Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš sudėtingiausių ir jautriausių visuomenės problemų, kuriai spręsti taikomos įvairios socialinės priemonės ir teikiama kompleksinė pagalba nukentėjusiems. Tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią, apimantis fizinį, seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą, kuris dažnai yra sunkiai įrodomas ir atpažįstamas.
Smurto artimoje aplinkoje tipai ir veikimo mechanizmas
Smurtas artimoje aplinkoje apima:
- Fizinį smurtą (nuo pastūmimo, smūgio iki sunkaus kūno sužalojimo ar nužudymo);
- Psichologinį smurtą, kuris pasireiškia žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais, persekiojimu darbe;
- Ekonominį smurtą, kai asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, jis negali disponuoti gautomis pajamomis;
- Seksualinį smurtą, kur aukai naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis spaudimas.
Dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patyrusios aukos yra moterys, o smurtas laikomas diskriminacijos prieš jas forma.
Veikimo mechanizmas dažnai apibūdinamas kaip „smurto ratas“, jame išskiriamos trys stadijos:
- Įtampos augimo etapas: smurtautojas tampa agresyvesnis, izoliuoja auką, ji stengiasi išvengti konflikto, manydama, kad prisitaikymas įveiks situaciją.
- Smurto proveržio etapas: smurtautojas neatpažįsta savo veiksmų ribų, smurtas vyksta dažnai be liudininkų, o auka patiria šoką ir dažnai vengia kreiptis pagalbos.
- Medaus mėnesio etapas: smurtautojas atsiprašo, pažada keistis, o auka dažnai patiki pažadais ir lieka santykiuose, bijodama prarasti savo artimą žmogų, kartu gyvenančius vaikus ir susidūrusi su ekonomine priklausomybe.
Socialinės pagalbos ir prevencijos priemonės
Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiesiems teikiama psichologinė, teisinė, informacinė bei konsultacinė pagalba. Pagalba įveikiant kritines situacijas bei konsultacijos teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos centruose (SPC), veikiančiuose visoje šalies teritorijoje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
SPC bendradarbiauja su policija, socialinių paslaugų centrais, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą.
Specializuotų centrų veikloms 2012-2014 metais valstybės biudžetas skyrė apie 2,5 mln. litų, o 2015 metais nevyriausybinėms organizacijoms numatyta apie 920 tūkst. litų pagalbos teikimui.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina nevyriausybines organizacijas dalyvauti prevencijos programose ir pagalbos teikime, o kasmet rengia akciją „16 dienų be smurto“, kuriai vykdyti skiria papildomas lėšas.
Policijos vaidmuo ir teisinės priemonės
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad policijos pareigūnai, atvykę į smurto įvykio vietą, informuoja nukentėjusius, kad su jais susisieks SPC ir suteiks reikalingą pagalbą. Jiems įteikiama rašytinė informacija bei psichologinės pagalbos telefono numeriai.
Įstatyme numatyta prevencinė priemonė - apsaugos nuo smurto orderis, kuris leidžia smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su auką, ir riboja su ja kontaktus. Policijos pareigūnai užtikrina šio reikalavimo vykdymą bei kontrolę.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Asmenys, kuriems paskirtas orderis, gali skųsti sprendimus teisme ir atitinkamai gina savo teises per apylinkės bei apygardos teismus.
Laikino apgyvendinimo ir kitos pagalbos paslaugos
Nukentėjusiesiems gali būti suteikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos socialinių paslaugų įstaigose, teikiamos iki 7 parų. Ši paslauga finansuojama iš savivaldybių biudžetų.
Taip pat veikia nemokami visą parą dirbantys pagalbos telefonai: suaugusiesiems 8 800 26 161 ir vaikams 116 000, kur nukentėjusieji ir jų artimieji gali kreiptis paramos, konsultacijų ir emocinės pagalbos.
Prevencinės veiklos ir švietimo iniciatyvos
Lietuvoje daug dėmesio skiriama smurto artimoje aplinkoje prevencijai per švietimą ir socialinius projektus. Mokyklose rengiami mokymai, skirti lyčių stereotipų mažinimui ir smurto prevencijai, įtraukiant mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus ir kitus bendruomenės narius.
Specialūs mokymų vadovai parengti policijos pareigūnams, siekiant efektyviai reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir diskriminaciją, susijusią su LGBTI asmenų teisių pažeidimais.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Institucinė sistema ir bendradarbiavimas
Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kiekvienoje savivaldybėje sudaromos prevencijos komisijos, o prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos taryba, kuri koordinuoja politiką šioje srityje ir teikia pasiūlymus Vyriausybei bei savivaldybėms.
Lietuvoje veikia plataus spektro nevyriausybinės organizacijos, teikiančios specializuotą pagalbą, paramą ir konsultacijas smurto aukoms, taip pat vykdančios emocinės pagalbos programas ir atstovaujančios pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
Smurto pasekmių mažinimas ir aukų parama
Valstybės finansuojama psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba pripažįsta, kad nukentėjusiesiems būtina kompleksinė pagalba, padedanti pasitraukti iš smurtinių santykių ir atstatyti gyvenimo kokybę.
Pagalba apima:
- Vaiko psichologinį įvertinimą ir pagalbos plano parengimą;
- Šeimos psichologinį ir socialinį įvertinimą;
- Individualias ir grupines konsultacijas vaikams, šeimos nariams ir globėjams;
- Socialinę pagalbą krizės metu, motyvacijos stiprinimą ir tarpininkavimą;
- Teisinę pagalbą sprendžiant smurto pasekmes;
- Emocinę paramą ir nuolatinį konsultavimą telefonu ar nuotoliniu būdu.
#SKPC pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje
Statistika ir finansavimas
| Metai | Arba skirta lėšų (tūkst. Lt) | Pagalbą gavusių žmonių skaičius | Pagrindinės pagalbos rūšys |
|---|---|---|---|
| 2014 | 920 | --- | --- |
| 2015 | 920 | +2,5 tūkst. | Psichologinė, teisinė, informacinė, konsultacijos |
| 2012-2014 | 2,500 | --- | Specializuotos pagalbos centrų programa |
| Akcija „16 dienų be smurto“ | ~300 | --- | Projektų finansavimas |
Barjerai kreiptis pagalbos
Dažna priežastis, kodėl smurtą patiriantieji nesikreipia pagalbos, yra baimė smurtautojo, ekonominė priklausomybė, socialinė izoliacija, kaltės jausmas ir sudėtinga smurto pobūdžio įrodinėjimo tvarka, ypač psichologinio ir ekonominio smurto atvejais.
Nukentėjusieji dažnai pasilieka dėl bendrų vaikų, baiminasi, kad jų atims, arba dėl netinkamo socialinio tinklo. Todėl svarbu tęsti socialines programas, kurios stiprina aukų savarankiškumą ir teikia sudėtines kompleksines paslaugas.
Kodėl svarbios socialinės priemonės?
Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir teikiama pagalba ne tik apsaugo asmenis nuo fizinės ir psichologinės žalos, bet ir stiprina visuomenės sąmoningumą bei daro poveikį nepakantumo smurtui didėjimui. Valstybinės programos bei partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis užtikrina koordinuotą ir efektyvią pagalbą nukentėjusiems.
Dėmesys savivaldybių taryboms, policijos, socialinių darbuotojų bei kitų institucijų bendradarbiavimui leidžia užkirsti kelią smurtui, greitai reaguoti į atvejus ir suteikti tinkamą pagalbą kuo anksčiau.
tags: #socialines #priemones #sumazintu #smurta #seimose