Šiuo metu užsienyje gyvena apie 12 tūkstančių žmonių, gaunančių pensiją iš Lietuvos.
Pensijos mokėjimo tvarka gyvenant užsienyje
Tiesa, pati sistema veikianti taip, kad žmogui, deklaravus išvykimą iš Lietuvos, pensijos mokėjimas būna nutrauktas, o atstatomas tik tada, kai „Sodra“ gauna reikiamus dokumentus.
Laiku jų nepateikus, pensijos mokėjimas yra sustabdomas. Pateikus dokumentą vėliau, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo sustabdymo dienos.
Iki šiol kiekvienas užsienyje gyvenantis ir pensiją iš Lietuvos gaunantis žmogus iki metų pabaigos privalėjo paštu atsiųsti „Sodrai“ pažymą, įrodančią, kad jis gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Dokumentas turėjo būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba tos šalies kompetentingos įstaigos („Sodros“ atitikmens) darbuotojo.
„Sodra“ informavo, kad tokių dokumentų pateikimo tvarką apibrėžia įstatymai ir tarptautiniai susitarimai, o nuo šių metų spalio 1 d. atsirado galimybė sutvarkyti šiuos formalumus vaizdo pokalbio internetu metu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Atsiradus naujai paslaugai, tapatybės patvirtinimo procedūra bus paprastesnė. „Reikiamus dokumentus galima pateikti vaizdo pokalbio internetu metu, o tapatybės patvirtinimui naudojamos elektroninės priemonės“, - teigė „Sodros“ atstovai.
„Tai supaprastino bendravimą su „Sodra“ ir leidžia greičiau bei patogiau spręsti klausimus, susijusius su pensijų mokėjimu, be būtinybės fiziškai atvykti į „Sodros“ padalinius ar siųsti notaro patvirtintus dokumentus paštu.
Aiškinta, kad pokalbio metu reikia parodyti dokumentus, tokius, kaip senatvės pensijos, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai turi parodyti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei galiojantį užsienio valstybės, kurioje gyvena, išduotą dokumentą, kuriuo remiantis galima nustatyti, kad asmuo gyvena toje užsienio valstybėje.
„Po vaizdo pokalbio internetu žmogui nebereikia nieko daryti. „Sodros“ specialistas pats užpildo tapatybės patvirtinimo vaizdo pokalbio internetu pažymą, ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam „Sodros“ padaliniui. Po šios pažymos išdavimo, jei vaizdo pokalbio metu pateikti tinkami dokumentai, pensijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų metų gruodžio 31 d.“, - teigė „Sodra“.
Užsienio lietuvė ir aktyvistė Sandra Paulauskė aiškino, kad tokia praktika taikoma ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose užsienio šalyse. Štai Jungtinė Karalystė (JK) taip pat kasmet siunčia laiškus Lietuvoje gyvenantiems pensininkams, kuriems priklauso išmoka iš JK.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
„Tai yra kontrolė patikrinti, ar žmogus gyvas. Nepasitvirtinus iki gruodžio 31 - pensija nutraukiama, tačiau iškart atstatoma, kai žmogus pateikia reikiamą formą“, - tikino ji.
„Ankstesniais metais kas penktas pensijos gavėjas pavėluodavo laiku pateikti reikiamus dokumentus, todėl pensijos mokėjimas šiems gavėjams buvo trumpam sustabdomas.
Tikimės, kad įvedus vaizdo pokalbių internetu paslaugą, šis skaičius sumažės. Jau dabar žmonės aktyviai naudojasi galimybe patvirtinti savo tapatybę ir buvimo vietą vaizdo skambučio metu. Vidutiniškai per dieną pokalbiui internetu registruojasi apie 50-70 žmonių“, - teigė institucija.
Kita svarbi informacija:
- Iki 1995 m. Mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos.
- Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei asmuo išvyksta gyventi į ES/EEE/JK/Šveicariją.
- Jei gyvenate kitoje ES šalyje, prašymą turite pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai. Jūsų prašymas kartu su E213 forma bei su kitais reikiamais duomenimis bus perduoti Lietuvai.
