Visuomenės gerovė yra glaudžiai siejama su jos pažanga. Socialinė gerovė yra traktuojama kaip pakankamas asmens materialinių ir nematerialinių poreikių patenkinimas.
ESF+ veikla prisideda prie socialinių inovacijų plėtros.
Socialinė gerovė jaunimui studijų metais
Jauniems žmonėms ji ypač yra svarbi, kuomet pradedamas gyventi suaugusio žmogaus gyvenimas. Beveik visada studijuojant asmenys patiria socialinės gerovės problemas: studijų ir darbo nesuderinamumas, tinkamų gyvenamųjų sąlygų neturėjimas ir benamystė, kokybiško maisto nebuvimas ir maisto stygius.
Buvo nustatyta, kad asmenys, kurie susiduria su studijų ir darbo nesuderinamumo problema, dažnai patiria darbo našumo, studijų rezultatų kokybės ir asmens emocinės būsenos kritimą.
Tyrimas apie studentų socialinę gerovę
Šio bakalauro tyrimo tikslas yra įvertinti kaip studentai vertina patiriamų socialinės gerovės problemų sprendimą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Nustatyti ir išnagrinėti pagrindines problemas, kurios turi įtakos jaunuolių socialinei gerovei studijų metais.
- Aptarti įstatymines ir institucines paramos galimybes studentams.
- Ištirti jaunų žmonių patiriamas socialinės gerovės problemas.
- Ištirti kaip studentai vertina jiems teikiamą paramą.
Siekant įvykdyti šiuos uždavinius buvo pasitelkiama mokslinės literatūros analizė bei atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo 50 studentų. Tyrimas buvo vykdomas 2022 m.
Tyrimo rezultatai rodo, kad visi studentai studijų metais susiduria bent su viena socialinės gerovės problema, o ją spręsti padeda valstybės, aukštosios mokyklos ar tėvų suteikiama parama, kurią studentai vertina gerai.
Senjorų gerovė Lietuvoje
Senjorų gerovė - viena aktualiausių šių dienų temų. Vietų stygius senelių globos namuose ragina imtis pokyčių ir gerinti senjorų gyvenimo kokybę bei stacionarių socialinių paslaugų prieinamumą. Senėjanti visuomenė - aktuali šiandienos problema.
Visuomenė sparčiai sensta, jauni žmonės emigruoja, o vyresnio amžiaus žmonėms reikia vis daugiau rūpesčio ir priežiūros. Stacionarių socialinių paslaugų poreikis nuolat auga - šiuo metu senelių namuose trūksta apie 1500 vietų, o per artimiausius 5 metus šis skaičius gali išaugti iki 5000 vietų.
Labdaros ir paramos fondas „Senjoro kampelis“ turi aiškią viziją, kaip pagerinti senjorų gyvenimo kokybę. Mūsų tikslas - įkurti modernius, jaukius ir šiuolaikiškus namus senjorams, kuriuose jie galėtų gauti kvalifikuotą ir individualius poreikius atitinkančią priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Projektas ne tik užtikrins tinkamą senjorų priežiūrą, bet ir prisidės prie nedarbo mažinimo kaimo vietovėse, kur nedarbo lygis yra ypač aukštas dėl prasto susisiekimo ir ribotų verslo galimybių. Planuojame šiuos namus kurti gražioje vietoje - sename dvare, kur ramybė ir gamtos artumas padės senjorams jaustis oriai ir saugiai.
Mūsų iniciatyva laukia visų norinčių prisidėti, palaikyti ar tiesiog pasidalinti mūsų idėja.
GYVENIMO KOKYBĖ. SIEKIME GERIAUSIO
Gerovės valstybės samprata ir iššūkiai Lietuvoje
Kiekvienas galime turėti savo gerovės valstybės įsivaizdavimą, nes gerovės sąvoka yra labai plati. „Mano supratimu, pirmiausia tai yra viešojo sektoriaus institucijų veikla ir lėšos, skiriamos ištikus nenumatytiems gyvenimo atvejams (netekus darbo, sumažėjus pajamoms, sutrikus sveikatai). Tačiau lygiai taip pat gerovės valstybė yra ir tai, ką valstybės institucijos daro siekdamos sukurti lygias galimybes visiems gyventojams įgyti išsilavinimą, tapti pilnaverčiais visuomenės nariais“, - teigia doc. E. Barcevičius.
