Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti be sienų, dalintis informacija ir patirtimi akimirksniu. Vis dėlto, vis dažniau kyla klausimas: ar šių platformų naudojimas gali pakenkti mūsų nervų sistemai? Socialiniai tinklai sukelia tam tikrų pokyčių smegenų veikloje. Per ilgą laiką gaunama informacija gali turėti įtakos emocijoms, koncentracijai ir net pačiam mąstymo procesui.
Tyrimai parodė, kad naudojimasis socialiniais tinklais stimuluoja dopamino išsiskyrimą smegenyse, kuris sukelia laimės jausmą. Šis procesas yra panašus į kitus malonius veiksmus, pavyzdžiui, maisto valgymą ar fizinį aktyvumą. Dopamino lygio pakilimas sukelia pojūtį, verčiantį mus vėl ir vėl grįžti prie socialinių tinklų. Tačiau, kai tik šis lygis sumažėja, daugelis jaučia poreikį naudoti socialinius tinklus, kad vėl pasiektų tą patį malonumo pojūtį.
Dopamino poveikis smegenų veiklai.
Socialinių tinklų įtaka emocinei būklei
Papildant tiesioginį poveikį smegenims, socialiniai tinklai taip pat turi didelį psichologinį ir emocinį efektą. Socialiniuose tinkluose dažnai matome geriausias kitų žmonių gyvenimo akimirkas: atostogas, šventes, pasiekimus. Tai sukuria jausmą, kad mūsų pačių gyvenimas yra nuobodus arba nepilnavertis, lyginant su tuo, ką matome internete. Socialiniai tinklai gali būti patyčių ar kibernetinių atakų erdvė.
Ne tik mūsų psichinei sveikatai, bet ir fizinei būklei gali daryti įtaką socialinių tinklų naudojimas. Daugelis žmonių gali pastebėti, kad ilgą laiką praleidžiant socialiniuose tinkluose prieš miegą, sunku užmigti arba miegas tampa neramus. Laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, gali pakeisti laiką, skirtą fizinei veiklai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Dažno telefono tikrinimo priežastys ir psichologiniai mechanizmai
Psichologas Aurimas Gudas aiškina, kad nuolatinis telefono tikrinimas veikia per atlygio sistemą. Tai reiškia, kad smegenys išskiria neuromediatorių dopaminą ir padeda mums pajusti malonumą. „Būtent malonumo pajautimas ir skatina mus vis kartoti tą veiksmą. Ir nors šis malonumo gavimo būdas nereikalauja didelių pastangų ir dažniausiai nieko nekainuoja, tačiau jis neskatina mūsų gauti jo sunkesniais ir ilgiau trunkančiais būdais. Žmogui nebesinori tobulėti, siekti nelengvų tikslų, padėti kitiems. Nuolatinis telefono tikrinimas mažina impulsų kontrolę, apsunkina gebėjimą sukaupti dėmesį ir veda į priklausomybę“, - pasakoja ekspertas.
Anot jo, priklausomybė pasireiškia dažnu ir impulsyviu telefono tikrinimu. Pavyzdžiui, žmogui norisi žvilgtelėti, kiek valandų, tačiau akimirksniu jo dėmesys nukrypsta kitur ir tik vėliau jis prisimena, kad į telefono ekraną pažvelgė tam, kad sužinotų laiką, o ne naršytų socialiniuose tinkluose. „Telefono naudojimas panašus į narkotinių medžiagų vartojimą tuo, kad gauname malonumą, kurio nenusipelnėme. Panašumas yra ir toks, kad po kurio laiko malonumas vis mažėja ir jį pajusti tampa vis sunkiau. Žmogus, net ir trumpą laiką pabuvęs be telefono, pradeda jausti nemalonius jausmus, jam vis sunkiau kontroliuoti savo elgesį“, - supažindina psichologas.
Jis pabrėžia, kad nuolatinis telefono tikrinimas panašus į lošimą kazino automatais. Žaisdamas su automatu žmogus tikisi laimėti pinigų, o nuolat naršydamas telefone - rasti kažką naujo ir malonaus.
