Remiantis vidaus dokumentais, „Meta“ praėjusių metų pabaigoje prognozavo, jog apie 10 proc. visų metinių pajamų, arba maždaug 13,8 mlrd. eurų, uždirbs iš sukčių ir draudžiamų prekių skelbimų. Jie atspindi „Meta“ pastangas įvertinti piktnaudžiavimo jos platformose mastą bei įmonės dvejojimą imtis griežtesnių priemonių, kurios galėtų pakenkti jos verslo interesams.
Apgaulingų skelbimų mastas ir „Meta“ pajamos
Kaip teigiama viename 2024 m. gruodžio mėnesio dokumente, vidutiniškai bendrovė savo platformų naudotojams kasdien rodo apie 15 milijardų „didesnės rizikos“ apgaulingų skelbimų, t .y. pasižyminčių aiškiais sukčiavimui būdingais požymiais. Kitame 2024 m. pabaigoje parengtame dokumente rašoma, kad „Meta“ kasmet uždirba apie 6 mlrd. eurų pajamų iš šiai kategorijai priskiriamų apgaulingų skelbimų.
„Meta“ taktika ir vartotojų rizika
Dauguma sukčiavimo atvejų susiję su reklamuotojais, kurių veiksmai pakankamai įtartini, kad juos pastebėtų „Meta“ vidinės įspėjimo sistemos. Tačiau, vadovaujantis dokumentais, bendrovė užblokuoja reklamuotojus tik tada, jei jos automatinės sistemos nustato, kad sukčiavimo tikimybė siekia mažiausiai 95 proc. Jei bendrovė nėra visiškai tikra, bet vis tiek mano, kad reklamuotojas yra tikėtinas sukčius, tuomet taiko didesnius paslaugų įkainius kaip baudą. Šios taktikos esmė - atbaidyti įtartinus reklamuotojus nuo reklamos skelbimo.
Dokumentuose taip pat pažymima, kad naudotojai, kurie peržiūri vieną apgaulingą skelbimą, greičiausiai ateityje jų matys daugiau dėl „Meta“ reklamos suasmeninimo sistemos, kuri bando pateikti skelbimus, atsižvelgdama į tai, kas domina konkretų naudotoją.
Reguliavimo spraga ir ekspertų nuomonės
Tas faktas, kad „Meta“ kaip niekur nieko ima pinigus iš reklamuotojų, kuriuos įtaria sukčiavimu, yra akivaizdi reklamos pramonės reguliavimo spraga, pareiškė Sandeepas Abrahamas, sukčiavimo atvejų tyrėjas ir buvęs „Meta“ saugumo tyrėjas, dabar vadovaujantis konsultacijų įmonei „Risky Business Solutions“. „Jei reguliuojančiosios institucijos netoleruoja pelnymosi iš sukčiavimo bankininkystės srityje, to neturėtų toleruoti ir technologijų srityje“, - „Reuters“ sakė jis.
Taip pat skaitykite: Facebook informacijos pateikimo strategijos
„Meta“ atsakas ir ateities planai
„Meta“ atstovas Andy Stone’as pareiškime teigė, kad „Reuters“ peržiūrėti dokumentai „atspindi selektyvią situaciją, kuri iškreipia „Meta“ požiūrį į sukčiavimą ir apgaules“. Bendrovės vidaus prognozė, kad 10,1 proc. jos 2024 m. pajamų sudarys aferistų ir draudžiamų prekių skelbimai, buvo „apytikrė ir pernelyg daug apimanti“, sakė A. Stone’as. Vėliau bendrovė nustatė, kad tikrasis skaičius yra mažesnis, nes į vertinimą buvo įtraukta ir daug sąžiningų skelbimų, pridūrė jis, bet atsisakė įvardyti naująjį skaičių.
„Vertinimas buvo atliktas siekiant patvirtinti mūsų planuojamas investicijas į sąžiningumą, įskaitant kovą su sukčiavimu ir apgavystėmis. Šį planą įvykdėme, - sakė A. Stone’as. - Mes aktyviai kovojame su sukčiavimu ir apgavystėmis, nes mūsų platformų naudotojai nenori tokio turinio, sąžiningi reklamuotojai jo nenori, ir mes taip pat nenorime.“
„Per pastaruosius 18 mėnesių visame pasaulyje sumažinome naudotojų pranešimų apie aferistų reklamas skaičių 58 proc., o 2025 m. jau pašalinome daugiau nei 134 milijonus sukčių skelbimų“, - tęsė A. Stone’as.
Kai kuriuose dokumentuose „Meta“ įsipareigoja daryti dar daugiau. „Turime didelių tikslų sumažinti apgaulingų reklamų skaičių 2025 m.“, - teigiama 2024 m. parengtame dokumente („Meta“ viliasi sumažinti tokių skelbimų skaičių tam tikrose rinkose net iki 50 proc.). Kaip rodo kiti dokumentai, vadovai sveikina darbuotojus už sėkmingas pastangas sumažinti apgaulingų skelbimų skaičių.
