Ransom Riggs - amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė knygų serija „Ypatingų vaikų namai“. Sukurti knygų apie ypatingus vaikus seriją rašytoją įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja.
Šešiolikametis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus. Tačiau atėjo diena, kai akimoju viskas pasikeitė. Paskutiniai senelio žodžiai, miške šmėkštelėjusi pamėklė, Džeikobą pasiekęs paslaptingas senelio paliktas laiškas - keistenybių pernelyg daug, kad galėtum numoti ranka. Ir Džeikobas išsiruošia į kelionę - į mažytę salelę prie Velso krantų.
Kadaise ten veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai - juose ir užaugo jo senelis. Ir jeigu Džeikobui kur nors lemta atskleisti senelio paslaptis - tai tik ten... Kupinas įtampos, jaudinantis, nepaprastai intriguojantis romanas.
Series Review: Miss Peregrine's Peculiar Children [SPOILER FREE]
Kuo ypatinga ši knygų serija?
Skaitytojams patiko knygose sumaišytas unikalus maginės fantastikos, mistikos, nuotykių ir kelionių per laiką kokteilis, paskanintas antikvarinėmis nuotraukomis. Seni daiktai ir istorijos yra neatskiriama rašytojo gyvenimo dalis.
Atsitiktinai viename Pietų Kalifornijos turguje rastos senos nuotraukos įkvėpė amerikiečių rašytoją Ransomą Riggsą sukurti pasaulio vaikus sužavėjusią knygą apie Mis Peregrinės namus ypatingiems vaikams. Dar labiau rašytoją, fotografą ir kino kūrėją išgarsino kultinis kino režisierius Timas Burtonas, pagal bestselerį „Ypatingų vaikų namai“ sukūręs to paties pavadinimo vaidybinį filmą.
Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis
Jaunimo, paauglių literatūra (angl. Young Adult Literature) išgyvena renesansą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje: kaip teigia profesorė Rachel L. Wadham, šiuolaikinė paauglių literatūra yra visiškai kitokia, nei buvusi kad ir prieš penkiasdešimt metų, - dabar ji „yra itin gyvas ir inovatyvus žanras“.
Svarbu suvokti ir tai, kad paauglių literatūra nesiriboja vien ištisu grynu tekstu. Vaizdų romanai ir komiksai, populiarūs visame pasaulyje, sparčiai plečia skaitytojų ratą ir Lietuvoje, tad vis dažnesnį autorių pasirinkimą iliustruoti savo tekstus galima sieti su vizualiosios medijos įtaka.
Vienas iš tokių autorių, kurių pasakojime iliustracijų vieta ne mažiau svarbi nei teksto yra naujausia jaunimo literatūros žvaigždė Ransomas Riggsas ir jo „Ypatingų vaikų namų“ (angl. Miss Peregrine’s Home for Peculiar Children) trilogija.
Džeikobas augo klausydamasis senelio Abrahamo Portmano, žydų kilmės pabėgėlio iš Lenkijos, pasakojimų ir ypač mėgo tuos, kuriuose buvo kalbama apie ypatingus vaikus, tarp tokių ir pats senelis teigė kurį laiką gyvenęs.
Vis dėlto tragiška senelio mirtis ir susidūrimas su pabaisa tarsi iš vaikystės košmarų Džeikobo gyvenimą apverčia aukštyn kojomis: jo pasakojimą apie senelį nužudžiusį padarą laikydami patirtos psichologinės traumos padariniu, vaikino tėvai ima jaudintis dėl jo psichikos ir priverčia lankytis pas psichoanalitiką, o šis imasi kalbėtis su Džeikobu.
Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga
Bet Džeikobas negali pamiršti to, ką matė, ir norėdamas suprasti, ar tai, ką pasakojo jo senelis, yra tiesa, įtikina tėvus jį išleisti į netoli Velso esančią Kairnholmo salą, kur turėtų būti vaikų namai.
Kartu su tėčiu atvykęs į salą, Džeikobas randa tik griuvėsius: „Tai, kas dunksojo priešais mane dabar, buvo ne prieglobstis, sergstintis nuo pabaisų, o pati tikriausia pabaisa, su beminčiu alkiu žvelgianti nuo savo laktos kalvos viršūnėje“ (p. 92).
