Abortas yra sudėtingas ir prieštaringai vertinamas reiškinys, paliečiantis tiek moterų teises, tiek visuomenės moralines nuostatas. Lietuvoje ši tema nuolat kelia diskusijas, ypač dėl galimų abortų draudimų ir jų poveikio moterų sveikatai bei gerovei. Straipsnyje nagrinėjama aborto reiškinys teoriniu aspektu, empiriškai analizuojamos grupės moterų aborto pasirinkimo priežastys, prevencijos poreikis.
Abortų statistika Lietuvoje: mažėjimo tendencijos ir priežastys
Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus. 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 2000 m. - 16259, 2016 m - 4502. Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu, smurto prieš moteris mažinimu.
Abortų draudimo pasekmės: kitų šalių patirtis
Nuo 2005 metų Lietuvoje periodiškai mėginama uždrausti abortus motyvuojant siekiu sumažinti jų skaičių, nors kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“.
Abortų draudimas prieštarautų ir Lietuvos įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, kadangi, remiantis JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadomis Airijai ir Lenkijai, sukeltų sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei.
Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė: „Abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tačiau jų draudimas grąžina reprodukcinę prievartą prieš moteris, iš kurios daugelį šimtmečių vadavomės. Jei leisime Lietuvai prisijungti prie vos kelių išlikusių viduramžiškų draudimų salų - turėsime daugiau moterų ir mergaičių mirčių, daugiau nužudytų kūdikių, daugiau savižudybių ir grįšime į paskenduolės laikus. Abortų draudimas yra vilkas avies kailyje, jis nieko negelbsti ir kelia grėsmę.“
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Efektyvios priemonės mažinti abortų skaičių
Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo.
- Pirma, užtikrinti efektyvų lytinį švietimą, kad mergaitės aiškiai žinotų kas vyksta su jų kūnu, kaip pastojama, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų lytinių santykių ir prievartos, kur gauti informacijos ir pagalbos.
- Antra, užtikrinti, kad informacijos apie šeimos planavimą bei kontracepciją sklaida pasiektų visas moteris, ypač gyvenančias atokiuose regionuose, patiriančias skurdo ir/ar smurto riziką.
- Taip pat užtikrinti realų finansinį kontraceptikų prieinamumą, nes šiandien jie tampa prabangos preke, prieinama vidutines ar aukštesnes pajamas turinčiam visuomenės segmentui. D. Šakalienė siūlo svarstyti galimybę valstybei dengti kontraceptinių priemonių kainos dalį ar kompensuoti mažesnes pajamas turintiems gyventojams jų įsigijimą.
- Trečia, efektyvios ir prieinamos paslaugos bei pagalba skurdą ir/ar smurtą ar jų riziką patiriančioms moterims. Moterims, kurios bijo susilaukti kūdikio, nes elementariai neturi sąlygų bei galimybių juo pasirūpinti, nors norėtų - būtina suteikti visą reikalingą socialinę, teisinę, materialinę pagalbą.
Krizinis nėštumas: terminas ir realybė
Seime šiuo metu svarstomos prieštaringai vertinamos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, bus informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Įstatymo pataisos jau įveikė dalį kelio priėmimo Seime link - už jas posėdyje balsavo 41 Seimo narys, 21 susilaikė, 8 balsavo prieš, pataisas palaikė ir Liberalų sąjūdžio bei socialdemokratų frakcijos nariai.
G. sakė: „Pacientės teisė nutraukti nėštumą būtų laikoma krize, o ne laisvu bei privačiu pasirinkimu. Atitinkamai keliamas klausimas dėl moters gebėjimo priimti tinkamą sprendimą ir didinama nėštumo nutraukimo stigmatizacija“.
M. sakė: „Įstatymas yra aptakus, jis parašytas labai protingai <...>. Tai yra globalus [judėjimas], jis yra prieš moterų teises, bandymas jas apriboti, ypač kas susiję su reprodukcija“.
Kas tas „krizinis nėštumas“? Pasidomėjus, kokiame kontekste šis terminas minimas pasaulyje, iš tiesų paaiškėjo, kad tai nėra nei medicininė, nei vertybiškai neutrali sąvoka. Priešingai - ji siejama su JAV kilusiais judėjimais prieš abortus.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Šiandien JAV organizacijų, vadinamų krizinio nėštumo centrais, veikia keli tūkstančiai, o tai, kad jie susiję su krikščioniškomis arba vadinamosiomis pro-life („už gyvybę“) organizacijomis, dažnai neslepia ir patys aktyvistai.