Kontaktai išsamesnei informacijai gauti:
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
- „Sodros“ Informacijos centre telefonu: +370 5 250 0883
studijų užsienyje patarimai, kuriuos BŪTINA išgirsti iš žmogaus, kuris persikėlė gyventi nuolat po studijų programos
Studijos užsienyje: galimybės ir populiarios kryptys
Edukacinės bendrovės „Kalba.lt“ studijų užsienyje vadovas Nerijus Leškys teigia, kad labai dažnai girdi, jog esą iš Lietuvos išvyksta gabiausi ir geriausiai besimokantys jaunuoliai, tačiau taip nėra: „Neretai universitetuose užtenka, kad pažymių vidurkis siektų 8.
N. Leškys pasakoja, kad stojimai į užsienio aukštąsias mokyklas kardinaliai skiriasi nuo stojimų į Lietuvos universitetus: „Užsienyje viskas dažniausiai prasideda rugsėjo mėnesį, daugelyje šalių jau rudenį galima pateikti prašymus studijuoti.
Skirtingose šalyse labai skirtingi galutiniai terminai, kada galima aplikuoti. Kai kur stojimai gali baigtis dar sausio 15 dieną: tokios programos vadinamos „Numerus Fixus“, t. y. Skandinavijos šalyse stojimo laikotarpis - labai trumpas: pavyzdžiui, Danijoje iš viso - apie 1,5 mėnesio, t. y. nuo vasario 1 iki kovo 15 d. Jeigu kaip pavyzdį pateiksime Suomiją, tai šioje šalyje stojimo į aukštąsias laikotarpis tęsiasi tik apie 2 savaites, o viskas vyksta sausio mėnesį.
Tačiau N. Leškys atkreipia dėmesį, kad vis dar galima stoti į didžiąją dalį užsienio aukštųjų mokyklų.
Dokumentai reikalingi stojant į užsienio universitetus:
- Motyvacinis laiškas
- Rekomendacija iš mokyklos
- Gyvenimo aprašymas (CV)
- IELTS egzamino rezultatas
Studijų užsienyje ekspertas teigia, kad labai dažnai visi pasimeta dėl stojimo į Didžiąją Britaniją datų: galutinis terminas yra sausio 15 d., ir visi galvoja, kad ten stojimai jau baigėsi. Tačiau daugelis nesupranta, kad tai yra pirmasis etapas, kada galima pateikti paraiškas, antrasis etapas prasideda pasibaigus pirmajam ir tęsiasi iki pat birželio 30 d. Iš esmės jie per daug niekuo nesiskiria, tik į kai kurias programas sumažėja vietų. Šios informacijos nežino apie 90 proc.
N. Leškys pastebi, kad visą stojimo planą aukštyn kojomis apversti gali netikėti valstybinių egzaminų rezultatai. „Tikrai yra labai daug klientų, kurie kreipiasi jau po egzaminų, nes negali įstoti ten, kur nori, o užsienyje formatas - truputį kitoks. Ten vertinami ne tik akademiniai dalykai, jie nėra taip sureikšminti, kaip Lietuvoje.
Kaip minėta, užsienio aukštosioms mokykloms reikia pateikti motyvacinį laišką ir rekomendaciją, CV, IELTS egzamino rezultatus. Taigi, būna, kad į mus jaunuoliai kreipiasi ir vasaros viduryje, ieškodami galimybių studijuoti nuo rudens“, - pasakoja N.
Anksčiau studijų užsienyje lyderė buvo Didžioji Britanija, tačiau viskas pakito šaliai išstojus iš ES (po „Brexit’o“). Tuo metu kardinaliai keitėsi stojimo į Didžiąją Britaniją finansinės sąlygos: „Mes netekome privilegijos, kurią turėjome anksčiau: galėdavome gauti finansavimą studijoms“, - teigia N.
Jis dar prieš pusmetį būtų sakęs, kad populiariausia studijų užsienyje kryptis - Nyderlandai, bet dabar specialistas pastebi tendenciją, kad tarp stojančiųjų svetur labai stipriai populiarėja Vokietija. Turbūt ją pašnekovas išskirtų kaip kitų metų studijų kryptį Nr.
