Socialinės paslaugos yra svarbi visuomenės gerovės dalis, ypač asmenims, patiriantiems socialinę atskirtį. Šiame straipsnyje aptariami socialinių paslaugų organizavimo lygmenys Lietuvoje, poreikis integruotoms paslaugoms ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo teikiant pagalbą priklausomiems asmenims.
Socialinė atskirtis - tai kompleksinis reiškinys, kai visuomenėje atsiranda grupės, kurios mažiau ar visai neturi galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime, nes yra silpnai į ją integruotos. Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo tampa viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje.
Socialinių paslaugų sistema Lietuvoje
Augantis socialinių paslaugų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, poreikis iššaukia diskusijas apie tai, kaip vyksta toks paslaugų teikimo valdymas, kaip sąveikauja skirtingų sektorių veikėjai, kaip galima integruoti užsienio šalių gerąją patirtį, tam, kad būtų pasiektas efektyvesnis socialinės politikos įgyvendinimas Lietuvoje teikiant paslaugas minėtai socialinei grupei.
Socialinių Paslaugų Apibrėžimas ir Tikslai
Moksliniuose, metodiniuose bei visuomenės informavimo šaltiniuose socialinių paslaugų apibrėžimas formuluojamas skirtingai. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą, socialinės paslaugos skirtos asmeniui, netekusiam arba neįgijusiam gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės paslaugos - tai visa pagalba teikiama ne pinigais. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią individo, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti. Socialinis paslaugų terminas neatsiejamas nuo socialinio darbo sąvokos. Socialinių paslaugų sistemos funkcionavimą valstybėje užtikrina valstybės socialinė politika.
Socialinė politika siekia užtikrinti socialinės paramos veiksmingumą - plėtojant socialines paslaugas, ir teikiant jas žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Socialinis paslaugų teikimas yra vienas iš svarbiausių kovos su socialine atskirtimi būdų.
NVO Vaidmuo Socialinių Paslaugų Teikime
Šiuo metu ryškus valstybės garantijų ir rinkos teikiamų paslaugų nepakankamumas dėl neaktyvaus bendradarbiavimo socialinių paslaugų srityje, sudaro sąlygas ieškoti efektyvesnių būdų, kaip išnaudoti NVO teikiamas galimybes.
NVO vykdoma veikla yra labiau tinkama nei valstybinių institucijų teikiama pagalba. 2010 metais Lietuvos Respublikoje net 615 nevyriausybinių organizacijų buvo integruotos teikti socialinę pagalbą asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Atsiradusi būtinybė ieškoti optimalių socialinių paslaugų administravimo būdų lėmė tai, jog socialinių paslaugų teikime ir valdyme vis didesnį vaidmenį atlieka NVO. Darbe NVO bus apibrėžiamos kaip visuomeninės organizacijos, asociacijos, labdaros fondai, klubai, labdaringos religinės organizacijos veiklos ir jų teikiamos socialinės paslaugos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
ES investicijos į NVO Lietuvoje
Tyrimo Metodai ir Rezultatai
Tyrimo tikslas - atskleisti NVO integravimo galimybes socialinių paslaugų teikime asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Pasitelkus NVO, atlikti socialinių paslaugų teikimo priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų asmenims valdymo Europos Sąjungos šalių atvejo analizę.
Darbe buvo naudoti teoriniai tyrimo metodai - analizė, apibendrinimas ir empiriniai tyrimo metodai - dokumentų analizė, SSGG analizė, Norvegijos, Suomijos atvejo analizės, interviu. Turinio (angl. Content) analizės metodas naudotas interviu metu gautų duomenų apdorojimui. Apibendrinimo metodas naudotas gautų teorinių bei empirinių duomenų apibendrinimui, išvadų pateikimui, esminių teiginių ir rekomendacijų formulavimui.
Mokslinės literatūros analizė atlikta nagrinėjant lietuvių ir užsienio autorių mokslinių konferencijų pranešimus, monografijas, bei straipsnius įvairiuose leidiniuose, siekiant suprasti NVO integravimo į socialinių paslaugų teikimą galimybes. Šiuo metu socialinių paslaugų teikimo valdymas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, NVO integravimo galimybes, viešojo sektoriaus ir NVO tarpusavio santykius; apžvelgiant ES projektus, programas įgyvendinimą ir patirties iš kitų ES šalių perėmimo tendencijas.
SSGG analizės metodas pasirinktas su tikslu išgryninti galimas NVO integravimo galimybes į socialinių paslaugų teikimo valdymą priklausomiems asmenims. Šis metodas sklandžiai integruoja vidinius ir išorinius faktorius įtaką. Atvejo analizės metodas - pasirinkta Norvegijos, Suomijos socialinių paslaugų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, sistemos atvejo analizės.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pusiau standartizuotas ekspertinis interviu naudotas su tikslu įvertinti NVO, kaip socialinių paslaugų teikėjo priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų asmenims, galimybes ir parengti jų integravimo modelį Lietuvos socialinės politikos įgyvendinime.
Išvados
Atliktas tyrimas gali būti panaudotas valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo bei partnerystės tobulinimui. Jis yra taikomojo pobūdžio.
tags: #socialines #paslaugos #organizuojamos #keliais #lygmenimismis