Juozas Rackauskas: Biografija ir verslo kelias

Šiame straipsnyje apžvelgiama Juozo Rackausko biografija, jo verslo kelias ir įtaka Lietuvos ekonomikai.

Verslininkai, tokie kaip Augustinas Rakauskas, Ramūnas Karbauskis, Jūratė Žadeikienė, Arūnas Martinkevičius, Tautvydas Barštys, Visvaldas Matijošaitis ir kiti, ženkliai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gerovės. Jų sėkmės istorijos įkvepia ir motyvuoja naujas kartas imtis verslo ir kurti pridėtinę vertę šaliai.

Aukščiausiai sąraše, aštuntoje vietoje, minimas „Senukų“ prekybos tinklo įkūrėjas Augustinas Rakauskas (70 m.), jo turtas vertinamas 156 mln. eurų. A. Rakauskas ėmė plėtoti verslą Lietuvos nepriklausomybės laikais. Veiklą pradėjo nuo prekybos druska: pirkdavo Ukrainoje ir gabendavo į Lietuvą.

Gautą pelną investuodavo į statybinių medžiagų, buitinės chemijos importą į Lietuvą. 1993 m. Kaune buvo atidaryta pirmoji parduotuvė „Senukai“, o po metų jau imtasi didmeninės prekybos. Kiek vėliau pradėtas kurti mažmeninės prekybos tinklas visoje Lietuvoje. Dabar „Senukų prekybos centrą“ lygiomis dalimis valdo „Kesko“ ir Rakauskų šeima.

Tai vienas didžiausių Baltijos šalyse prekybos statybinėmis medžiagomis, buities ir ūkio prekėmis tinklų. A. Rakauskas yra investicijų bendrovės RAZ vadovas ir pagrindinis akcininkas. Įmonė investuoja į nekilnojamąjį turtą, atsinaujinančią energetiką, finansinio tarpininkavimo verslą. Taip pat verslininkas investuoja į viešbučių bei turizmo veiklą. Be to, šeimai priklauso žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“.

Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo istorija Mažeikių gimnazijoje

Pastaruoju metu A. Rakauskas su ilgamečiu partneriu Alvydu Žaboliu žengė į išperkamosios nuomos (lizingo) rinką. Jie sukūrė bendrą įmonę ir su bendrove „Mokilizingas“ veikia Latvijos rinkoje, siekia tapti lyderiais. Verta paminėti, kad po truputį A. Rakauskas savo verslą perduoda sūnui Artūrui Rakauskui, kuris taip pat patenka tarp didžiausių Lietuvos turtuolių. A. Rakauskas žinomas kaip savitą verslo ir gyvenimo filosofiją turintis verslininkas, skleidžiantis ją darbuotojams ir visuomenei.

Kas savaitę „Žinių radijuje“ jis dalijasi mintimis apie verslą ir gyvenimą. Be to, Prienų rajone multimilijonierius yra įkūręs Visuomenės harmonizavimo parką. Kaune gyvenantis Ramūnas Karbauskis (46 m.) yra dešimtoje vietoje. Jo turtas vertinamas 145 mln. eurų. Į verslą jis pasuko 1990 m., įsteigęs uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas“, o šiuo metu yra stambiausias Lietuvos ūkininkas.

R. Karbauskiui priklauso „Agrokoncerno grupės“, „Naisių vasaros“, „Ūkininko patarėjo“, „Šiaulių agrokoncerno“, „Agrokoncerno“, „Corporation Mobiliaria del Baltico“,„Agrokoncerno grūdų“ akcijos, be to, jis yra ŽŪB „Bridai“ dalininkas. Pats R. Karbauskis teigia negalintis pasakyti, kiek vertas jo turtas, nes tektų suskaičiuoti ir atimti skolas bankams, kurios esą siekia šimtus milijonų eurų. R. Karbauskio „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja įvairiems žemės ūkio technikos ir trąšų gamintojams.

Taip pat ir Rusijos „Acron“. Pastaroji - viena didžiausių trąšų gamintojų visame pasaulyje. R. Karbauskis gyvena gana kukliame name, tačiau prie Kauno marių statosi įspūdingą namų kompleksą. Dvyliktoje vietoje minima Kaune gimusi, studijavusi ir gyvenanti Jūratė Žadeikienė (56 m.), „Achemos grupės“ akcininkė. Jos turtas vertinamas 142 mln. eurų. Ši moteris yra Bronislovo Lubio dukra iš pirmosios santuokos.