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo socialinių tinklų
Riba tarp kasdienio įpročio ir priklausomybės
„Prieš išsivystant priklausomybei galima pastebėti tam tikrą reguliarų elgesį, tuomet - rizikingą elgesį, žalingą elgesį ir tik vėliau atsiranda priklausomybė. Neuromokslininkai teigia, kad nelankstūs įpročiai veda į priklausomybę. Jie pataria atkreipti dėmesį, jei darosi sunku priimti sprendimus ir valdyti impulsus. Pagrindiniai požymiai, kurie signalizuoja, kad įprotis jau tampa priklausomybe: jums nepavyksta sumažinti telefono naudojimo laiko, negalite atsispirti impulsui pažvelgti į telefono ekraną, naudojatės telefonu ilgiau ir dažniau nei planavote“, - sako pašnekovas.
Taip pat, anot jo, signalizuoti apie priklausomybės išsivystymą gali ir tai, jei ilgą laiką nepatikrinę telefono pradedate jausti nerimą, kitus nemalonius jausmus ir tampate dirglus. „Sukluskite, jei tam, kad pajustumėte pasitenkinimą ar nusiramintumėte, telefonu jums reikia naudotis vis dažniau ir ilgiau. Negerai ir tuomet, jei nuolat galvojate apie telefoną arba jaučiate pareigą jį patikrinti net tada, kai situacija tam nėra tinkama“, - nurodo A. Gudas.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Ekspertas pabrėžia, kad apie priklausomybę signalizuoja ir tai, jei naudojimasis telefonu pradėjo trukdyti darbui, mokslams, santykiams, sumažėjo produktyvumas, pablogėjo miego kokybė. Anot specialisto, tai veda link depresijos, streso, nerimo, vienatvės, sumažėjusios koncentracijos ir blogesnių darbo bei mokslo rezultatų.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai.
Poveikis smegenų veiklai - nenuginčijamas
Psichologas teigia, kad nuolatos girdimi telefono pranešimų signalai gali aktyvuoti dopamino išsiskyrimą. Tačiau tai galioja ne visiems žmonėms, o ir išsiskiriamo dopamino kiekis priklauso nuo paties žmogaus. „Tokiu būdu pranešimų signalai „pagrobia“ mūsų dėmesį ir formuoja įpročius. Žinoma, daug svarbiau tai, kaip jaučiamės tuomet, kai patikriname telefoną. Juk galbūt pranešimas buvo apie nelaimę, kažkieno mirtį, o gal įžeidžiantis ar piktas kažkieno komentaras“, - pasakoja A. Gudas.
Anot jo, nusipirkus naują telefoną verčiau išjungti visus nereikalingus pranešimus. Galima palikti tik pačius svarbiausius, kurie neblaškys dėmesio be jokio reikalo. „Nuolatinis išmaniųjų įrenginių naudojimas veikia smegenis: mažėja pilkosios medžiagos tūris, sutrinka kognityvinė kontrolė, emocijų reguliavimas ir impulsų slopinimas. Pastebimas poveikis ir galinių smegenų skilčiai. Nuolat naudojantis telefonu yra apsunkinamas gebėjimas sutelkti dėmesį“, - pažymi specialistas.
Ekspertas pabrėžia ir tai, kad moksliniai tyrimai rodo, jog jaunoji karta dėl skaitmeninės priklausomybės pasižymi prastesniu emocijų valdymu ir atsparumu stresui. Jaunimui būdinga kantrybės stoka, polinkis greitai ir lengvai gauti pasitenkinimą, lygintis su kitais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Ryšys tarp intensyvaus telefono naudojimo ir emocinės savijautos
Psichologas A. Gudas supažindina, kad moksliniai tyrimai rodo, jog dažnesnis išmaniųjų telefonų naudojimas lemia aukštesnius depresijos rodiklius. „Tai labiausiai būdinga paaugliams ir jauniems suaugusiems. Nuolatinis lyginimasis su tais, kurie už juos turtingesni, gražesni, daugiau pasiekę. Šis lyginimasis verčia jaustis nepilnaverčiais, prastesniais. Taip pat moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti tuomet, jei dažnai bendrauja virtualiai. Gyvas socialinis palaikymas apsaugo nuo depresijos ir izoliacijos“, - sako pašnekovas.