LRT.lt susisiekė ir su pataisų autoriumi Seimo nariu Linu Kukuraičiu, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu, ir paprašė jo paaiškinti, kaip suprasti terminą „krizinis nėštumas“. Paklaustas, ar „krizinis nėštumas“, jo požiūriu, yra tada, kai moteris nori aborto, L. Kukuraitis atsakė teigiamai. „Tai tik viena situacija, yra ir persileidimų, ir kitų situacijų, - sakė L. Kukuraitis. - Kas išgyvena krizinio nėštumo patirtį, žino, kad tai yra ne tik psichologiniai klausimai, bet ir socialiniai, sveikatos.
L. Kukuraičio padėjėjų prašė pateikti tokią informaciją patvirtinančius šaltinius elektroniniu paštu, tačiau atsakymo nesulaukė.
LRT.lt pozicijos dėl siūlomo įstatymo pataisų pasiteiravo ir Krizinio nėštumo centro, kuris Seimo narių minimas kaip paslaugų moterims pavyzdys bei galimas tiekėjas, jei pataisos būtų priimtos.
VšĮ Krizinio nėštumo centras yra deklaravęs, kad teikia nešališkas konsultacijas nėštumo tema, tačiau jo interneto svetainėje galima rasti beveik vien abortą smerkiančių ar jo besigailinčių moterų atsiliepimus, kai kuriuose ši procedūra vadinama žmogaus žudymu. Prie Krizinio nėštumo centro siūlomų paslaugų moterims minimi bibliniai pavadinimai - pavyzdžiui, „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
D. sakė: „Krizinio nėštumo sąvoka apima daugiau nei tik pačios moters nepageidaujamas nėštumas. Tai ir nėštumas, kurio pati moteris nori, tačiau nenori jos partneris, tai ir labai lauktas nėštumas, tačiau moteris sužino apie tam tikrą savo ligą arba vaisiaus vystymosi sutrikimus, įvairūs neigiami socialiniai, finansiniai pasikeitimai šeimoje, persileidimas, ankstyva kūdikio netektis.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis LRT.lt sakė, kad D. „Pirmoji ponia į politines aktualijas nereaguos, nes jos veikla atsieta nuo politikos.
SAM informavo, kad „nėštumo krizių atpažinimo veiklas“ vykdo ir savivaldybės, numatytos tokios paslaugos, kaip besilaukiančių moterų lankymas namuose.
Teisė į abortą: laisvė ar socialinė problema?
Siekiant atsakyti į šį klausimą, portalas Gènéthique kalbina teisės mokslininką ir Europos teisės ir teisingumo centro vadovą Grégor Puppinck, išleidusį knygą „Aborto teisė ir prevencija Europoje“.
Grégor Puppinck: Dabartinė Prancūzijos vyriausybė išties vykdo spaudimą aborto klausimu. Mano knyga, atvirkščiai, yra realistiška, pragmatiška ir savo teisinius argumentus grindžia faktiniais ir giliais aborto priežasčių ir pasekmių tyrinėjimais. Šios priežastys ir pasekmės veda į tai, kad abortas turėtų būti laikomas ne abstrakčia laisve, tačiau labiau socialine arba visuomenės sveikatos problema, reikalaujančia prevencinės politikos sukūrimo. Beje, tokia prevencinė politika buvo remiama ir Simone Veil, kuri neigė teisę į abortą ir savo argumentacijoje bandė abortą toleruoti kaip mažesnį blogį. Tai vis dar yra tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pozicija.
Strasbūro teismas aiškiai patvirtino, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija neįtvirtina teisės į abortą. Jis nurodė, kad šalys gali leisti abortą, remdamosi tam tikrais motyvais.
G.P.: Visi žino frazę, kuri teigia, kad vieno žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Sakyti, kad abortas yra laisvė, implikuotų žmogaus vaisiaus arba embriono vertės paneigimą. Taigi čia mes turime diskusijas dėl embriono statuso. Be to, kančia, kurią jis sukelia daugeliui moterų, kurios padaro klaidą jo griebdamosi, yra pakankama, kad parodytų, koks tai blogis ir kad reikia imtis jo prevencijos.