Studijų užsienyje žinovas pasakoja, kad būsimieji studentai ne visada kaip apie potencialią studijų kryptį pagalvoja apie Belgiją ar Nyderlandus, nes mano, kad reikia mokėti tos šalies kalbą: „Galiu visus užtikrinti, kad ten, kur vyksta lietuviai, nesvarbu, ar į Italiją, Ispaniją, Šveicariją ar Prancūziją, 99 proc. studijos vyksta anglų kalba.
Populiarios studijų kryptys:
- Nyderlandai
- Vokietija
- Belgija
Bet jeigu pasirinkote studijas ne anglų kalba (pavyzdžiui, Italijoje italų k.), jūs privalote mokėti akademinę kalbą: bendrinės neužtenka. Lietuviai, deja, kitų kalbų taip gerai nemoka, išimtys - labai retos“, - teigia N. Jeigu kalbėtume apie nemokamas studijas, visuomet pirmasis raktinis žodis yra Skandinavija: Danija, Švedija, Suomija.
Kaip teigia N. Leškys, tai tikras studentiškas finansavimas: be palūkanų, baigus universitetą kredito įmonė laukia, kol absolventas įsidarbins, pradės uždirbti atitinkamas pajamas ir t. t. Tik tuomet po tam tikrą dalį sumos pradedama grąžinti į fondą. Reikia grąžinti analogišką sumą, kokią studentas būna pasiskolinęs, t. y. be palūkanų.
Finansavimą studijoms taip pat galima gauti Airijoje, jei abiejų tėvų pajamos per metus neviršija 50 tūkst. Studijuoti nebrangu Nyderlanduose: visuose universitetuose, išskyrus privačius, studijos metams kainuoja 2300 eurų. Ten studijos - labai kokybiškos: „Daugelis galvoja, kad užsienyje yra brangiau, bet kai padarai kruopščius namų darbus, viskas pradeda atrodyti šiek tiek kitaip“, - teigia N.
„Dažnai jaunuoliai labai domisi studijomis JAV, Australijoje. Tačiau konsultuodamas apie studijas šiose šalyse užduodu klausimą, ar mokiniai žino, kiek jos kainuoja? Ir tada sulaukiu atsakymo, kad jie dar nežiūrėjo. Taigi, jei akademiškai esi nerealiai stiprus, dalyvauji olimpiadose, esi daug pasiekęs sportininkas, tada dar turi galimybę pretenduoti į stipendijas.
Pašnekovas paneigia mitą, kad, norint studijuoti svetur, reikia būti turtingų tėvų atžala: „Turėjau jaunuolį, kuris augo su močiute, bet iš pensijos ji negalėjo vaikino išleisti studijuoti į Didžiąją Britaniją. Taigi, vaikinas iš Ariogalos atvyko į Kauną ir 3 mėn. dirbo „Akropolyje“ veikusiame „Čili kaime“. Jaunuolis užsidirbo pinigų bilietui, kitoms reikmėms, tuomet išskrido į Londoną, prieš studijas susirado darbą.
N. Leškys lygina save su gydytoju, pas kurį atėję pacientai sako: „Man čia truputį skauda.“ Kreipiantis dėl studijų taip pat neužtenka žinoti, kad norite mokytis kitoje šalyje: „Man reikia žinoti, kaip tu mokaisi, kokią studijų programą nori studijuoti, koks turimas biudžetas. Kalbant apie pasirinkimus, galbūt vienoje ar kitoje šalyje nėra tų studijų programų, kurias norėtumėte rinktis.
Kartais studijos būna gerokai brangesnės, negu stojantieji tikisi, ir t. Dar daug lemia, ar studentas studijų metu norės dirbti. Mūsų šalyje dieninio skyriaus studentams dirbti sudėtinga, užsienyje studentai skatinami išnaudoti savo potencialą, oficialiai jiems leidžiama dirbti 20 val. „Palinkėčiau kiekvienam ateiti į konsultaciją, kad suprastumėte, jog visi turi vienodas ir tikrai palankias galimybes“, - sako N.