Salomėja Nėris (1905-1945) - viena iškiliausių ir talentingiausių XX amžiaus Lietuvos poečių. Jos tikrasis vardas - Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, tačiau literatūros istorijoje ji geriausiai pažįstama meniniu slapyvardžiu. Poetės gyvenimas atspindi sudėtingus istorinius laikotarpius - nepriklausomybės praradimą, okupacijas ir sovietinės ideologijos pokyčius. Nėris nėra tik menininkė, bet ir asmenybė, kuri savo talentą panaudojo literatūros ir kultūros plėtrai.
Salomėjos Nėries kūryba yra plačiai pripažinta ir vertinama dėl jos estetinės vertės, kalbinio meistriškumo ir gebėjimo giliai analizuoti ir perteikti asmenines patirtis bei emocijas. Ji gvildena švietimo, tėvynės meilės ir politinių ideologijų temas.
Salomėja Nėris 1937 m.
Neoromantizmo įtaka Nėries kūrybai
S. Nėries (1905-1945) poezija - ne idėjų, ne filosofinė poezija. Jos lyrika kyla iš jausminių patyrimų, iš konkretaus gyvenimo užrašymo. S. Nėries eilėse atvirai išrašomas tiktai savas gyvenimas. Išrašoma tai, kas yra be galo asmeniška, kas tik vieną kartą lemta patirti žmogui, ir kiekvienam kitaip, kas lemta tik jam vienam.
Dėl to jos poeziją skaitome itin biografiškai. Poetė gimė Suvalkijoje, Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime. Augo tradicijų besilaikančioje šeimoje. Vilkaviškio gimnazijoje priklausė katalikiškai ateitininkų organizacijai, pradėjo rašyti dienoraštį, eilėraščius. Kauno Vytauto Didžiojo universitete (čia studijavo lietuvių ir vokiečių kalbas bei literatūrą) priklausė „Šatrijos“ meno draugijai, pagarsėjo kaip daug žadanti katalikiškos pasaulėjautos poetė, išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927). Trejus metus dirbo mokytoja Lazdijuose. Išgyvenusi pasaulėžiūrinį lūžį, nemokytojavo, vertė knygas (ją pasikvietė į Kauną ir globojo V. Mykolaitis-Putinas). 1934-1936 metais dėstė Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Išleido trečiąjį rinkinį „Per lūžtantį ledą“ (1935). 1936 metais ištekėjo už skulptoriaus Bernardo Bučo, įsikūrė Palemone, iki 1940 metų dirbo Kauno III gimnazijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinis pedagogas gimnazijoje
Jaunystėje poetė itin jautri, mimoziška, valdoma stiprių emocijų. Jų reikšti atvirai nemoka, kaip ir lengvai, paviršutiniškai bendrauti. Uždara ir drovi, tad jausmų audras išgyvena tyliai. Ypač tiki jausmo jėga, jausmo visagalybe.
Nėries poezijoje išsakomi asmeniškam sielos gyvenimui svarbūs dalykai. Įsijautimas į savo emocijas yra pagrindinė poetės būsena. Eilėraštis kyla iš reagavimo į konkrečias situacijas. Jaunystės eilėraščių temos beveik sutampa su dienoraščio įrašais. Poetės lyrika - iš širdies gelmių ištryškusi emocijų versmė, vidinio gyvenimo biografija, nuausta iš jausmo niuansų ir hiperbolių. Nėriai artima jausmus aukštinanti, jausmu grįsta romantikų poezija. Jos eilėse „širdis“ yra jausmo metafora bei gyvo, jaučiančio žmogaus metonimija. Nėris - ne tik trapi asmenybė, bet ir užsispyrusi, ambicinga, didelių kūrybinių siekių, atvira dvasia pasitinkanti gyvenimo išbandymus.
Poetė nepalūžta dėl to, kad suvokia paties gyvenimo vertę. Vis labiau suvokia ir savo talentą. Poetei svarbiausia - „išdidi, drąsi, nekasdieniška siela“, stiprus gyvenimo jausmas. Poetė teigia, kad jos poezija yra labai arti gyvenimo.
Jaunystėje Nėris rašo labai daug, bet ne visus eilėraščius spausdina periodikoje, o dar mažiau rinkiniuose. Į pirmąjį rinkinį iš daugiau kaip šimto eilėraščių atrenka tik trisdešimt septynis. Jaunystės lyrikoje didžiausią pėdsaką palieka impresionizmas, simbolizmas, neoromantizmas bei XX a. pradžioje madinga poezijos, muzikos ir tapybos sanpyna, bandymas šiuos menus sieti, suartinti. Jos eilėraščio meniniame vaizde pinasi atpažįstamo pasaulio detalės ir fantastiniai reiškiniai (slibinai, sfinksai, kiparisai). Jie yra nuoroda į būties paslaptį. Nėries literatūrinė vaizduotė artima M. K. Čiurlioniui (stebinčios akys, aukuras, banga).