Pagalba krizinį nėštumą patiriančioms moterims
Kokios pagalbos reikia krizinį nėštumą patiriančioms moterims, geriausiai gali pasakyti tie, kurie tomis moterimis rūpinasi ir padeda joms išgyventi krizę. Krizinio nėštumo centras yra bene vienintelė tokia institucija Lietuvoje, teikianti psichologinę, socialinę ir materialinę pagalbą neplanuotai pastojus.
Dalis Seimo narių vis išreiškia norą Lietuvoje uždrausti abortus, argumentuodami, kad taip siekia padėti moterims. Jeigu vien tik uždrausime abortus, bet jokios pagalbos nėščioms moterims ištikus krizei neteiksime, tai nebus sprendimas. Žinoma, abortų skaičius sumažėtų, tačiau reikia suteikti realią pagalbą nėščioms moterims, kad jos turėtų galimybę gimdyti ir auginti vaiką, o ne desperatiškai ieškotų nelegalių būdų nutraukti nėštumą.
Ko gero, galima drąsiai sakyti, kad abortai šalyje artimiausiu metu nebus uždrausti, kadangi ir visuomenėje, ir Seime dėl to nebus sutarimo.
Kad pasiektume tikslą ir padėtume naujai gyvybei išvysti šį pasaulį, turime visokeriopai padėti savo įsčiose jį nešiojančiai moteriai. Reikia rengti psichosocialines konsultacijas ir pasiūlyti psichologinę, socialinę pagalbą ne tik nėštumo metu, bet ir pirmaisiais vaiko auginimo metais.
Dar vienas svarbus žingsnis - pailginti moters apsisprendimo laiką prieš abortą, bent iki 72 val. nuo kreipimosi. Įtraukti į konsultacijas vyrą, nuo kurio moteris laukiasi. Svarbu, kad abu prisiimtų atsakomybę už tokį sprendimą. Šiuo metu dažnai susiduriame su situacijomis, kai vyrai spaudžia moteris nutraukti nėštumą, vengdami būti tėvais ir išlaikyti jau gimusius vaikus.
Svarbu suteikti moteriai pagalbą, kol dar nevėlu.
Krizinio nėštumo centro atstovės Zitos Toliminienės, moteris abortui apsisprendžia ne savo valia, o dėl aplinkinių, dažniausiai vyro, spaudimo. Todėl kalbant apie laisvę pasirinkti, reikia apibrėžti, kas yra laisvė. Nėščia moteris nėra psichologiškai laisva, ji labai priklausoma nuo aplinkinių, taip pat patiria spaudimą iš gydytojų - gydytojai nesuteikia moterims išsamios informacijos apie aborto žalą.
Atėjus į mūsų centrą ar pasiskambinus telefonu, mes mėginame prakalbinti moteris, kad pasidalintų, ką galvoja, kaip mato savo situaciją iš visų pusių, kad neskubėtų, apmąstytų, sužinotų apie siūlomą tęstinę mūsų centro pagalbą. Moterys šioje situacijoje linkusios skubėti, nori kuo greičiau priimti sprendimą arba kuo greičiau padaryti abortą, tuomet joms atrodo, kad bus lengviau. Taip dažnai moteris ir apsigauna, nes paskui pasidariusios abortą sako: aš tikrai negalvojau, jog man bus taip blogai, man niekas nesakė. Galvojau, kad tik išspręsiu problemą ir gyvensiu toliau kaip niekur nieko.
Beveik 90 procentų į centrą besikreipusių moterų, svarsčiusių apie abortą, jautė spaudimą, nebuvo palaikomos artimųjų. Niekas nekontroliuoja spaudimo, kurį patiria apie abortą dar tik svarstanti moteris. O jei jis yra daromas, tai turi būti taikoma ir atsakomybė tam žmogui, kuris daro spaudimą.
Moteris, sužinojusi, kad neplanuotai laukiasi, jausdama nesaugumą santykiuose su partneriu, negavusi artimųjų palaikymo, patirdama aplinkos spaudimą bei baimę dėl ateities, skubotai pasirenka abortą kaip vienintelę išeitį iš savo situacijos.
