Penktadalis visų Lietuvos gyventojų - 65-erių metų ir vyresni. Sulaukę tiek, lietuviai gyvena trumpiau nei kitų šalių pensininkai.
Socialinės politikos tyrėjai sako, kad Lietuvos pensininkų užimtumas - kaip skandinavų. Bet skirtumas tas, kad pensinio amžiaus sulaukę skandinavai dirba, nes malonu, socializacija, o lietuviai - nes trūksta pinigų pragyventi.
Pensijų spąstai: 10 šalių, kuriose jūsų pensijų fondas jau išgaravo
Ponia Angelė - jau pensininkė. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad darbą dėl neįgalumo teko palikti anksčiau nei suėjo pensinis amžius. Nors, sako, būtų mielai dirbusi toliau, nes tada ir pats neapkerpėji, ir pajamų daugiau.
Vilniaus universiteto docentė sako, kad maždaug dešimtmetį nuo Lietuvos įstojimo į ES skurdo rizikos lygis tarp pensininkų buvo panašus kaip ir bendras šalyje - apie 20 proc. „Per pastaruosius dešimt metų šita dalis šoktelėjo kažkur iki trečdalio.
„Algos Lietuvoje gan sparčiai auga, pensijos nepasiveja ir, tarkim, šalpos pensijos yra labai mažos. Dar tie, kas gauna „Sodros“ pensiją, tai čia vidutinė apie 600 eurų, bet šalpos pensija, yra skandalingai maža - apie 200 eurų. Žinoma, iš tokių pinigų negali pragyventi - sako J.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Sunkiausiai gyvenančiomis visuomenės grupėmis Lietuvoje laikomi pensininkai bei vaikus auginančios jaunos šeimos - taip mano atitinkamai 43 proc. ir 25 proc. šalies gyventojų, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa.
„Nuolat skatindami žmones kuo anksčiau pradėti galvoti apie tai, iš kokių pajamų jiems teks gyventi pensijoje ir imti jai taupyti jau dabar, matome, kad šio gyvenimo laikotarpio iššūkius realistiškai suvokia du penktadaliai respondentų.
Akivaizdu, kad jie realią situaciją žino anaiptol ne iš knygų ar teorinių pasvarstymų, o patys aiškiai mato, kad vien iš „Sodros“ mokamos pensijos išgyventi dabartiniams pensininkams nėra nei lengva, nei paprasta. Todėl pensininkų išskyrimas visiškai nestebina“, - sako Š.
„Nors situacija pamažu gerėja ir dėl sparčiai senstančios visuomenės senjorai darbo rinkoje įgis vis didesnį svorį, tačiau šiuo metu svertas yra ne jų rankose.
Akivaizdu, kad abiem šioms grupėms galimybės dirbti ir užsidirbti yra gana ribotos. Panašu, kad visuomenė tai vertina kaip objektyvią ir pateisinamą priežastį, paaiškinančią, kodėl šių grupių žmonės susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais“, - atkreipia dėmesį Š.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Apklausos duomenys rodo, kad kur kas mažiau empatijos sulaukia prie pensinio amžiaus priartėję žmonės: juos tarp sunkiausiai išgyvenančių paminėjo 10 proc. Dar 9 proc. respondentų teigė, kad labiausiai pažeidžiami yra bedarbiai.
Pasak Š. „Visas šias grupes žmonės mato kaip potencialiai darbingas ir, matyt, būtent dėl to laikosi nuostatos, kad jie yra atsakingi už savo finansinę situaciją.
Apklausos metu paaiškėjo dar viena įdomi detalė: pensinio amžiaus senjorų nuomonė atitiko bendrą nuomonę, kad pensininkams išgyventi sunkiausia. Tuo tarpu tik 5 proc. bedarbių teigia, kad jie iš tiesų yra finansiškai sunkiai besiverčianti grupė.
„Faktas, kad patys bedarbiai savo situacijos nelaiko sudėtinga, iš tiesų iškalbingas. Neatmestina, kad tokia situacija gali būti susijusi ir su šešėline ekonomika, kai užsidirbama nelegaliai, nuo pajamų nemokami mokesčiai.
Tačiau tai, kad oficialaus pajamų šaltinio neturintys žmonės pripažįsta, kad būtent pensininkai Lietuvoje patiria didžiausius finansinius sunkumus reiškia, jog rūpinimasis senatve turėtų būti kiekvieno prioritetas“, - mano Š.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Šiuo metu vadinamoji pakeitimo norma, arba gauto atlyginimo dydį siekianti pensijos dalis sudaro apie 40 proc., tačiau per keletą dešimtmečių dėl objektyvių priežasčių ji gali sumažėti iki 23 proc.