Vaikų gydytoja dirbusiai J. Žadeikienei priklauso 11,6 proc. „Achemos grupės“ ir 15,2 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,Bega“ akcijų. Jūratės sūnus Adomas Žadeika, B. Lubio anūkas, daug metų buvo laikomas bendrovės įpėdiniu. Koncerno darbuotojai tuo metu tikino, kad B. Lubys savo anūką rengia perimti valdyti verslą. Vis dėlto po netikėtos ir ankstyvos verslininko mirties anūkui atiteko vos 0,5 proc. akcijų.

Taip pat skaitykite: LR Seimo frakcijų sudėtis

Keturioliktoje vietoje yra Kaune gimęs, o dabar Vilniuje gyvenantis Arūnas Martinkevičius (54 m.). SBA koncerno savininko turtas vertinamas 135 mln. eurų. A. Martinkevičius ėmėsi verslo vos baigęs vidurinę mokyklą. Dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, įveikęs privatizavimo iššūkius, jis užėmė vienintelio SBA koncerno prezidento ir akcininko postą. Koncernas užsiima baldų gamyba ir prekyba, trikotažo ir tekstilės gaminiais, nekilnojamojo turto nuoma, didmenine prekyba naftos produktais.

Apie 80 proc. pagaminamų baldų tiekiami tarptautinei Švedijos kompanijai „Ikea“. Koncerną sudaro 30 Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4900 žmonių. Septynioliktoje vietoje minimas Tautvydas Barštys (58 m.), „Kauno grūdų“ įmonių grupės akcininkas, valdantis 124 mln. Eur vertės turtą. 1993 m. įsteigęs „Kauno grūdų“ bendrovę, netrukus verslininkas įsigijo ir „Kaišiadorių paukštyno“ bei „Vilniaus paukštyno“ bendroves.

Pats T. Barštys yra pasakojęs, jog įsigijęs verslą pusę metų studijavo paukštyne, kad suvoktų, kaip viskas vyksta ir kokiu verslu užsiima. Aistringas sporto mėgėjas T. Barštys kolekcionuoja prabangius automobilius, yra lakūnas ir pilotuoja nuosavą sraigtasparnį. Jaunystėje jis įgijo techniko-mechaniko specialybę, tačiau ties tuo nesustojo ir vėliau studijavo verslo administravimą, gyvulininkystės technologijas. O prieš kelerius metus apgynė disertaciją ir įgijo zootechnikos mokslų daktaro vardą.

Aštuonioliktu įrašyto Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (59 m.), „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininko, turtas vertinamas 121 mln. eurų. Išrinktas į Kauno miesto mero postą, V. Matijošaitis pasitraukė iš verslo, bent jau taip paskelbė. Visas verslo vadžias jis perdavė savo sūnui Šarūnui. Šis, atrodo, padedamas tėvo, vagos nepagadino ir toliau plečia verslą. „Vičiūnų grupę“ galima vadinti viena sėkmingiausių Lietuvos įmonių, ji sugebėjo išplaukti į didžiuosius vandenis.

Bendrovė eksportuoja savo produkciją į daugelį pasaulio šalių, be to, Europoje turi kelis fabrikus. Verslininkas, o nuo 2015 m. - ir Kauno meras V. Matijošaitis pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje įsteigė „Vičiūnių“ bendrovę, o vėliau ši sukrovė jam turtus. Iš pradžių įmonė teikė transporto paslaugas, tačiau greitai buvo perorientuota į maisto pramonę. Dabar įmonių grupėje - 80 įmonių iš 17 šalių. Užsiimama ne tik maisto pramone, bet ir nekilnojamojo turto plėtote.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Iš Lenkijos kilęs ir Kaune gyvenantis Stanislawas Michniewiczius (63 m.) įrašytas 22 vietoje. Jis yra didžiausias Lietuvos didmeninės prekybos ir logistikos milžinės „Sanitex“ akcininkas. Verslininko turtas vertinamas 115 mln. eurų. Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ sudarytame didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių 500-tuke „Sanitex“ iš 204 vietos pakilo į 168.