Politologo teigimu, valstybės veikla gerovės srityje istoriškai yra labai neįprasta. Stereotipiškai įsivaizduojama, kad gerovės valstybės idėja priklauso socialdemokratinėms politinėms jėgoms, tačiau gerovės valstybės ar jos institucijos paprastai kūrėsi kaip tam tikra reakcija į visuomenės ir ekonomikos kaitą.
Kai ieškome gerovės valstybės ištakų, labai dažnai kalba pasisuka apie Otto von Bismarcko Vokietiją. Anot jo, Bismarcką pradėti rūpintis gerovės paslaugų kūrimu Vokietijoje paskatino aktyvūs žmonių, darbininkų judėjimai, reikalaujantys tam tikrų teisių, tam tikros socialinės apsaugos. Tačiau gerovės paslaugų užuomazgų motyvų buvo ir daugiau - Bismarckui buvo labai svarbu kurti integruotą valstybę.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pašnekovas pasakoja, kad gerovės institucijos skirtingose valstybėse gali labai skirtis. Ir tie skirtumai priklauso nuo to, kaip priimami su socialiniais klausimais susiję sprendimai: ar pirmiausia padedama tiems, kuriems labiausiai reikia, ar padedama daugiau mažiau visiems, ar užtikrinamas socialinis saugumas vidurinės klasės lygmeniu.
„Lietuvoje valstybė sveikatos srityje vaidina pagrindinį vaidmenį. Tai reiškia, kad mes sumokame draudimo įmokas, bet jei prireikia sveikatos paslaugos, dažniausiai kreipiamės į valstybines poliklinikas ir ligonines. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur sveikatos sistemoje daug svarbesnis yra rinkos vaidmuo, valstybė užtikrina sveikatos paslaugas tik tiems, kurie patys negali už jas susimokėti arba yra vyresni nei 65 metų. Visi kiti gyventojai sveikatos paslaugas perka rinkoje, dažnai prisideda darbdaviai“, - pasakoja doc. E. Barcevičius.
Paklaustas, kuri valstybė šiuo metu efektyviausiai įgyvendina gerovės valstybės principus, pašnekovas tikina, kad atsakymas priklauso nuo vertybinio požiūrio.
„Aš asmeniškai labiau pasitikiu aktyviu valstybės vaidmeniu socialinėje srityje ir manau, kad ji turi visiems padėti tapti ir išsilaikyti viduriniąja klase. Visada lengviau deklaruoti gerovės valstybės idėjas nei nustatyti, kas bus tie papildomi pajamų šaltiniai, iš kurių bus finansuojamos šios idėjos.
Todėl ir dabartinė valdžia bando švelniai pasakyti, kad jeigu mes norime kokybiškų, aukšto lygio gerovės paslaugų, vidurinės klasės gerovės valstybės, tai mums reikia rasti būdą, kaip susirinkti pajamas tokiai gerovės valstybei finansuoti. Tai reikštų lengvatų naikinimą, naujus ekologinius, turto mokesčius. Ir prie to mes anksčiau ar vėliau turėsime prieiti.
Politologo manymu, kol kas panašu, kad mes Lietuvoje norime judėti gero lygio vidurinės klasės gerovės valstybės link. Jei dirbančiųjų mažėja, o tų, kam būtinos gerovės paslaugos, daugėja, tai turime problemą“, - tikina doc. E. Barcevičius. „Finansavimo klausimų kelia senstanti visuomenė, o gerovės valstybės idėjos ir paslaugų palaikymu turėtų užsiimti dirbantys žmonės, mokantys mokesčius ir taip finansuojantys viešąsias paslaugas, pensijas ir kt.
Gerovės valstybei iššūkių kelia ir tokios problemos kaip klimato kaita. Fundamentalus klausimas yra ir apie pasitikėjimą gerovės valstybe, jos institucijomis. E. Barcevičius teigia, kad visuomenės niekada nenorės finansuoti gerovės paslaugas teikiančių institucijų, jei nepasitikės jų veikla ar netikės jų teikiama nauda.
