Lietuvoje veikia trijų pakopų kaupimo senatvės pensijai sistema. Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.
Darbo temos aktualumas pagrįstas tuo, kad pensijų kaupimas yra dar naujas dalykas Lietuvoje ir dėl susidariusios pasaulinės krizės palietusios mūsų šalį šiuo metu pensijų sistemą ruošiamasi pertvarkyti. Darbo objektu pasirinkta pensijų sistemos reformos Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį.
Moksliniai Tyrimai ir Metodai
Rašant darbą taikyti įvairūs mokslinio tyrimo metodai. Lyginamosios analizės metodas padėjo lyginamuoju aspektu įvertinti Lietuvos ir Vokietijos pensijų sistemą. Mokslo literatūros, teisės aktų bei įvairių straipsnių internetinėje erdvėje analizės metodas, kurio pagalba aptariamas teorinis pensijų sistemų temos aspektas, įvertinamas įstatymų teisinis reglamentavimas, aptariamos šių dienų pensijų sistemos aktualijos. Apibendrinimo metodo pagalba siekiama apibendrinti informaciją ir pateikti išvadas. Atliekant kiekybinį tyrimą, skirtą išsiaiškinti gyventojų informuotumui apie senatvės pensijų sistemą ir privačius pensijų fondus, buvo taikyta anketinė apklausa, matematinės statistikos metodas, gautų rezultatų analizė.
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
- apibūdinti Lietuvos pensijų sistemų modelius kitų užsienio šalių pensijų sistemų kontekste, aptariant teorinę mokslinę literatūrą;
- išanalizuoti ir įvardyti Lietuvos II pakopos kaupiamųjų pensijų fondų teisinio reglamentavimo, rizikos veiksnių bei veiklos Lietuvoje problemas, analizuojant Lietuvos įstatymų bazę bei mokslinę literatūrą;
- įvertinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie senatvės pensijas ir privačius pensijų fondus, atlikus konstatuojamąjį tyrimą ir išanalizavus jo metu gautus duomenis;
- numatyti pensijų reformos perspektyvas bei tobulinimo kryptis Lietuvoje, sumuojant ir apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus.
Esminiai Faktai apie Lietuvos Pensijų Fondus
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Siekdama ilgalaikio finansinio tvarumo ir stabilumo mūsų šalies pensijų sistemoje, LIPFA nuolat stebi Lietuvos pensijų fondų rezultatus, teikia analizę bei rekomendacijas investavimo politikos klausimais. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, kuriuos nulėmė kontroversiški JAV ekonominiai sprendimai, situacija stabilizavosi. Per pirmus devynis šių metų mėnesius, nepaisant stiprių rinkų svyravimų pirmąjį ketvirtį, vidutinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža yra teigiama ir siekia +2,58 proc. Nuo 2025 metų pradžios fonduose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų ir sugeneravo +3,2 proc. Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44-50 m. amžiaus kaupiantieji. Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo - išaugo +98,5 proc. Bendras III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.
Investicinė Grąža ir Sukauptas Turtas
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie investicinę grąžą ir sukauptą turtą Lietuvos pensijų fonduose:
| Fondas | Investicinė grąža (2025 m. III ketv.) | Kapitalo augimas nuo 2019 m. |
|---|---|---|
| 65-71 m. amžiaus grupė | +3,23 proc. | N/A |
| 44-50 m. amžiaus grupė | N/A | +98,5 proc. |
| 51-57 m. amžiaus grupė | N/A | +78,4 proc. |
| Mišraus investavimo fondai (III pakopa) | +3,03 proc. (svertinis vidurkis) | N/A |
Naujovės ir Pokyčiai Pensijų Sistemoje
Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius. Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo. Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį.
Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė.
Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Ekspertų Nuomonės ir Rekomendacijos
„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Dažnai pateikiant skaičiavimus nutylima, kad II pensijų pakopoje prie jūsų mokamos sumos dar prisideda ir valstybė. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. O didesnė rizika visada reiškia ir didesnę tikimybę, kad pinigų suma ne padidės, o sumažės. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T.
„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Tai nėra tiesa - dalį sukauptų lėšų teks atiduoti Sodrai. Kokia dalis konkrečiu atveju - reikėtų tikslintis pačios Sodros sistemoje. Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, - dėmesį atkreipia T.