Bendrovė veikia nuo 1992 m. ir savo veiklos sferoje yra lyderė Lietuvoje bei Latvijoje, be to, aktyviai plėtoja veiklą Estijoje, Lenkijoje. Logistikos paslaugas ji teikia tokioms tarptautinėms kompanijoms kaip „Philip Morris International“, dar turi savo didmeninės prekybos tinklą „Cash & Carry“. Tai, kad „Sanitex“ nemažina veiklos apsukų, rodo ir jos valdomos įmonės, nauji pirkiniai: 2014 m. įsigytas didžiausias biuro prekių aprūpinimo tinklas Baltijos šalyse „Officeday“, o birželį „Sanitex“ baigė sandorį ir įsigijo Estijos sandėliavimo bei transportavimo paslaugų įmonę „Agora DC OÜ“.

Sąrašo 24 vietoje esantis A. Rakausko sūnus Artūras Rakauskas yra vienas pirmųjų Lietuvos istorijoje, po truputį perimantis tėvo verslą. 34 proc. bendrovės akcijų jam priklauso dar nuo 1995 metų. Verslininko turtas vertinamas 104 mln. eurų. Šiuo metu jis yra UAB „Senukų prekybos centro“ prezidentas, įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ vadovas bei „Zabolis Partners“, teikiančios verslo plėtros konsultacijas, partneris.

Metų pradžioje „Senukų prekybos centras“ perėmė viso prekybos tinklo valdymą Baltarusijoje ir Baltijos šalyse iš strateginio Skandinavijos partnerio „Kesko“. Parduotuvių tinklas nuo šiol vadinasi „Kesko Senukai“. Koncerno valdyba taip pat įsigijo 100 proc. partnerių parduotuves Latvijoje ir Estijoje valdžiusių bendrovių akcijų. Artimiausiu metu ketinama investuoti apie 100 mln. Eur naujoms parduotuvėms Minske, Taline ir Rygoje atidaryti.

Gegužę prekybos slėnyje „Nordika“ Vilniuje atidaryta nauja moderniausia „Kesko Senukų“ parduotuvė. Šeimai taip pat priklauso „Žinių radijas“, investicijų bendrovė RAZ. Turtuolių rikiuotės 34 pozicijoje minimo Jono Sirvydžio (80 m.) turtas vertinamas 79 mln. eurų. Ilgametis Bronislovo Lubio bendražygis. Buvęs „Achemos“ generalinis direktorius, vienas įmonės kūrėjų ir ilgametis Bronislovo Lubio bendražygis.

Vis dėlto J. Sirvydis „Achemos grupėje“ yra tik smulkusis akcininkas, valdantis beveik 7 proc. koncerno akcijų. Iš generalinio direktoriaus pareigų vyras pasitraukė po verslininko B. Lubio mirties. 2014 m. jis paliko ir koncerno valdybos nario pareigas, tačiau visiškai su „Achemos grupe“ neatsisveikino. Šiuo metu J. Sirvydžio ir kitų akcininkų grupė konfliktuoja su naująja faktine vadove Lyda Lubiene ir kaltina ją neskaidriu valdymu.

Verslininkas su kitais smulkiaisiais akcininkais nori parduoti savo akcijų paketą, tačiau su L. Lubiene nepavyksta susitarti, todėl šių skyrybų klausimas bus sprendžiamas teisme. Vyras įvardijamas ne tik kaip aktyvus verslininkas, bet ir kaip visuomenininkas, dalyvaujantis įvairių organizacijų veikloje. Už nuopelnus J. Sirvydis buvo išrinktas Jonavos garbės piliečiu. T. Barščio sūnaus Tautvydo Barščio (30 m.), įrašyto 39 vietoje, turtas vertinamas 72 mln. eurų.

Jam kartu su tėvu priklauso apie tris ketvirtadalius „Kauno grūdų“ įmonių grupės akcijų. Verslininkas labiausiai žinomas kaip įvairių sporto šakų entuziastas: yra žaidęs krepšinį, dalyvauja automobilių lenktynėse, bėgimo maratonuose, triatlono „Geležinis žmogus“ varžybose. Tėvo bendrovėje jis užima pirkimo grupės vadovo pareigas. Pernai Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porsche“, T. Barštys viršijo leistiną 80 km/val. greitį - važiavo 139 km/val. greičiu.

