Jau nuo 2000 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 110-3207), visų įmonių, įstaigų bei organizacijų dirbantieji draudžiami nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimu. Vadovaujantis šiuo įstatymu, darbdaviai (draudėjai) privalo kas mėnesį mokėti nuo darbuotojų draudžiamųjų pajamų 0,3 proc. dydžio socialinio draudimo įmokas.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Seimo 2003 m. lapkričio 1 d. Nr. IX-1819 priimtas LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 114-5114), kuriame, lyginant su senuoju įstatymu, yra tam tikrų papildymų bei patikslinimų.
Visų pirma, naujos redakcijos įstatyme tiksliau apibrėžiama, kurie nelaimingi atsitikimai darbe ir susirgimai profesine liga gali būti pripažinti draudiminiais įvykiais ir kurie ne.
Nelaimingas atsitikimas darbe laikomas draudiminiu įvykiu, jeigu jis įvyko:
- dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;
- dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;
- dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Taip pat draudiminiais įvykiais laikomi nelaimingi atsitikimai, įvykę:
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
- papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
- pakeliui į darbą ar iš darbo;
- kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 str. 3 d.) darbuotojas ieško naujo darbo;
- apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Namudininkams, dirbantiems pagal darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.
Naujosios redakcijos įstatymas taip pat numato ir sąlygas, kurioms esant, nelaimingi atsitikimai negali būti pripažinti draudiminiais įvykiais.
Nelaimingas atsitikimas nebus pripažintas draudiminiu įvykiu, jei:
- apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;
- apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu;
- apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
- apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu;
- apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
- prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.
Be to, naujausios redakcijos įstatyme, lyginant su senuoju Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, aiškiau nustatomas ir draudimo taikymas dirbant poilsio dienomis, atostogų ir komandiruočių metu.
Pavyzdžiui, remiantis įstatymo 14 str., apdraustajam tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjime. Tuo tarpu apdraustajam tapus laikinai nedarbingu nemokamų atostogų metu arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo nuo darbo laikotarpiui.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant paskatinti darbdavius geriau rūpintis darbuotojų darbo sąlygomis, naujai priimtame įstatyme numatytas diferencijuotas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifas.
Remiantis šio įstatymo 29 str., kiekvienam draudėjui šis tarifas bus nustatomas atsižvelgiant į draudėjo ekonominės veiklos rūšies profesinės rizikos laipsnio bei kiekvieno draudėjo traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Tai reiškia, kad didesnę draudimo įmoką turėtų mokėti tos įmonės ar ūkio subjektai, kuriuose įvyksta daugiau ir sunkesnių nelaimingų atsitikimų, pripažintų draudiminiais įvykiais.
Nuostatų, reglamentuojančių nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifus, įsigaliojimas numatytas nuo 2005 metų sausio 1 d.
Ligos išmoka
Pagal 15 straipsnį:
1. Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
2. Kol nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
2018 06 28 įstatymu Nr. XIII-1339 (TAR, 2018, Nr. 2018-11434) nustatyta, kad 15 str. nuostatos taikomos skiriant ir mokant ligos išmokas asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais ir įgijusiems teisę į ligos išmoką po įstatymo Nr.
2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2363 (TAR, 2023, Nr. 2023-25616) nustatyta, kad 15 str. 2 d. taikomas ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024 01 01) tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po įstatymo Nr.
Smulkesnę informaciją apie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką teikia: VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja ir vyriausieji specialistai (gydytojai) adresu Taikos pr. 46 61 00, 46 61 08; Gargždų skyriaus vyriausioji pašalpų specialistė adresu Kvietinių g. 9a, kab. 47 06 83.
tags: #sodros #istatymas #del #nelaimingu #pripazinimo