„Meta“ vaidmuo sukčiavimo ekonomikoje
Ne gana to, dokumentuose teigiama, kad net pačios bendrovės atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, jog „Meta“ produktai tapo pasaulinės sukčiavimo ekonomikos ramsčiu. 2025 m. gegužės mėnesį „Meta“ saugumo pareigūnai surengė pristatymą, kurio metu apytikriai paskaičiavo, kad įmonės platformos susijusios su trečdaliu sėkmingų sukčiavimo schemų JAV. Kituose „Meta“ vidaus dokumentuose tai pat pripažįstama, jog keletui pagrindinių konkurentų geriau sekasi kovoti su sukčiais jų platformose.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Daug lengviau bandyti ką nors apgauti „Meta“ platformose nei „Google“ - prie tokios išvados buvo prieita 2025 m. balandžio mėnesį apžvelgus internetines bendruomenes, kur sukčiai dalijasi savo „amato“ paslaptimis. Tiesa, dokumente nepateikiama priežasčių, kodėl sukčiams patogiau naudoti „Meta“.
Reguliuotojų spaudimas ir tyrimai
Ši informacija paaiškėjo tuo metu, kai reguliuojančiosios institucijos visame pasaulyje spaudžia „Meta“ dėti daugiau pastangų savo naudotojams nuo sukčių internete apsaugoti. JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija atlieka tyrimą dėl „Meta“ skelbiamos reklamos sukčiavimo tikslais, rašoma vidaus dokumentuose. Jungtinės Karalystės (JK) reguliuojančioji institucija praėjusiais metais pranešė nustačiusi, kad „Meta“ platformos buvo susijusios su 54 proc. 2023 m. įgyvendintų sukčiavimų schemų, kai buvo prašoma už ką nors pervesti pinigų, - daugiau nei du kartus daugiau negu visose kitose socialinių tinklų platformose kartu sudėjus.
„Meta“ atstovas A. Stone’as nurodė remtis naujausia Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateikta informacija, kurioje teigiama, kad bendrovės pastangos išspręsti neteisėtos reklamos problemą „daro neigiamą įtaką pajamoms, be to, spėjama, kad tokios pastangos paveiks pajamingumą ir ateityje, ir galbūt ženkliai“.
Didžiausių aferistų sąrašai ir brangesnės paslaugos
Net pagavus reklamuotojus už rankos, taisyklės gali būti ne itin griežtos, rašoma dokumentuose. Smulkus reklamuotojas turėtų įkliūti dėl finansinio sukčiavimo mažiausiai aštuonis kartus, kad „Meta“ užblokuotų jo paskyrą, nurodyta 2024 m. parengtame dokumente. O daugiau mokantys reklamuotojai, laikomi vertingais klientais, galėtų gauti daugiau nei 500 įspėjimų ir vis tiek išsaugotų savo paskyrą.
Apgaulingos reklamos kampanijos gali būti milžiniškos: štai šiemet „Meta“ pašalino keturias tokias kampanijas, per mėnesį atnešdavusias maždaug 60 mln. eurų pajamų. Norėdamas atkreipti dėmesį į pastebėtus trūkumus, vienas „ Meta“ darbuotojas šio mėnesio pradžioje pradėjo rengti ataskaitas apie konkrečią savaitę nustatytus didžiausius aferistus. Jose nurodoma, kuris reklamuotojas per savaitę gavo daugiausia naudotojų skundų dėl sukčiavimo.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Vis dėlto net pažeidimo nustatymo faktas negarantuoja paskyros panaikinimo. „Reuters“ patikrino penkias paskyras, nurodytas vienoje iš didžiausių aferistų ataskaitų, ir išsiaiškino, kad dvi iš jų tebėra aktyvios net praėjus šešiems mėnesiams. Beje, viena iš jų naudojama nelegaliems internetiniams kazino reklamuoti.
Praėjusiais metais „Meta“ sukūrė novatorišką būdą, kaip sumažinti apgaulingos reklamos kiekį ir kovai su ja neišleisti per daug pinigų, - tiesiog padidino paslaugų kainas galimiems sukčiams. Prieš prasidedant kainų siūlymui, „Meta“ automatinės sistemos apskaičiuoja tikimybę, kad konkretus reklamuotojas užsiima neteisėta veikla. Vadovaujantis naująja „Meta“ politika, tikėtini sukčiai, dar neprisidirbę tiek, kad būtų užblokuoti, turi plačiau atverti piniginę, norėdami laimėti aukcioną.
Taigi, sukčiavimu įtariami juridiniai asmenys „Meta“ sumoka daugiau, kad laimėtų reklamos aukcionus. Rezultatas: viena vertus, „Meta“ parduoda mažiau melagingos reklamos, kita vertus, iš potencialių aferistų, kurie laimi aukcionus, uždirba daugiau.
7 „Facebook“ prekyvietės sukčiavimo atvejai (ir kaip jų išvengti)
tags: #naujausios #informacijos #pateikimas #socialiniame #tinkle #facebook