus ryšius su žmonėmis. Žmonės yra socialinės būtybės, kurioms reikia bendravimo, palaikymo ir artumo su kitais. Mūsų santykiai su šeima, draugais, kolegomis ir bendruomene turi didelę įtaką mūsų psichikos sveikatai. Užmegzkite tvirtus ryšius su draugais, šeima ir mokytojais, kurie jus palaiko ir padrąsina. Dalinkitės savo jausmais su žmonėmis, kuriais pasitikite - tai gali tapti netikėta terapijos forma.
Informacijos srauto valdymas
Informacijos srauto mažinimas yra veiksmingas būdas sumažinti stresą, padidėjusį nerimą ir pervargimo jausmą.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
- Prioritetai: nustatykite, kokia informacija ir naujienos jums asmeniškai svarbios.
- Laiko valdymas: kiekvieną dieną skirkite tam tikrą laiką informacijai gauti ir ją apdoroti. Tačiau tą laiką reikėtų griežtai limituoti.
- Informacijos filtras: nustatykite savo informacijos šaltinius ir pasirinkite tuos, kurie yra patikimiausi.
- Skaitmeninė detoksikacija: darykite reguliarias pertraukėles atsitraukdami nuo kompiuterio ir išmaniojo telefono ir tam tikrą laiką visai jais nesinaudodami.
- Ribos: išmokite pasakyti „ne“ informacijos srautui, kai jaučiate, kad jis tampa neproporcingas arba sukelia stresą.
Psichosomatika
Šių laikų medicinoje ypač dažnas terminas tapo psichosomatika. Graikiškas žodis psiche reiškia dvasią, o soma - kūną. Šis terminas akcentuoja psichikos ir kūno vienovę. Liga laikoma vientisa, nedaloma į fizinę ar psichogeninę. Medicininėje literatūroje rašoma, jog psichosomatiniai sutrikimai sudaro apie 60 procentų visų ligų. Juk logiška, kad įvairūs psichologiniai veiksniai per nervų sistemą veikia visas kūno ląsteles.
Kada kreiptis pagalbos?
Nedvejodami kreipkitės į artimąjį, patikimą suaugusįjį ar psichikos sveikatos specialistą, jei patiriate sunkumų. Prašyti pagalbos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Nebijodami kreiptis pagalbos padėsite kurti mokyklos aplinką, kurioje tai ne tik priimama, bet ir skatinama.
Nutikus netikėtam kriziniam įvykiui nemokamai prieinamos Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugos paskambinus nemokamu trumpuoju numeriu 1815 (I-V 9-19 val. ir VI 9-15 val., įskaitant šventines dienas).
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Savipagalbos planas
Pasirengti asmeninį savęs priežiūros planą yra labai svarbu, kad tai taptų nuolatine jūsų kasdienybės dalimi. Pirmasis žingsnis - nustatyti savo asmenines vertybes ir tikslus. Tai gali padėti nustatyti, kokie savęs priežiūros būdai jums bus veiksmingiausi. Nustačius savęs priežiūros praktikas, kurios atitinka jūsų asmenines vertybes ir tikslus, svarbu jas įtraukti į kasdienę rutiną. Tai gali būti tokia veikla, kaip meditacija, dienoraščio rašymas ar mankšta.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos problemos
Siekiant parengti asmeninį savipagalbos planą, nustatykite savo asmenines vertybes ir tikslus. Atsparumo ugdymas taikant savipagalbos praktikas gali padėti asmenims susidoroti su iššūkiais ir nelaimėmis. Savipriežiūra turėtų būti praktikuojama reguliariai, geriausia - kasdien.
Patarimai moksleiviams
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, svarbu prisiminti, kad rūpintis savo psichine gerove yra taip pat svarbu, kaip ir siekti gerų akademinių rezultatų.
- Būkite geranoriški sau.
- Kurkite palaikančią aplinką.
- Praktikuokite sąmoningą kvėpavimą.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Puoselėkite sveiko miego įpročius.
- Nusistatykite įgyvendinamus tikslus.
- Praktikuokite dėkingumą.
- Išbandykite streso valdymo metodus.
- Užsiimkite mėgstamomis veiklomis ir kūryba.
Dažniausios psichikos sveikatos problemos
Psichikos sveikatos problemos apima įvairias būkles, kurios gali paveikti žmogaus emocinę gerovę ir kasdienį gyvenimą. Šios problemos gali sukelti didelį diskomfortą ir trukdyti individui funkcionuoti.
- Nerimo sutrikimai: yra dažniausia psichinė liga, apimanti įvairias būkles, kaip, pavyzdžiui, generalizuotą nerimo sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir socialinę fobiją.
- Depresija: dažnai pasireiškia ilgalaikiu liūdesiu, energijos trūkumu ir susidomėjimo praradimu.
- Psichozė: yra būklė, kai individas praranda ryšį su realybe, dažnai patirdamas haliucinacijas arba kliedesius.
Taip pat egzistuoja įvairios būklės, tokios kaip bipolinis sutrikimas, asmenybės sutrikimai ir valgymo sutrikimai.
Streso valdymas
Daugeliui iš mūsų stresas tapo įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, todėl kyla vis svarbesnis klausimas: kaip jį veiksmingai valdyti? Išbandykite atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą, meditaciją ar dienoraščio vedimą. Raskite, kas jums geriausiai tinka, ir įtraukite tai į savo kasdienę rutiną.
3 minučių streso valdymas: sumažinkite stresą atlikdami šią trumpą veiklą
Infografikas: Streso poveikis ir valdymas
Ar žinojote, kad šizofrenija serga maždaug 1 % pasaulio gyventojų, arba 1 iš 100 žmonių? Šia psichikos sveikatos būkle paprastai susergama nuo 17 iki 30 metų.
| Sritis | Patarimai |
|---|---|
| Mityba | Subalansuota mityba, vengti perdirbto maisto, gerti daug vandens. |
| Fizinis aktyvumas | Reguliariai sportuoti, daryti tempimo pratimus. |
| Miego režimas | Laikytis reguliaraus miego grafiko, miegoti 7-8 valandas. |
| Streso valdymas | Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai. |
| Socialiniai ryšiai | Bendrauti su artimaisiais, dalyvauti bendruomenės veikloje. |