Tuomet teismas uždraudė jam keturis mėnesius sėsti prie vairo ir skyrė 380 Eur baudą. Vaistinių tinklų savininkas Alvydas Barsteiga (53 m.) minimas 48 vietoje. Jo turtas vertinamas 64 mln. eurų. A. Barsteiga yra pagrindinis bendrovės „CGP Management“ akcininkas (76 proc.). Ši įmonė valdo „Nemuno vaistinės“ grupę, kontroliuojančią didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“.

Grupei taip pat priklauso vaistus ir maisto papildus gaminančios Latvijos bendrovės „Ingen Pharma“ bei „Medigate“, reabilitacijos klinikos „MediCA“. Verslininkas nelinkęs kalbėti apie asmeninį gyvenimą, bet noriai pasakoja apie šinšilų auginimą. Utenos rajone, buvusiame Vaikutėnų mokyklos pastate, laikoma apie 2000 graužikų, vykdoma mokslinė tiriamoji veikla. Jie auginami ne tik dėl mėsos, svarbiausia - dėl kailio. Gyvūnėlis kainuoja 40-60 Eur, o pasiūti kailiniai - apie 30 tūkst. eurų.

51 sąrašo vietoje - Vytautas Rinkevičius (45 m.), „Ryternos“ įmonių grupės savininkas. Verslininkas teigė niekuomet nedirbęs samdomu darbuotoju. Jis dirbo tautodailininku juvelyru, kūrė papuošalus ir juos pardavinėjo. Nepriklausomybės pradžioje verslininkas įsteigė vartais prekiaujančią įmonę „Ryterna“. Perpratusi konstrukcijas ir įgijusi patirties, bendrovė pradėjo gamybą. Per šiek tiek daugiau nei 20 m. ji tapo viena aktyviausių Lietuvos gamintojų ir eksportuotojų.

„Ryterna“, nuo pat veiklos pradžios 1993-iaisiais vadovaujama kauniečio V. Rinkevičiaus, tapo viena sėkmingiausių ir pažangiausių Lietuvos bendrovių, veikiančių visame pasaulyje. Žiniasklaidai verslininkas yra pasakojęs, kad įmonės idėją jam pasiūlė amerikietiški filmai. Nors Vakaruose automatiškai pakylantys garažo vartai nebuvo naujovė, Lietuvoje anuomet šia veikla dar niekas neužsiėmė. Rūta Bagdonavičienė (39 m.), UAB „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė, kurios turtas - 60 mln. Eur, yra 57 vietoje.

Ji kartu su seserimi kontroliuoja „Nacionalinę farmacijos grupę“, kurią sudaro „Gintarinių vaistinių“ bei „Norfos“ vaistinių tinklai, medikamentų didmenininkė „Limedika“. R. Bagdonavičienė yra „Nacionalinės farmacijos grupės“ valdybos narė ir bendraturtė. 2007 m. pabaigoje kontrolinį „Limedikos“ akcijų paketą įsigijo didžiausia Lenkijos farmacijos bendrovė PGF („Polska Grupa Farmaceutyczna“), tačiau seserys vadovauja verslui Lietuvoje.

R. Bagdonaviečienė su vyru valdo kaimo turizmo sodybų Kelmės, Trakų ir Lazdijų rajonuose tinklą „5 sezonas“. Moteris garsėja ekstremaliais pomėgiais: anksčiau pilotavo lėktuvą, nardo, slidinėja, yra aplankiusi visus žemynus. Prieš 7 m. ji kartu su vyru Švedijoje pateko į dviviečio lėktuvo avariją, bet nenukentėjo. Sąrašo 58 vietoje - Jonas Garbaravičius (38 m.), turtas vertinamas 60 mln. eurų.

Jis yra buvusio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus, o buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius yra jo dėdė. J. Garbaravičius nuolat sukosi energetikos versle. Stokholme vadovavo energetikos įmonei, prekiaujančiai elektra Skandinavijoje bei Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, 2007 m. įkūrė investicijų bendrovę „Scaent Baltic“, kuri valdė 49 proc. energijos tiekimo įmonės „INTER RAO Lietuva“ akcijų.