Tarsi paslaptingos traukos veikiamas, Džeikobas dar ne sykį grįžta į sugriautus vaikų namus ir netikėtai persikelia laiku į karo pradžią. Netrukus jis susitinka vaikų namų direktorę panelę Peregrinę, ir ji Džeikobui papasakoja apie ypatinguosius vaikus („garbinga mano protėvių kalba vadinami syndrigast, arba ‚ypatingos sielos‘“, p. 175) ir apie laiko kilpą, kurioje amžinai yra 1940 metų rugsėjo trečioji.
Panelės Peregrinės sukurtoje laiko kilpoje ant vaikų namų niekada nenukrinta ir jų nesunaikina vokiečių numesta bomba, todėl čia glaudžiasi ypatingieji, su kuriais Džeikobas susipažįsta, - „ugninė mergaitė“ Ema, nematomasis berniukas Milardas, skraidanti mergytė Oliva, Hjugas, kurio viduje gyvena bitės, Klerė, kurios pakaušyje - antra burna, ir kiti.
Netrukus gyvenimas kilpoje ima sparčiai tolti nuo idilės: vaikinukas sužino, kad čia yra nematomų kiauramėklių(angl. hollowgast), kurios kartu su joms patarnaujančiais padarais (angl. wight) naikinančios ypatinguosius.
Taip pat skaitykite: Antra knyga apie ypatingus vaikus
Antrojoje knygoje tęsiama kelionė tampa pretekstu autoriui į pasakojimą įtraukti naujų personažų - juos vaikai sutinka kitose laiko kilpose. Ypatingieji, pasirodo, gali būti ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, pavyzdžiui, šunys, antilopės ir kiti žvėrys.
Nors pagalbininkų ratas plečiasi, vaikai supranta, kad iš ieškotojų jie tampa bėgliais, ir yra priversti slapstytis, kas lemia, kad antroji knyga ima priminti veiksmo filmą. Susidūrimas su padarais vaikų nesustabdo ir jie pasiekia Londoną.
Trečiosios knygos siužetas dar įtemptesnis nei antrosios ir kelionę čia keičia rezistencijos tema: Džeikobas ir Ema ryžtingai imasi vadovauti vaikams ir bando priešintis Kolo planams surasti mistinę Sielų biblioteką, kurioje, pasak senų istorijų, buvo po mirties laikomos ypatingųjų sielos, kad vėliau jas galėtų perimti kiti.
Visoje šių įvykių marmalynėje (nes veiksmas kuo toliau, tuo sparčiau rutuliojasi) Džeikobas supranta, kad jo galios stiprėja ir kad jis gali kiauramėkles ne tik matyti, bet ir valdyti. Tačiau šis naudingas atradimas nesulaiko Kolo ir Sielų biblioteka surandama.
Tipiška ir gana nuspėjama, kad atsidūrę prie tokio galios šaltinio Peregrinės broliai susipyksta ir ima kovoti tarpusavyje. Tuo tarpu vaikai su ymbrynėmis, pasinaudodami sumaištimi, pabėga, o brolius įkalina toje erdvėje.
Vis dėlto po tokio didvyriško pasipriešinimo taško šioje istorijoje autorius dar nededa: Džeikobas, suprasdamas, kad neteisingai elgiasi su savo tėvais, apsisprendžia grįžti į savąjį laiką, o būdamas namie stengiasi atlikti „gero vaiko ir paklusnaus sūnaus vaidmenį“.
Žvelgiant į knygą iš pamatinių idėjų perspektyvos, matyti, kad jos yra palyginti klasikinės - draugystė, atsidavimas, pasiaukojimas etc., tad trilogiją daro naujovišką pats pasakojimo sumanymas.
Kitas svarbus šios trilogijos aspektas - Holokausto tema. Ji Riggso kūriniuose yra ne tik tiesioginė (fikcinė Abrahamo Portmano patirtis realiame istoriniame kontekste), bet ir perkeltinė: tai, kas vyksta ypatingųjų vaikų pasaulyje (jų grobimas, naikinimas etc.), skaitytojo pasąmonėje pradeda sietis su XX a. įvykusia tragedija.
Tokių tragiškų ir traumuojančių temų gvildenimas vaikams ir jaunimui skirtoje literatūroje nėra tabu: „dabar beveik reikalaujama, kad jauni žmonės susidurtų su trikdančiomis praeities istorijomis“.