Vienas pažįstamas, dirbantis „Maximoje“ apsaugos darbuotoju, pasakojo, jog per dieną pagauna po 15-20 vagiančių žmonių. Pusė jų pensininkai... Papasakojo, ką jie vagia ir ką su jais daro, kai pagauna.
Žmonėms nebeužtenka pinigų išgyvenimui. Neįstengdami nusipirkti vaistų vaistinėse, žmones renkasi pigesnį variantą, vaistus perka veterinarinėse vaistinėse, nes gyvuliams skirti vaistai, tepalai yra pigesni.
Tenka daug bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis, kurie supranta, jog dabartines pensijas jie gauna ne iš tų sukauptų pinigų, kuriuos jie uždirbo, o iš tų, kuriuos sumoka mūsų dabartinių mokesčių mokėtojai.
Pensijų amžius Lietuvoje
Lietuvoje vyrų senatvės pensijos amžius yra 62 metai ir 6 mėnesiai. Moterų senatvės pensijos amžius yra 60 metų. Sužinojau, jog Lietuvoje nuo 2012 metų pamažu pradedamas tolinti pensijinis amžius. Jis bus tolinamas 4 mėnesiais per metus moterims ir 2 mėnesiais vyrams, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą.
Šiai dienai iki 65 metų pensijinio amžiaus Lietuvoje yra 103 tūkstančiai. Taigi taip norima po truputį atsikratyti virš šimto tūkstančių pensininkų.
Grįžtant prie senatvės pensijų, tai Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkstančiai pensijinio amžiaus žmonių. Senatvės pensijoms per metus Lietuvoje išmokama 5,5 milijardai litų. Senatvės mėnesio pensija Lietuvoje siekia 768 litus.
Pažiūrėkime, kaip gyvena mūsų kaimynai. Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai gauna beveik dvigubai daugiau: 1492 litus, Čekijoje 1412 litus, Slovakijoje 1208 litus.
Abejotinas tas didesnių pensijų mokėjimas valstybinių nuopelnų turintiems asmenims. Daugelis tų, kurie gauna pensijas su priedais, tikrai nestovėjo sausio 13-osios naktį Vilniuje prie televizijos bokšto ar Baltijos kelyje susikabinę rankomis.
O tie tikrieji vargšeliai, kurie stojo prieš tankus, taip ir liko su ta be priedų... - Ar girdėjote? Nebereikalingi pensininkai Lietuvos respublikos valstybes valdžiai. Nuo 2026 metų galėsime girtis, jog Lietuvoje mažiau visu 100 tūkstančių pensininkų ir esame jaunėjanti valstybė.
Pagalvokite, jeigu jūs gyventumėte su seneliais, tėvais kartu viename name. Visur važiuotumėte viena mašina, valgyti gamintumėte vienu kartu visiems. Kiek sutaupytumėte dujų, elektros, už šildymą. Gyvendami kartu senoliai mūsų augančioms kartoms perduotų daug naudingų žinių.
Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.
Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Išlaidos pensijoms Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Kiekvienoje šalyje skirtingų pakopų pensijos skaičiuojamos skirtingai. Joms taip pat taikomi skirtingi mokesčiai. Lietuva - bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Dėl to, siekiant gauti palyginamų duomenų apie jas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Taigi skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP).
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo yra Lietuva.
Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Ir taip pat mažiau nei kaimyninės šalys - Lenkija (12,3 proc.), Latvija (8,7 proc.) ar Estija (7,9 proc.).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
Anot SADM, kitas svarbus aspektas - valstybinėse sistemose pensijoms daug išleidžiančios valstybės neretai augina skolą. Tuo metu valstybės, kuriose istoriškai susiformavo stiprios pensijų fondų tradicijos ir pensijos finansuojamos iš kelių šaltinių (pvz., Danija, Nyderlandai), gali užtikrinti ir pakankamo dydžio išmokas senatvėje, ir turėti tvarius viešuosius finansus.
Ministerija pabrėžė, kad spartesnis pensijų didinimas Lietuvoje išlieka Vyriausybės prioritetu. „Šiuo metu Seime kaip tik svarstomi 2026 m. biudžetų projektai, kuriuose numatytos lėšos vidutiniam 12 proc. senatvės pensijų didėjimui kitąmet“, - dalijosi SADM.