2012 m. Varšuvos biržoje įgyvendino pirminį viešą siūlymą (IPO) ir pardavė „INTER RAO Lietuvos“ akcijų už 22,5 mln. eurų. Po šio sandorio J. Garbaravičius investuoja į NT ir kitus projektus Londone. 2016 m. jo valdoma įmonė „JG Investment Management“ pardavė bendrovių „Orion Asset Management“ ir „Orion Securities“ akcijas. Analitikų vertinimu, šio sandorio vertė siekė 4-5 mln. eurų. Tiesa, J. Garbaravičius liko investavęs į kai kuriuos „Orion“ valdomus fondus. „JG Investment Management“ su Nerijumi ir Nemunu Dagiliais taip pat valdo baldų gamybos įmonių grupę „Nordic Idea“.

Nors didžiąją dalį verslo perkėlė į Londoną, liko Lietuvos mokesčių rezidentas.

Kiti į TOP 500 sąrašą patenkantys kauniečiai:

• 67. Saulius Butkus, prekyba, „Sanitex“, 54 mln. Eur
• 72. Žydrūnas Ilgauskas, krepšinis, 50 mln. Eur
• 80. Loreta Skorupskienė, alkoholio gamyba, „Boslita ir ko“, 45 mln. Eur
• 94. Aurelijus Rusteika, mažmeninė prekyba, „Topo grupė“, 40 mln. Eur
• 104. Mečislovas Rondomanskas, nekilnojamasis turtas, 35 mln. Eur
• 106. Vytautas Švirinas, nekilnojamasis turtas, 35 mln. Eur
• 132. Valdas Krasnickas, prekyba, nekilnojamasis turtas, prekybos miestelis „Urmas“, 25 mln. Eur
• 136. Algirdas Pašukevičius, prekyba, nekilnojamasis turtas, prekybos miestelis „Urmas“, 25 mln. Eur
• 137. Arvydas Sabonis, krepšinis, 25 mln. Eur
• 138. Birutė Andriuškaitė, maisto pramonė, „Vičiūnai“, 24 mln. Eur
• 140. Šarūnas Jasikevičius, krepšinis, 23 mln. Eur
• 145. Linas Kleiza, krepšinis, 22 mln. Eur
• 161. Marijus Mazuchas, maisto pramonė, „Galinta ir partneriai“, 20 mln. Eur
• 163. Arvydas Povilaitis, tekstilės pramonė, „Audimas“, 20 mln. Eur
• 164. Rimvydas Povilaitis, tekstilės pramonė, „Audimas“, 20 mln. Eur
• 178. Borisas Mazuchas, maisto pramonė, „Galinta ir partneriai“, 18 mln. Eur
• 184. Janita Januškauskaitė-Plungė, mažmeninė prekyba, „Kika“, 18 mln. Eur
• 185. Darius Vaičiulis, mažmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas, 18 mln. Eur
• 188. Violeta Gureckienė, parduotas verslas, „Mitnija“, 17 mln. Eur
• 190. Sigitas Kavaliauskas, statyba, „Mikrovisatos valda“, 17 mln. Eur
• 193. Darius Songaila, krepšinis, 17 mln. Eur
• 197. Diana Kacienė, lošimai, „Tete-a-tete“, 16 mln. Eur
• 213. Raimundas Petrikas, nekilnojamasis turtas, Kauno automobilių turgus
• 218. Samoilas Kacas, lošimai, „Tete-a-tete“, 13 mln. Eur

Šiame sąraše galima rasti įvairių sričių atstovų, kurie savo sunkiu darbu ir verslumu pasiekė didelių aukštumų. Jų pavyzdys rodo, kad Lietuvoje galima sėkmingai kurti verslą ir prisidėti prie šalies ekonominės gerovės.

Straipsnyje pateikiami verslininkų pavyzdžiai iliustruoja, kaip įvairūs žmonės, pradedant nuo prekybos druska iki modernių technologijų, sugebėjo sukurti sėkmingus verslus ir tapti vienais turtingiausių Lietuvos žmonių. Tai įkvepia ir motyvuoja naujas kartas imtis verslo ir siekti aukštumų.

tags: #rackausko #partine #priklausomybe