Vis dėlto derėtų pridurti, jog „Ypatingų vaikų namų“ trilogija nėra kokybiškai lygiavertė: iš trijų dalių meniškai stipriausia ir labiausiai nugludinta atrodo pirmoji knyga. Antrojoje ir trečiojoje dalyse viršų imant nepertraukiamo veiksmo kūrimui, susidaro paviršutiniškumo įspūdis.
„Ypatingų vaikų namų“ trilogijos išskirtinumą jaunimo literatūros kontekste lemia pasirinktas iliustravimo būdas - Riggso knygos pilnos antikvarinių nuotraukų.
Istorija apie panelę Peregrinę ir jos ypatingų vaikų namus gimė Riggsui pradėjus kolekcionuoti antikvarines nuotraukas. Rausdamasis sendaikčių turgelių nuotraukų šūsnyse ir keisdamasis jomis su kitais kolekcininkais, jis ėmė pastebėti, jog „<…> tarp visų mano rastų nuotraukų keisčiausios ir labiausiai intriguojančios buvo vaikų. Pradėjau galvoti, kas tokie galėjo būti šie keistai atrodantys vaikai, kokios buvo jų gyvenimo istorijos, bet nuotraukos buvo senos ir bevardės, tad nebuvo kaip to sužinoti. Tada man toptelėjo: jeigu negaliu žinoti jų tikrųjų istorijų - aš jas sugalvosiu.“
Riggsui šios nuotraukos tapo daugiau nei įkvėpimu: „Gera nuotrauka galėjo užvesti ant kelio, įkvėpti daugiau siužetinių linijų ar personažų.“
Gotikiniame pasakojime, apie kurį jau kalbėta anksčiau, itin svarbiai tamsos, paslapties, siaubo atmosferai nuotraukos suteikia ir vizualųjį lygmenį. Riggsas pasakojo, kad jo dėmesį patraukdavusios nuotraukos, kurias pamačius nugara nueidavo pagaugais, vėliau jos dar ir prisisapnuodavusios.
Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, toks entuziastingas kaip Riggso kūryboje nuotraukų įtraukimas į pasakojimą nėra dažnas.
Vis dėlto šis teiginys taikytinas tik antrajai ir trečiajai trilogijos dalims, kur, kaip interviu sakė pats autorius, „istorija jau rutuliojosi, todėl nuotraukos turėjo atlikti subtilesnį vaidmenį.
Serijos knygos
- „Ypatingų vaikų namai“ (angl. Miss Peregrine’s Home for Peculiar Children)
- „Kiaurymių miestas“ (angl. Hollow City)
- „Sielų biblioteka“ (angl. Library of Souls)
Šioje epinės Ransomo Riggso serijos „Ypatingų vaikų namai“ paskutinėje dalyje jūsų laukia susidūrimas su mirtinais priešais ir kvapą gniaužiančios lenktynės pavojingiausiomis kilpomis.
Paskutinis dalykas, kurį Džeikobas Portmanas matė prieš pasauliui aptemstant, - baisus pažįstamas veidas. Staiga jis ir Nura vėl atsiduria ten, kur viskas prasidėjo, - jo senelio namuose. Džeikobas nežino, kaip jiems pavyko ištrūkti iš V kilpos ir atsidurti Floridoje.
Vos išsigelbėję nuo kiaurymės, Džeikobas ir Nura Velnio Akre vėl susitinka su panele Peregrine ir ypatingais vaikais. Akrą siaubia pelenų, kraujo ir kaulų kruša. Kraupus ženklas, kad Kolo armija gausėja ir stiprėja.
Sielų bibliotekoje prisikėlęs ir galingesnis nei bet kada anksčiau Kolas ir jo apokaliptinis planas atrodo nesustabdomi. Lieka tik viena viltis - nugabenti Nurą į pranašystėje minimo septyneto susitikimo vietą. Jei tik pavyks iššifruoti, kur toji slapta vieta yra...
Trapi ramybė. Paslaptingas perspėjimas. Prasidedantis chaosas. Mirštantis ponas H - vienintelis Džeikobo ryšys su slaptu senelio Abės gyvenimu - patiki jam paskutinę misiją: surasti moterį vardu V ir pristatyti jai ypatingąją Nurą.
Nura persekiojama. Ji yra svarbi senovinės pranašystės, kalbančios apie artėjančią apokalipsę, dalis. Jei pavyks apsaugoti Nurą - bus išsaugota visų ypatingųjų pasaulio ateitis.