Psichologas paaiškina, kad kiekvienas žmogus turėtų sunerimti, jei nepavyksta sumažinti prie telefono praleidžiamo laiko ir niekaip neišeina atsispirti impulsui patikrinti telefoną vėl ir vėl. „Jei būdami be telefono jaučiate nerimą ir kitus nemalonius jausmus - verta susirūpinti. Jei telefone norisi praleisti vis daugiau ir daugiau laiko, nuolat galvoje sukasi mintys apie telefoną ir laukimą, kada bus galima juo pasinaudoti - nieko gero“, - teigia A. Gudas.
Specialistas ragina virtualų bendravimą palikti komunikuojant su žmonėmis, gyvenančiai užsienyje. Su kitais toks bendravimas turėtų būti naudojamas labiau tam, kad būtų paprasta susitarti dėl gyvo susitikimo.
Telefono naudojimo tendencijos Lietuvoje
„Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė dalinasi, kad jų užsakymu Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie emocinį atsparumą. „Gauti šio tyrimo rezultatai patvirtina, kad perteklinis socialinių tinklų vartojimas ir dažnas telefono tikrinimas yra ypač paplitęs elgesys tarp lietuvių. Be to, priklausomybė kyla ne tik dėl telefone praleisto laiko, bet ir dėl nesugebėjimo palaikyti sveiką santykį su technologijomis“, - aiškina pašnekovė.
Anot jos, 2025-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 3,59 mln. mobiliųjų ryšio SIM kortelių. Tai - žymiai didesnis skaičius, nei šalyje gyvena žmonių. „Taip nutinka todėl, kad daugelis žmonių turi ne po vieną numerį, o dalis SIM kortelių naudojamos tik skambučiams ar SMS žinutėms, be interneto. Žvilgčiojimas į mobilųjį telefoną tapo įpročiu, kuomet įrenginyje tikrinami socialiniai tinklai vos pabudus ir prieš miegą“, - sako S. Varnienė.
Remiantis VU mokslininkų emocinio atsparumo tyrimu, ryškėja aiški sąsaja tarp socialinių tinklų vartojimo įpročių ir psichologinės savijautos. Tyrimas rodo, kad rizikingai socialinius tinklus naudojantys žmonės dažniau pasižymi žemu emociniu atsparumu, o tai reiškia, kad jiems sudėtingiau susidoroti su kasdieniu stresu, emociniais iššūkiais ir informaciniu triukšmu. Rizikingas socialinių tinklų naudojimas laikomas tada, kai socialiniai tinklai yra tikrinami labai dažnai ir jiems skiriama daug kasdienio laiko.
Anot jos, tyrimo rezultatai taip pat atskleidė amžiaus skirtumus. Žemą emocinį atsparumą dažniau turi 18-35 m. žmonės, kurie ir yra aktyviausi socialinių tinklų naudotojai. Pasak tyrėjų, akivaizdu, kad kuo dažniau ir intensyviau naudojami socialiniai tinklai, tuo silpnesnis tampa emocinis atsparumas, mat nuolatinis informacijos srautas, socialinis spaudimas ir lyginimasis su kitais gali didinti nerimą ir mažinti psichologinį stabilumą.
Emocinio atsparumo ir socialinių tinklų naudojimo sąsajos
| Grupė | Emocinis atsparumas | Socialinių tinklų naudojimas |
|---|---|---|
| Rizikingai naudojantys | Žemas | Dažnas ir intensyvus |
| 18-35 m. amžiaus | Dažnai žemas | Aktyvus |
Kaip susigrąžinti kontrolę kasdienybėje?