Lietuvos socialinių tyrimų centras (LSMC)
Gerovės valstybės tipai
Apibrėžiant šiandieninės Lietuvos gerovės valstybės kūrimo tipą, ją galima vertinti tik kaip minimalią post-komunistinę korporatyvinio-bismarkinio-klientelistinio tipo gerovės valstybę, iš lėto dreifavusią į liberalų-marginalinį tipą, tačiau kažkiek pristabdytą, norim tai, ar nenorim to pripažinti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo. Kodėl vadiname judėjimą link liberalaus - marginalinio?
Gerovės valstybes galima skirstyti net filosofiniu požiūriu, nes šis skirstymas pasižymi ne tik gnoseologiniu (pažinimo), bet, dėl savo „socialinio jautrumo“ - ir ontologiniu (būties) bei aksiologiniu (vertybių) aspektais. Gerovės valstybės skirstomos ir socialiniu-politiniu požiūriu - t. y. ekonominiu, sociologiniu ir politologiniu aspektais.
Taip liberali marginalinė gerovės valstybė pirmenybę teikia rinkai. Tipiškiausios šio modelio šalys yra anglosaksiškos valstybės. Konservatyvi korporatyvinė (bismarkinė) gerovės valstybė pirmenybę teikia priklausomybei nuo darbo rinkos ir šeimos. Tipiškiausios šio modelio šalys yra kontinentinės Vakarų Europos valstybės, kurias galima skirstyti į labiau šiaurėje, pietuose ir rytuose esančias šalis.
Kai kurie autoriai, pavyzdžiui, M. Ferrera, iš šio modelio, kaip atskirą tipą, išskiria daugiau klientelizmo požymių turinčias Pietų Europos valstybes, kuriam apibrėžti yra vartojami ir Viduržemio bei Romaniškojo modelio pavadinimai. Europos Sąjungos Centrinės ir Rytų Europos valstybės, o dar daugiau - likusios Rytų Europos valstybės, irgi turi nemažai pastarojo modelio savybių - taigi jas būtų galima skirti kaip atskirą valstybių grupę, kurią kai kurie autoriai padalija dar į kelias valstybių grupes.
| Gerovės valstybės tipas | Pagrindinis principas | Tipiškos šalys |
|---|---|---|
| Liberali marginalinė | Pirmenybė rinkai | Anglosaksiškos valstybės |
| Konservatyvi korporatyvinė | Priklausomybė nuo darbo rinkos ir šeimos | Kontinentinė Vakarų Europa |
| Socialdemokratinė | Socialinės teisės | Šiaurės Europa (Švedija) |
Dėl COVID-19 poveikio ekonomikai pirmiausia vartojimo padidinimas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams pagerintų ekonomikos būklę. Socialinės išmokos, pakeltas minimalus atlyginimas, ar padidintas neapmokestinamas minimumas, kaip sutaria ekonomistai ir politologai, pirmiausia yra skiriamas vartojimui ir įsilieja į ekonomiką greičiausiai.
Lietuvą be jokių abejonių galime vadinti gerovės valstybe. Mes turime išvystytą socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą ir prieinamą švietimą. Santykinai dosnios motinystės, vaiko priežiūros ir tėvystės atostogos laikomos vienos iš geriausių ES. Mūsų sveikatos apsauga prieinama visiems, tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijoje - ne.
Tačiau dažnas Lietuvos pilietis/-ė tik pašaipiai nusijuoks: „Kokia čia gerovės valstybė Lietuvoje.“ Deja, tokį požiūrį iš dalies galima pateisinti. Ne tik todėl, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (ypač valstybiniame sektoriuje) ir socialinės išmokos yra gerokai mažesnės nei išvystytos gerovės valstybės šalyse. O nelygybė ir skurdas vieni didžiausių ES.