„Nors Krizinio nėštumo centrą sukūrėme tik pernai spalio mėnesį, tačiau galime pasidžiaugti, kad per tą laiką jau gimė 11 kūdikių, dalis moterų dar laukiasi, trečdaliui besikreipusių moterų teikiama tęstinė pagalba. Mūsų darbuotojai ir savanoriai suteikė virš 700 konsultacijų gyvai, telefonu ir internetu visoje Lietuvoje. Pagalbos mūsų centre ieškojo virš 50 asmenų: nėščių moterų, išgyvenančių krizę, dalis jų ketinusių darytis abortą, abortą patyrusių moterų ir nėščių moterų artimųjų“, - apie tokios pagalbos poreikį kalba visuomeninės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ vadovė Zita Tomilinienė.
Europoje ir Amerikoje panašūs krizinio nėštumo centrai veikia jau daugelį metų. „Mūsų centras sėkmingai bendradarbiauja ir semiasi patirties iš tokių centrų Vokietijoje, Belgijoje, Izraelyje bei kaimyninėje Latvijoje“, - pažymėjo Z. Tomilinienė.
Visuomeninės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ tikslas - padėti moterims, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus, kad jos pamatytų gimdymo galimybes. Organizacija siekia vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje ir rūpintis moterų psichine sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, taip pat teikia pagalbą poabortinės traumos atvejais, veda lytinio ugdymo seminarus.
Aborto poveikis moters sveikatai
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, ministerijos nuomonė išsakyta Vyriausybės išvadoje dėl šio projekto. „Teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių ir susijusi su teise į asmeninį gyvenimą, taigi šios koalicijos kontekste mes konstatuojame, kad tai neišvengiamas blogis. Mes manome, kad jį išgyvendinti gali ne draudimai, bet visuomenės, ypač jaunimo, švietimas.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, jeigu jie draudžiami, išauga kriminalinių abortų skaičius ir medicininis turizmas, kadangi moterys, kurios apsprendusios, vis tiek ras būdų jį pasidaryti“, - teigė specialistė.
Gydytojas genetikas Danielius Serapinas tikino, kad praeityje abortą pasidariusios moterys, kurios atvyksta tirtis dėl rizikingo nėštumo, paprastai tai vyresnio amžiaus moterys, prisipažįsta, kad jei galėtų atsukti laiką atgal, nebūtų to dariusios. Jos sapnuoja negimusį vaiką, skaičiuoja, kiek jam metų.
„Teko rasti Danijos studijas, kurių metu buvo apklausta apie 400 tūkst. moterų. Nustatyta, kad nėštumo nutraukimas 1,5 karto padidina priešlaikinio gimdymo galimybę. Taigi abortas turi akivaizdų poveikį moters sveikatai. Panašių tyrimų daryta ir Suomijoje. Tuo tarpu Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė prieštaravo, kad egzistuoja visa eilė ir priešingų tyrimų, bylojančių, kad abortą pasidariusios moterys nepatyrė jokių išgyvenimų ir žalos, todėl negalima šių duomenų absoliutinti.
Lytinis švietimas ir kontracepcija
Žmogaus teisių centrą atstovaujanti Indrė Jonaitytė-Gricė pabrėžė, kad tarp abortų draudimo iniciatorių ir likusios vadinamosios liberalios visuomenės dalies - kardinalus nesutarimas. „Prioritetas turėtų būti teikiamas moters teisei į reprodukcinės sveikatos gerinimą, švietimui. Medikai dažnai įsivaizduoja, kad atlieka pareigą įteikę moteriai lankstinuką. Tačiau praktikoje yra labai didelis žinių vakuumas, todėl reikia koncentruotis ties neplanuoto nėštumo problema ir pagalba moterims, kurios svarsto - darytis abortą ar ne.
