„Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai 2: Tuščias miestas“ - tai antroji Ransom Riggs knygų serijos dalis, kuri tęsia nepaprastą kelionę, prasidėjusią panelės Peregrinės „Ypatingų vaikų namuose“.
Šešiolikametis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus. Bet Džeikobas užaugo, senelio pasakojimai jam jau atrodo tik pramanai, kuriais net gėdijosi tikėjęs, o keistos senos nuotraukos -tik klastotės. Tačiau atėjo diena, kai akimoju viskas pasikeitė.
Džeikobas Portmanas vyksta į Londoną, į ypatingųjų pasaulio sostinę. Ten jie tikisi gauti pagalbos savo mylimai direktorei panelei Peregrinei. Tačiau karo nusiaubtame mieste sulig kiekvienu žingsniu tyko šiurpios staigmenos. Ir, prieš užtikrindamas saugumą ypatingiesiems vaikams, Džeikobas pirmiausia turi apsispręsti dėl savo meilės Emai Blum.
Knygos originalus pavadinimas: Hollow city.
Ypatingieji vaikai ir jų savybės
Ypatingieji žavi savo asmeninėmis savybėmis, kerinčiais gebėjimais: vienas nematomas, kitas spėja ateitį, trečia moka skraidyti, dar viena - nepaprasta galiūnė... Šaiposi vienas iš kito galių ir silpnybių, ir taip vystosi pasakojimas, atsiskleidžia charakteriai.
Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis
Štai keletas ypatingųjų vaikų ir jų gebėjimų pavyzdžių:
- Nematomas berniukas
- Ateitį spėjantis vaikas
- Skraidanti mergina
- Nepaprasta galiūnė
Knygos unikalumas
Originaliausia detale, išskirianti šią knygą iš kitų mistinių ir magiškų knygų suaugusiems - tai šiurpa keliančios nuotraukos, iliustruojančios tekstą. Žiūrint į jas, dar lengviau nusikelti į kuriamą magišką pasaulį. O labiausiai knyga žavi savitomis senovinėmis nuotraukomis, kurių R. Riggsas prasimanė sendaikčių turguose bei archyvuose. Keistos ir šiurpios nuotraukos puikiai iliustruoja charakterius ir veiksmo vietą, paryškindamos kraupią pasakojimo atmosferą.
Bendra būklė labai gera, itin kokybiškas popierius.
Knyga rekomenduojama nuo 14 metų ir yra įtraukta į rekomenduojamą literatūrą 9 klasei.
Autorius
Knygos autorius Ransom Riggs užaugo Floridoje, tačiau šiuo metu gyvena ypatingųjų vaikų pasaulyje - Los Andžele. Įprastinė jo „dieta“ - siaubo istorijos ir anglų komedijos, tad nesunku suprasti, kodėl jis rašo tokius romanus.
Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga
Kritika ir atsiliepimai
Žodis „ypatingas“ per silpnas šiai knygai apibūdinti. „Įspūdinga, jaudinanti ir be galo neįprasta... „Tie, kurie nėra skaitę pirmosios dalies, šį romaną ryte praris trokšdami sužinoti, kas atsitiko anksčiau, kad galėtų įsijausti į istoriją.
Senovinės nuotraukos ir tekstas nuostabiai dera, audžiant nepamirštamą istoriją.“John Green, „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, apie „Ypatingų vaikų namus“.
Skaitytojai, ieškantys naujojo Hario Poterio, neabejotinai norėtų apsilankyti panelės Peregrinės ypatingų vaikų namuose.CNN
Viena iš tų knygų, kuri lieka ilgam.
Filmo ekranizacija
Amerikietis Timas Burtonas nuo pat savo karjeros kine pradžios garsėja ypatinga ir savita, tik jam vienam būdinga maniera. Tad šio filmo buvo laukiama su nekantrumu - iš vienos pusės knygos ekranizacija domino ją pamėgusius skaitytojus, iš kitos pusės T. Burtono gerbėjai jau truputėlį per ilgai nuobodžiaudami laukė, kada šis kino kūrėjas atgaus savo geriausią formą.
Taip pat skaitykite: Magijos ir paslapčių kupina kelionė
Šešiolikmetis amerikietis Džeikas (akt. Asa Butterfield) yra labai artimas su seneliu Abe (akt. Terence Stamp). Senelis nuo vaikystės anūkui pasakojo nepaprastas istorijas apie tai, kaip pats augo ypatingų vaikų namuose, globojamas panelės Peregrinės (akt. Eva Green).
Tačiau, nors atrodo, kad „Ypatingų vaikų namai“ yra tokia „burtoniška“ knyga ir norint, ko gero, nė nerastum geresnės režisieriaus kandidatūros jai ekranizuoti, vis tik tai, ką iš jos padarė T. Burtonas yra ehm…. neatleistina. Visų prima, galbūt reikėtų pradėti nuo to, kad T Burtonas visiškai nepagavo „Ypatingų vaikų namų“ knygos dvasios ir nesuprato joje sukurto pasaulio. Iš esmės, T. T. Burtonui nepavyksta nei atskleisti filmo personažų, nei susidoroti su jų gausa. Apskritai, visą filmą skubama, bėgama tarsi šuoliais ir neskaičiusiems knygos gali būti netgi sunku suprasti kas ten kur ir prie ko beigi kodėl - o tai jau yra blogai, kadangi filmas, kaip savarankiškas kūrinys, turėtų būti suprantamas ir be savo priminio konteksto.
Visų pirma, kas krenta į akis jau žiūrint filmo anonsą - sukeistos dviejų veikėjų - Emos (akt. Ella Purnell) ir Olivos (akt. Lauren McCrostie) ypatingosios galios. Filme T. Burtonas sukeitė Emos ir Olivos savybes, Olivą dar šiek tiek „užaugindamas“ iki paauglystės, o Emai dar pridėdamas galią valdyti orą.
Dar daugiau - vien dėl tos priežasties, kad norėjo dirbti su Samueliu L. Jacksonu, T. Burtonas tiesiog „išrado“ naują personažą Baroną - žinoma, tas visai nebuvo būtina, tačiau vietoj vieno turime tris aktorius.
Tad iš tiesų gaila, kad turėdamas sau tokią artimą istoriją T. (el.
Jei skaitėte R. Riggso knygą, filmas nepatiks dėl daugybės pakeitimų, neatitikimų ir netgi iškreipimų, kas rodo, kad T. Burtonas arba visai neperprato knygos, arba tiesiog nesugebėjo savos vizijos padoriai perkelti į ekraną. Jei knygos neskaitėte, filmas irgi, ko gero, nepatiks, nes dėl greito tempo, daugybės nesuvaldytų personažų, apgraibomis pateikiamų paaiškinimų suprasti, kas vyksta, yra pakankamai sudėtinga.
Vis tik kai kurios filmo scenos išlaiko savotišką poetiką, nuotaiką ir stilių. Andai - panelės Peregrinės namas, Emos ir Džeiko scena laive (ne, knygoj to nebuvo, bet filme atrodo tikrai neblogai), kilpos persukimas - čia panaudota „Matricos“ (angl. „The Matrix“, 1999 m.) atrasta ir išpopuliarinta technika - smulkių detalių išryškinimas, judesio sustabdymas.
Žaviai ir charizmatiškai pasirodo panelę Almą Lefei Peregrinę suvaidinusi prancūzų aktorė Eva Green.