Bet ir todėl, kad Lietuvoje gerovės valstybė nėra „įteisinta iš apačios“. Gerovės valstybė atsirado ir buvo subrandinta per pastarąjį šimtmetį Europoje. Piliečiai aktyviai dalyvavo jos kūrime. Burdamiesi į profsąjungas, socialinius judėjimus, atsakingai balsuodami, Europos piliečiai išsikovojo socialines teises: didesnius atlyginimus, kokybišką sveikatos apsaugą, visiems prieinamą švietimą, apmokamas atostogas, vaiko priežiūros atostogas, socialines paslaugas ir kitas socialinės teisės.
Vakarų Europiečiai didžiuojasi savo socialinėmis teisėmis. Jei mes paklausime Skandinavijos šalių piliečių, kuo jie labiausiai didžiuojasi, tai atsakymas bus nesunkiai nuspėjamas - savo dosnia gerovės valstybe.
Tuo tarpu Lietuvoje gerovės valstybės struktūros nors ir atsirado jau nuo 1918 m., panašiai kaip ir visoje Europoje, piliečiai niekada nedalyvavo aktyviai jos kūrime. Sovietų okupacijos metais daugelis gerovės valstybės struktūrų buvo išplėtotos, tačiau jos buvo primestos iš viršaus, problemos buvo sprendžiamos totalitarinėmis priemonėmis.
Atkūrus nepriklausomybę, socialinė politika buvo reformuojama, tačiau ji nebuvo prioritetas nei vienai iš politinių partijų, nes socialinio teisingumo klausimai buvo tapatinami su Sovietine praeitimi. Profsąjungos, kurios turi ginti, kovoti už socialines teises, iki šiol sunkiai įgauna populiarumą.
Taigi, turime situaciją, kai gerovės valstybė, tokia, kokią mes ją turime šiandien, buvo išplėtota be aktyvaus piliečių dalyvavimo jos kūrime. Arba galime kitaip suformuluoti: gerovės valstybė Lietuvoje yra politinių bei biurokratinių reformų padarinys, nuleistų iš viršaus, kuriame niekada nebuvo stipraus balso iš apačios.
Gyventojų pasitenkinimas gerovės sistema
2018 m. gruodžio mėnesį Lietuvos socialinių tyrimų centre vykdomo projekto „Gerovės valstybės iššūkiai Lietuvoje ir Švedijoje“ (Nr. S-MIP -17-130), finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos, pagrindu buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Buvo klausiama „Ar jūs visumoje esate patenkintas/-a Lietuvos gerovės sistema, kuri apima socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą, švietimą, darbo rinkos ir būsto politika?“ Kaip ir buvo tikėtasi daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų teigė esantys nepatenkinti gerovės sistema.
Beveik 70 procentų manė, kad viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinės paramos) lygis prastėjo pastaruosius 10 metų, o daugiau nei 80 procentų sutiko, kad Lietuvoje nelygybė ir skurdas didėjo. Nepasitenkinimas gerovės sistema didina šešėlinės ekonomikos tikimybę, skatina norą emigruoti, kelia nepasitikėjimą valstybe bei vienas kitu - viskas, ką mes šiandien turime ar turėjome per pastaruosius beveik 30 metų.
Jei daugiau nei pusė Lietuvos piliečių yra nepatenkinti esama gerovės valstybės sistema, galime teigti, kad formaliai mes turime gerovės valstybę, bet ji nėra paremta arba įteisinta iš apačios. Todėl būtina ir reikia kalbėti apie gerovės valstybės kūrimą, apie tokios gerovės valstybės, kai daugiau nei pusė piliečių pateisintų jos egzistavimą ir matytų jos naudą.
Tas pats klausimas buvo užduotas Švedijoje, ten net 70 procentų apklaustųjų teigė esantys patenkinti Švedijos gerovės valstybės sistema.
Švedijos gerovės valstybės modelis
Jei jau prakalbome apie Švedijos gerovės valstybę, galime paminėti daugiau jos bruožų. Švedijoje gerovės valstybė buvo kuriama aktyviai dalyvaujant piliečiams. Švedų visuomenė susitelkimo būdu sukūrė unikalų gerovės modelį - socialdemokratinę gerovės valstybę - kuri dažnai vadinama utopine.