Dėl mažų pensijų kalti patys pensininkai?
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka išskyrė kelias priežastis, kodėl pinigų pensijoms Lietuvoje skiriama palyginti mažai. Tačiau pirmiausia, anot jo, iš dalies atsakingi ir patys pensininkai.
Ekonomistas pažymi, kad pensininkai sudaro didelę dalį visų gyventojų ir jie yra labai svarbi rinkėjų dalis. Tai reiškia, kad politikai turėtų vertinti jų nuomonę ir didinti pensijas, kad išsaugotų balsus rinkimų metu.
R. Lazutka mano, kad politikai neatsižvelgia į pensininkų norus, nes jie yra nepakankamai garsiai išsakomi. „Man atrodo, kad jie nėra stipriai išreikšti, nes mes tikrai neturime daug pensijų organizacijų.
Pavyzdžiui, žmonės daug garsiau skundžiasi sveikatos sistema, medikai palieka darbus, todėl jie ir išsireikalauja tų pinigų, pažymi ekonomistas. „Yra ribotas pinigų kiekis ir grupės kurios yra garsiau atstovaujamos ar daro didesnę įtaką politikai, juos gauna.
Pasak R. Lazutkos, tai, kad pensininkai skundžiasi tyliai, lemia ir tam tikros tradicijos. „Lietuvos visuomenė vis dar yra gana konservatyvi ir manoma, kad, kai tėvai išaugina vaikus, jų gyvenimas jau baigiasi.
Pavyzdžiui, kai anksčiau būdavo gyvenimo trukmė trumpesnė, o vaikų daugiau, tai tėvai juos užauginę jau būdavo labai seni ir todėl ambicijų gerai gyventi neturėjo. Tas kažkiek egzistuoja ir dabar.
Visgi kitas svarbus klausimas, anot ekonomisto, yra nepakankamos valstybės lėšos. Tam, kad didėtų pensijos ir jų dalis nuo BVP, reikia didesnių pajamų iš mokesčių.
„Jau daugelį metų mes girdime, kad Lietuva ne tik pensijoms skiria mažai nuo BVP, bet ir visiems kitiems tikslams. Jei gerai pamenu pastaraisiais metais Lietuvos mokestinės pajamos yra apie 32 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis siekia apie 40 proc.
Pasak profesoriaus, dabartinė valdžia priėmė per švelnias mokestines reformas, nes griežtesniems pasiūlymams priešinosi verslo organizacijos. O kai mokesčių reforma tokia švelni, tada ir papildomų lėšų neužtenka, kad daugiau jų būtų skiriama pensijoms.
Taip pat esą nereikia pamiršti ir „Sodros“ biudžeto pertekliaus. Jis yra labai didelis ir iš esmės galėtų sušvelninti mažų pensijų problemą.
R. Lazutka pastebi, kad „Sodra“ negali sparčiau padidinti pensijų, nes jos biudžeto perteklius tam tikra prasme dengia valstybės biudžeto deficitą. „Pensijos yra mažos, o perviršis didelis.
Anot jo, kitąmet pensijos didės virš 12 proc., bet tik 3 proc. bus paimti iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus. Pasak ekonomisto, tai rodo, kad „Sodros“ įmokas būtų galima mažinti, nes ji surenka per daug pinigų.
Tokiu atveju žmonėms liktų daugiau pinigų, o būtų galima padidinti gyventojų pajamų mokestį, kad būtų surinkta daugiau lėšų į biudžetą. Taip valstybės biudžete nebūtų tokio didelio deficito, o „Sodros“ biudžete tokio didelio perviršio.
Prancūzijos pensijų sistema: pamokos Lietuvai
Prancūzijos pensijų sistema veikia panašiai kaip Lietuvoje, tačiau šalies vidutinės pensininkų pajamos jau lenkia dirbančių piliečių uždarbį. Prancūzijos pensijų sistema remiasi trimis pakopomis: valstybine pensija, privaloma papildoma pensija bei savanoriška privačia pensija.
L. Načajienė teigia, kad reformuojant II-ąją pensijų pakopą Lietuvoje būtų galima pasimokyti iš teigiamų Prancūzijoje taikomos sistemos aspektų, tačiau nereikėtų nuvertinti savarankiškai kaupiančiųjų indėlio.
tags: #pensininkai #svariai #gyvena