Ekspertė aiškina, kad socialiniai tinklai yra sukurti taip, kad nuolat trauktų dėmesį. Todėl žmonės vis dažniau pasiima telefoną į rankas to net nepastebėdami. „Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad ekrano laiko stebėjimo ir ribojimo funkcijos tampa vis populiaresnės. Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (26 procentai) jau naudoja mobiliųjų telefonų įrankius, padedančius sumažinti laiką socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, išjungia pranešimus, riboja prieigą prie interneto ar įsirašo specialias laiko valdymo programėles“, - džiaugiasi ekspertė.
Ji aiškina, kad duomenys rodo, jog didžioji dalis tėvų, net 8 iš 10, riboja vaikų laiką internete. 4 iš 10 tėvų (43 procentai) naudoja specialias programėles, skirtas ekranų laikui ar turiniui kontroliuoti. „Matome aiškią tendenciją - tėvų, kurie naudojasi tokiomis priemonėmis, kasmet daugėja. Taigi, tyrimų duomenys indikuoja, kad bendras visuomenės sąmoningumas dėl ekranų laiko valdymo nuosekliai auga, o technologijų teikiamos kontrolės funkcijos tampa vis labiau įprasta kasdienio skaitmeninio gyvenimo dalis“, - sako pašnekovė.
S. Varnienė pataria telefone išjungti nereikalingus pranešimus bei nustatyti aiškias ribas. Taip pat ji rekomenduoja reguliariai daryti skaitmenines pertraukas. Pavyzdžiui, galima kas kažkiek laiko visą dieną nesinaudoti telefonu arba riboti vakarinį naršymą.
Patarimai, kaip sumažinti socialinių tinklų naudojimą.
Žiniasklaidos Įtaka Jaunimui
Pastebėtina, kad daugiausia jaunų žiūrovų televiziją žiūri vakare - tarp 19 ir 22 val. Be to, net daugiau nei penktadalis 10-17 metų nepilnamečių televizorių žiūri ir vėlyvą vakarą - 22-23 val. tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Tai rodo, kad paaugliai yra ypač pažeidžiami žiniasklaidos įtakai.
Žiniasklaidos Poveikis Savęs Vertinimui ir Kūno Įvaizdžiui
Šiuolaikinėje visuomenėje žiniasklaida daro didelę įtaką mūsų savęs vertinimui ir kūno įvaizdžiui. Žiniasklaidoje dažnai pateikiami nerealūs grožio standartai, kurie gali sukelti nepasitenkinimą savo išvaizda ir sumažinti savivertę.
Celiulitas ir Moterų Savivertė
Šiais laikais viena iš pagrindinių moterų nepasitenkinimo savo išvaizda priežasčių yra celiulitas - būklė, paveikianti daugybę moterų visame pasaulyje (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019). Pastebėta, kad moterys, turinčios celiulitą, patiria kasdienių apribojimų, susijusių su aprangos pasirinkimu, fiziniu aktyvumu ir pasitikėjimu savimi (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019). Nors medicininėje literatūroje vis dar trūksta išsamios informacijos apie kosmetinių celiulito gydymo procedūrų psichologinius aspektus, ankstyvieji tyrimai rodo, kad ši problema daro didelį socialinį poveikį moterų gyvenimui (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019).
Pacienčių Požiūris Į Celiulitą Ir Jo Socialinė Įtaka
Tyrimai rodo, kad 86 % moterų, turinčių celiulitą, pastebi jį ir pas kitus, o jų reakcijos skiriasi. Kai kurios moterys lygina celiulito sunkumą (19 %), kitos jaučiasi geriau žinodamos, kad nėra vienintelės su šia būkle (15 %), dar 54 % teigia, kad abi priežastys svarbios vienodai, o 12 % nurodo kitus motyvus. Įdomu tai, kad 50 % moterų mano, jog vyrai pastebi jų celiulitą, o kita pusė teigia priešingai (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019). Žiūrėdamos į veidrodį ir matydamos savo celiulitą, pacientės patiria neigiamas emocijas, tarp kurių dažniausiai pasitaiko nusivylimas (26 %), bet taip pat ir pyktis, kaltė, liūdesys, gėda, diskomfortas bei noras paslėpti problemines vietas.