Nors dėl išaugusios migracijos ir globalizacijos, socialdemokratinė gerovės valstybė patiria vis daugiau iššūkių. Iki šiol visuomenė, kurioje valstybė rūpinasi kiekvienu nuo lopšio iki grabo lentos ir kurioje lygios galimybės visoms socialinėms grupėms dirbti ir siekti asmeninio tobulumo, yra beveik realizuotos.
Tai jai pavyko padaryti per visiško užimtumo, pajamų perskirstymo, ekonomikos modernizavimo bei verslumo skatinimo politiką. Ko gi reikia Lietuvoje, norint sukurti gerovės valstybę, kuri būtų paremta iš apačios? Galime pasimokyti iš švedų.
Sąlygos gerovės valstybei Lietuvoje sukurti
Pirma sąlyga - ekonominis augimas, be jo yra neįmanoma dosni gerovės valstybė. Tačiau ekonominis augimas, be socialiai teisingo perskirstymo, gerovės valstybės savaime nesukurs. Tam reikalinga efektyvi, socialiai teisinga mokesčių sistema - antra gerovės valstybės kūrimo sąlyga.
Dosniausiose gerovės valstybės šalyse, tokiose kaip Skandinavijos šalys, vyrauja progresinė mokesčių sistema. Tačiau progresinė sistema nereiškia visiškos lygiavos ar vienodų atlyginimų. Ji sutvarkyta taip, kad daugiau uždirbantys moka daugiau, bet jie ir gauna didesnes išmokas (senatvės, nedarbo).
Mokesčių sistema veikia taip, kad nesumažintų noro dirbti, kilti karjeros laiptais bei skatintų verslumą. Skandinavai sugebėjo suderinti rinkos ekonomiką ir socialinį teisingumą, kas daugeliui atrodo neįmanoma.
Trečia sąlyga - pilnas užimtumas. Dosni gerovės valstybė paremta pilnu užimtumu: visi dirba, visi moka mokesčius ir visi suinteresuoti gerovės valstybe. Prieinamas švietimas (pradinis, vidurinis, aukštasis, mokymasis visa gyvenimą) ir sveikatos apsaugos paslaugos yra pilno užimtumo garantija. Socialinė politika suprantama kaip investicija į žmogų, į jo sveikatą. Laimingi, išsilavinę žmonės lengviau susiranda darbą ir tuo pačiu daugiau prisideda prie visuotinės gerovės.
Ketvirta svarbi sąlyga - konsensuso demokratija - visi spendimai priimami tik juos išdiskutuojant žemiausiame lygmenyje (bendruomenių, socialinių grupių), vėliau kylant į viršų (profsąjungų, profesinių organizacijų lygmenyje) ir pagaliau pasiekiant Seimą ir vyriausybę. Skandinavai jau seniai žino, kad valstybė tai „mes“, ne Seimas, ne vyriausybė ar prezidentas. Valstybė tai visi jos piliečiai.
Skandinavijos gerovės valstybė buvo pastatyta ant pasitikėjimo pamatų, kai vyriausybė niekada neapvylė savo piliečių, o politinės partijos savo rinkėjų.
Penkta sąlyga - gerovės valstybės kūrimas - tai politinis sprendimas. Turi būti ilgalaikė strategija jos kūrimui ir nuosaikus jos laikymasis. Švedijos socialdemokratinė gerovės valstybė buvo kuriama nuosaikiai, niekada nebuvo nukrypta nuo jos kurso. Tai buvo socialdemokratų partijos projektas, kurie buvo valdžioje daugiau nei 60 metų ir puoselėjo tokias vertybės kaip socialinis teisingumas bei solidarumas. Tačiau kitos partijos palaikė šį projektą.
Taigi, formaliai mes turime gerovės valstybę, tačiau ji „neįteisinta iš apačios“, daugiau nei pusė Lietuvos piliečių yra nepatenkinti esama gerovės valstybė sistema ir vangiai dalyvauja jos kūrime. Nepasitenkinimas gerovės valstybe formuoja susipriešinimą tarp valdančiųjų ir visuomenės/piliečių. Pasekmes to mes jau semiame su kaupu.
tags: #socialines #geroves #klausimai