„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Maratone pasitaiko įvairių kilometrų, bet ilguoju laikotarpiu distancija būna sėkminga“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų. „Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų. Tačiau tam tikras išvadas galima daryti jau dabar“, - spaudos konferencijoje sakė A. Šilgalis.
Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pensijų Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas
Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus, kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m.
Vienas iš labiausiai gajų naratyvų apie kaupiamąją pensijų sistemą yra nepalankios demografinės tendencijos Lietuvoje. Tuo tarpu, sakoma, kad kaupiamoji pensijų sistema yra tas modelis, kuris atsvers socialinio draudimo pensijų sistemos problemas, kylančias iš visuomenės amžėjimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad kaupiamoji pensijų sistema nėra panacėja nepalankių demografinių sąlygų kontekste. Kadangi pensijų sistemos tikslas yra užtikrinti vartojimą išėjus į pensiją. Tai reiškia, kad svarbu išmokos dydis ir ką už tai gali įsigyti.
Visame pasaulyje sparčiai senstant gyventojams, valstybės susiduria su problemomis rengiant pensijų sistemas ir ieško skirtingų sprendimų. „Tokios reformos yra nepopuliarios, nes pažeidžiami didelių grupių interesai, tačiau anksti pradėtas pensijų reformų įvedimas žmonėms suteikia laiko prisitaikyti“, - teigia ekspertas Karlas Hinrichsas, kuris Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune skaitė paskaitų ciklą apie pensijų sistemas ir reformas Europoje.
Pasak K. Hinrichso, minėtų problemų galima išvengti pasirinkus vieną iš dviejų alternatyvų. Pirmoji - užkrauti naštą dabartiniams arba būsimiems pensininkams, sumažinant valstybinių pensijų lygį ir atliekant dalinį arba neatliekant jokio pensijų patikslinimo atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio kėlimą. Kita galimybė yra pagerinti darbuotojų ir pensininkų proporciją keliant pensinį amžių.
„Tikiu, kad laipsniškai kelti pensinį amžių, susiejant jį su gyvenimo trukmės raida, yra pati perspektyviausia strategija. „Senatvės pensijų klausimas yra labai sudėtingas ir kelia daug diskusijų“, - teigia VDU Finansų katedros docentė dr. Dalia Kaupelytė.
„Lietuvos pensijų sistema praeitais metais minėjo 20-metį, tačiau ji vis dar neišpildo jai keliamų lūkesčių. Reformos yra būtinos, o jų įgyvendinimas nėra paprasta užduotis. 2014 m. „Lietuvoje jau yra įgyvendinama dalis pensijų reformos priemonių. Iki 2025 m. pamažu ilginamas senatvės pensijų amžius, kol pasieks 65 m. Ekspertų įsitikinimu, pensijos turi skirtis priklausomai ne tik nuo to, kiek laiko buvo išdirbta, bet ir nuo išsilavinimo ir darbo pobūdžio. Nepaisant to, turi būti užtikrinta minimali pensija visiems, kuri garantuotų, kad žmogus galėtų išgyventi.
„Pensijų sistema turi apsaugoti nuo skurdo senyvame amžiuje, suteikdama tam tikrą vidutinių pajamų procentinę dalį išėjusiems į pensiją. Valstybines ir privačias pensijų sistemas suderinančios schemos turėtų išmokėti pensijas, pakeičiančias tam tikrą ankstesnių asmens pajamų procentinę dalį, tam, kad profesinio gyvenimo metu įgyta ekonominė padėtis būtų išlaikyta ir išėjus į pensiją“, - aiškina K. Tačiau nereikia pamiršti, kad pensijų sistema turėtų prisiminti ir tuos, kurie negalėjo turėti nepertraukiamo užimtumo, nes kurį laiką nedirbo (pavyzdžiui, rūpinosi vaikais arba senjorais, tapo neįgalūs prieš pasiekdami pensinį amžių) ir todėl užsidirbo mažesnę pensiją. Su tuo sutinka ir doc. dr. D. Kaupelytė.
„Nyderlandai ir Danija yra puikūs pavyzdžiai, kaip galima išėjus į pensiją gauti iki 100 proc. buvusių pajamų. Tačiau reikia žinoti, kad šiose šalyse jau kelis dešimtmečius veikia privatūs profesiniai pensijų fondai, į kuriuos lėšas perveda darbdaviai. Profesinių pensijų fondų klausimas Lietuvoje dar tik skinasi savo kelią, pažymi Ramūnas Stankevičius. „Įmonės Lietuvoje santykinai yra per mažos, kad turėtų stiprius profesinius fondus, todėl viena iš išeičių yra kurti šakinius profesinius pensijų fondus, kurių kūrimu būtų suinteresuotos profesinės sąjungos.