Eilėraštis "Anksti rytą"
Tai pirmasis pirmojo Nėries rinkinio eilėraštis. Kadangi jo pavadinimas „atiteko“ ir visam rinkiniui, eilėraštį galima laikyti programiniu, t.y. išreiškiančiu autorės estetines pozicijas, vertybes, tikslus. Eilėraščio centre - dramatizmo dar nepaliestas, šviesus subjekto įžengimas į gyvenimą („aš su saule ateinu“), pasiryžimas pažinti tai, kas dar nepažįstama („versiu knygą neskaitytą“), savosios vertės suvokimas („Rytą auksu parašytą / Savo vardą aš randu“). Eilėraštyje esančios laiko (anksti rytą) ir erdvės (nuo rytų lig vakarų, žemė) nuorodos nėra konkrečios. Tai greičiau simbolinio, romantinį maksimalizmą įkūnijančio vaizdo pagrindas. Dauguma eilėraščio žodžių ar žodžių junginių turi kraštą, ribą, didelį kiekį, kitaip tariant, maksimalumą žyminčią reikšmę: „anksti rytą“, „daug naujų skambių vardų“, „daug auksinių valandų“, „jauna būti amžinai“. Tai liudija romantinę subjekto pasaulėjautą. Ją patvirtina ir subjekto, kalbančiojo aš išskirtinumas. Eilėraštyje dominuoja aš ir tiesiogiai neįvardintų kitų priešstata: Pirmojoje strofoje „parašyta / Daug naujų skambių vardų“, o paskutinėje išskiriamas tik vienas, pažymėtas tradiciniu išskirtinumo požymiu (auksu): „Rytą auksu parašytą, / Savo vardą aš randu.“ Antrojoje strofoje aš ir kiti vėl atsiduria skirtingose pusėse: vienoje - žemės pavergti (t.y. sustabdyti) keleiviai be sparnų (sparnai - tipiškas romantinio herojaus atributas), kitoje - aš, lydimas saulės. Žemiškosios ir dangiškosios sferos priešstata būdinga romantizmui.
Taip pat skaitykite: Pagalba ir įkvėpimas socialiniame darbe
Rinkinyje vyrauja meilės išgyvenimai (ilgesys, erotiniai potyriai, laiško laukimas, neviltis). Išskleidžiami įvairiausi meilės pavidalai: meilė, nepaisanti taisyklių; maištaujanti; pražūtinga; našlaitiškoji; ištikimoji; likimiškoji. Meilė - pagrindinė emocija. Į ją sutelkta visa būties esmė. Rinkinio eilėraščių poetinė emocija labai stipri, labai atvira. Tuo visiškai atviru jausmu Nėris išsiskiria iš kitų neoromantikų. Jausmai išsakomi tiesiai, karštai; išrašomi lyg manifestas ar testamentas.
Nėries eilėraščių lyrinis subjektas neturi ir ironiško santykio su savo išpažintimi, nemeluoja savo jausmų, neapsimeta („Aš nieko neėmiau - už viską sumokėjau / Širdies krauju - nemirštama daina.“). Nėries poezijoje jausmai ne slopinami, o, atvirkščiai, sustiprinami, hiperbolizuojami. Tokiu emocijų sutirštinimu kai kurie eilėraščiai primena nepriklausomoje Lietuvoje dainuotus jausmingus romansus apie nelaimingą meilę, apviltą džiaugsmą. Nėries eilėse veikia romanso personažai (elgeta, demonas, čigonė), išplėtojamos romanso situacijos (išsiskyrimai, išdavystės, pažadas mylėti amžinai, kerštas, nežinomas likimas), vartojamas romanso stilius (hiperbolės, jausmingos intonacijos). Romansas Nėries poezijoje veikia kaip ryški literatūrinė forma, intertekstas, kurį poetė panaudoja estetiškai, subtiliai. Romanso poetiką ji taiko romantinės asmenybės ir aplinkos konfliktui išreikšti, stipriai išjausto gyvenimo tėkmei išsakyti.
Antrojo rinkinio eilėse vyrauja rudeniška nuotaika (pirmojo rinkinio - pavasariška). Jaunystė čia trumpa kaip vasara. Rudeniškieji eilėraščiai kalba apie praradimą, liūdesį. Pajuntama ne tik laiko tėkmės galia, bet ir meilės patirties svarba. Meilė sustiprina pojūtį, kad kiekviena išgyventa akimirka labai svarbi ir vertinga („Kada manęs nebus“). Sielos gyvybingumu vertingas visas gyvenimas. Eilėraštyje nepasakojama jausmų istorija, nesipainiojama prieštaringuose jausmuose. Lyrinio subjekto jausmai vientisi ir skaidrūs. Eilėraščiu išskleidžiama viena vienintelė mintis.
Salomėja Neris Sibire patyrė dvasios sukrėtimą, kuris sąlygojo jos atgailą ir persvarstymą. Anksčiau ji buvo stipriai susijusi su tuometine vyraujančia ideologija, džiaugdamasi valdžios palankumu ir net kūrė poemą apie Staliną. Tačiau vėlesniame gyvenimo tarpsnyje poezijoje atsispindi gilesnė introspekcija ir nerimas dėl praeities sprendimų.
Poezijos kritika išryškina Salomėjos Neries kūrinių meniškumą ir gilumą. Nors charakterizuojama kaip trečiojo fronto atstovė, jos poezijoje gausu lyrizmo ir gyvybės apraiškų. Nepriklausomai nuo politinės kritikos, jos kūryba lieka aktualia: eilėraščiuose jaučiama ne tik laikmečio dvasia, bet ir tikėjimas bei dieviškoji malonė.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
tags: #salomeja #neris #eilerasciai #apie #motinyste