67 % moterų jaučia gėdą tam tikrose situacijose, o 30 % jų tai patiria dažniau. Tik viena moteris teigė, kad nejaučia gėdos dėl celiulito. Nepaisant to, 63,3 % pacienčių teigia, kad šie jausmai netrukdo kasdieninei veiklai, o 23,3 % mano, kad jie net skatina labiau rūpintis sveikata ir išvaizda. Vis dėlto 13,3 % moterų nurodė, kad dėl to patiria žemą savivertę ir socialinę izoliaciją (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019).
Celiulito Gydymo Motyvai
Pagrindinis pacientų sprendimą gydyti celiulitą lemiantis veiksnys buvo asmeninė motyvacija - ją nurodė 63,3 % moterų. Žiniasklaida turėjo įtakos 20 % pacientų, o 13 % pasirinkimą lėmė partnerių, draugų ar šeimos narių rekomendacijos. Bendrai pacientės tikisi, kad celiulito gydymas padės pagerinti savigarbą ir socialinius ryšius (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019). Asmeninė motyvacija yra glaudžiai susijusi su gyvenimo istorija, tėvų palaikymu, savigarba, kūno įvaizdžio formavimosi procesu bei asmenybės bruožais. Vis dėlto išorinė įtaka, ypač žiniasklaida, yra svarbus veiksnys, formuojantis idealaus kūno sampratą.
Tyrimai rodo, kad žiniasklaida daro didelę įtaką mitybos įpročiams, emocinei būklei ir pasitenkinimui savo kūnu (P. Goldman, M.
Žiniasklaidos Poveikis Moterų Savęs Vertinimui
Pinhas ir kt. su kolegomis tyrė studenčių nuotaikų pokyčius, atsiradusius stebint mados žurnalų nuotraukas su modeliais, reprezentuojančiais lieknumo idealą. Jų išvados parodė, kad tokios vizualizacijos darė tiesioginį neigiamą poveikį moterų emocinei būklei, sukeldamos prislėgtumą ir pyktį (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019). Hawkins ir kt. nustatė papildomus aspektus, rodančius, kaip moterų poveikis žiniasklaidos vaizdams, propaguojantiems lieknumo idealą, gali paskatinti nepasitenkinimą savo kūnu, neigiamas emocijas, valgymo sutrikimus bei sumažintą savivertę (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019).
Neseniai atliktame tyrime dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: viena žiūrėjo realybės šou apie kosmetines chirurgijas, o kita - realybės šou apie namų remontą. Autoriai padarė išvadą, kad dalyviai, ypač tie, kurie buvo internalizavę liekno kūno idealą ir žiūrėjo kosmetinės chirurgijos programą, labiau jautė žiniasklaidos spaudimą būti liekniems (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019).
Smegenų Reakcijos Į Kūno Idealus
Naudodami funkcinį neurovaizdinimą, Friederich ir kt. tyrė 18 sveikų jaunų moterų smegenų reakcijas ir nerimo lygį, matuodami lieknų idealizuotų kūnų (aktyvi būsena) ir vidinių dizainų (kontrolinė būsena) vaizdus. Aktyvioje būsenoje dalyviai inicijavo savo kūno formos apdorojimo tinklą. Autoriai mano, kad smegenų tinklai, susiję su nerimu, kurį sukelia savęs lyginimas su lieknų vaizdų rezultatais, gali būti susiję su kūno nepasitenkinimo geneze ir valgymo sutrikimų pažeidžiamumu (P. Goldman, M. & Hexsel, D., 2019).
Valgymo Sutrikimai ir Vaistų Vartojimas
Mūsų tyrime bulimijos simptomai buvo nustatyti trims pacientams, sudarantiems 10 % imties. Viena savanorė teigė, kad jai diagnozuota bulimija ir ją gydo psichiatras. Panašią proporciją aprašė Alagöz ir kt. tyrimas, nagrinėjęs savigarbą, kūno vaizdavimo skalę ir valgymo požiūrio testus pacientams, kuriems buvo atlikta ...
tags: #socialiniu #tinklu #itaka #emocijoms