Situacija Lietuvoje pažįstama ir K. Hinrichsui - mokslininkas yra tyręs pensijų sistemas ne tik čia, bet ir kitose vidurio ir rytų Europos šalyse. „Pasukusios link daugiapakopės pensijų sistemos praėjusio dešimtmečio pradžioje, Baltijos šalys įvykdė tolesnes pensijų reformas - Latviją tai daryti privertė finansų krizė, gilus ekonominis nuosmukis ir iš to sekęs poreikis tarptautinėms paskoloms. Paskutinės reformos Baltijos šalyse daugiausia siekė šalinti ankstyvo išėjimo į pensiją būdus ir pamažu kelti nustatytą pensinį amžių. Tačiau nustatytas tikslinis amžius išlieka daug žemesnis nei, pavyzdžiui, Airijoje, Italijoje ar Vokietijoje“, - atskleidžia mokslininkas. Pasak jo, tai natūralu, nes gyvenimo trukmė rytų Europoje yra maždaug trejais metais trumpesnė nei Vakarų Europoje.
Praėjusiais metais nemažai rytų ir vidurio Europos valstybių pradėjo ardyti dvipakopes pensijų sistemas. Lietuvoje taip pat taikoma daugiapakopė (trijų pakopų) sistema. „Daugiapakopės pensijų sistemos taikymą visoje vidurio ir rytų Europoje skatino Pasaulio bankas. Ši modernizacijos strategija buvo iš esmės nesėkminga: dideli lūkesčiai buvo nepateisinti, o 2008-ųjų finansinė krizė parodė, kokios išties rizikingos yra privačiai finansuojamos pensijų schemos. Į tokią susidariusią situaciją beveik visų rytų ir vidurio Europos valstybių vyriausybės sureagavo: Vengrija visiškai atsisakė antrosios pakopos, Lenkija sumažino jos įnašo dydį, Latvija taip pat. „Jos įsisavinimo lygis buvo nežymus, o tai nieko nuostabaus, nes investicijų į pensijų kaupimą grąžos norma yra žema, dažnai žemesnė, nei administraciniai mokesčiai pensijų fondų tiekėjams. Tad aš tikiu, kad jau kurį laiką yra pasibaigusi euforija dėl padidėjusio privačių pensijų vaidmens, kuris dominavo XX a.
„Nors vertinti pensijų fondų veiklą yra dar anksti, diskusijos dėl jų reikalingumo yra ypač aštrios. K. Hinrichsas pateikia gana kategorišką nuomonę privačių pensijų fondų atžvilgiu, nors moksliniai tyrimai rodo, kad šalys, kuriose didžiausia pensijų pakeitimo norma, dažniausiai turi stipriai išvystytas privačių, taip pat ir profesinių, pensijų fondų sistemas. Pasaulio banko ekspertai taip pat teigiamai įvertino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pensijų fondų sistemas, o didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas būtinybei reformuoti „Sodros“ pensijų sistemą“, - vokiečių eksperto išsakytai nuomonei oponuoja VDU docentė dr. Pasak „MP Pension Funds Baltic“ atstovų, 2004-2014 m. II-os pakopos pensijų fondai kasmet uždirbo vidutiniškai 4,5 proc., viršydami metinę infliaciją ir įveikdami 2008 m. finansų krizės padarinius. Šiuo metu II pakopoje privačią pensiją kaupia 1,13 mln. dalyvių, iš viso pensijų fondai valdo daugiau kaip 1,72 mlrd. EUR turtą.
„Mes galime imti pavyzdį ne tik iš išsivysčiusių Europos šalių, diegdami profesinius pensijų fondus ir skatindami papildomą kaupimą III-oje pakopoje, bet taip pat ir iš Estijos, kurioje buvo kompensuotos per krizę sumažintos įmokos į II-os pakopos pensijų fondus, o vidutinis sukauptas turtas vienam asmeniui yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Esu tikras, kad tik turėdami valstybinės ir privačios pensijos derinį galime siekti didesnio pensijos dydžio senatvėje“, - mano R.
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
tags: #pensiju #kaupimo #sistema #mokslinis #straipsnis