Sutinku, kad turi būti privaloma psichologo konsultacija, kuri padės moteriai apsispręsti, bet nepalaikau draudimo, kuris moterį pastato į labai keblią padėtį. Beje, praktika rodo, kad 12 savaičių - netgi per trumpas laikotarpis pasidaryti abortą. Dėl švietimo stokos, moteris apie nėštumą kartis sužino per vėlai. Užsiregistruoti pas gydytoją taip pat užtrunka“, - svarstė diskusijos dalyvė.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė Esmeralda Kuliešytė apgailestavo, kad diskusijoje nedalyvauja medikai, kurie tarptautinėse konferencijose girdi pranešimus apie nelegalių abortų pasekmes moterų sveikatai. Pavyzdžiui, uždraudus abortus Rumunijoje po kelerių metų teko juos legalizuoti, nes daug moterų mirė nuo kriminalinių abortų. Panaši situacija Lenkijoje - tik moterys iš čia dažniau vyksta į kaimynines šalsi darytis aborto.
„Ar mes norime gydyti moteris nuo nelegalių abortų komplikacijų, ar imtis prevencijos? Vakarų šalys turi reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo programas. Jei tokią turėtume ir mes, nereikėtų čia dabar diskutuoti. Pasaulinė praktika rodo, kad ribojimai, kaip ir draudimai, neatneša didelės naudos. Jei padarysime privalomas psichologų konsultacijas, dar labiau apribosime prieinamumą. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad abortas saugus tuomet, kai jis legalus, o kad jis būtų saugesnis, reikia ne apriboti prieinamumą, o leisti moteriai laisviau nutraukti nėštumą, kai jai tai būtina.
Remdamasi per dešimtį metų trunkančia praktika psichologė M.Lukašonokienė teigia, kad moteris abortą neretai spaudžia daryti artimieji. Skaudu tai, kad vėliau, jau praėjus kuriam laikui po nėštumo nutraukimo, priekaištų artimiesiems prikaupia pačios moterys. Tai gali peraugti ir į pyktį. Kaip pabrėžia klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė, „neplanuotai pastojusiai moteriai svarbu suteikti pagalbą - emocinę paramą“.
Ji tokį palengvėjimą sulygina su tuo, kuris jaučiamas išsprendus kokią nors problemą. Tačiau šiuo atveju niekas nežino, ar vėliau to palengvėjimo nekeis kaltės jausmas. Jį išgyvena dažna psichologės konsultuota moteris, patyrusi abortą. Ilgainiui šis jausmas gali sustiprėti. Apskritai, kaltė, pasak psichologės, yra vienas stipriausių ir labiausiai vidų graužiančių jausmų. Ją patiriančios taip pat skundžiasi nerimo, miego sutrikimais. Gali pasireikšti ir depresijos simptomų.
Sunku prognozuoti, su kokiomis pasekmėmis psichologinei būsenai susidurs moteris, pasirinkusi užgesinti vaisiaus gyvybę. Tačiau, psichologės pastebėjimu, skaudžiau išgyvena tos, kurios darytis abortą nusprendė ne dėl paties nėštumo, o dėl išgyvenamos krizės. Ją išsprendus moteris ar mergina, tikėtina, ilgainiui būtų pradėjusi džiaugtis nėštumu.
Psichologinė motinystės branda kiekvienai gali ateiti skirtingu metu. „Tada, kai apie jį pradedame galvoti, pastebėti kitų vaikus arba mamas, stumiančias vežimėlius, bei imame girdėti apie tai kalbančius draugus, jau galima pajausti, kad mumyse kažkas keičiasi.
Ar abortai yra sveikatos priežiūra? Už gyvybę pasisakančios moterys ir už abortų pasirinkimo teisę pasisakantys vyrai
Statistiniai duomenys rodo, kad aborto problema Lietuvai yra aktuali, todėl svarbu, kad jai būtų skiriamas reikiamas dėmesys. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse įstatymiškai įteisinta kompleksinė pagalba (psichologinė, socialinė, teisinė, materialinė) nėščioms moterims, atsidūrusioms krizinėje padėtyje ir ketinančioms nutraukti nėštumą, gali būti geros praktikos pavyzdžiai mūsų šaliai. Empirinis tyrimas parodė tiek pirminės, tiek antrinės prevencijos būtinumą - vaikų ir suaugusiųjų lytiškumo ugdymo ir visuminės konsultacinės švietėjiškos pagalbos bei kompleksinių paslaugų šeimai poreikį.
tags: #abortas #kaip #socialine #problema #prevencijos #poreikio