Nesibaigiantys neramumai pasaulyje pavertė Lietuvą aktyvia pabėgėlių prieglobsčio vieta. Per pastaruosius porą metų į šalį atvyko virš 50 tūkst. pabėgėlių.
Pabėgėlių Pažeidžiamumas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Ieva Laugalytė teigia, kad visi sulaikymo vietose esantys asmenys gali būti laikomi pažeidžiamais vien dėl to, kad jų laisvė yra apribota ilgą laiką, žmonės nėra užtikrinti dėl ateities, jie potencialiai bėga iš savo šalies dėl joje vykstančio karo, dėl patirto persekiojimo, smurto ir panašiai.
Pažeidžiamumą didina ir tai, kad į Lietuvą atvykę asmenys dažnai gali neturėti aiškios informacijos apie savo teisinę padėtį, prieglobsčio suteikimo procedūras, gali iki galo jų nesuprasti, tam tikri dalykai gali būti jiems ne iki galo aiškiai iškomunikuojami arba informacija nesuteikiama jiems suprantama kalba.
Kalbant apie lyties aspektą, svarbu, kad su asmenimis dirbtų jų lyties specialistai. I. Laugalytė teigia, jog svarbu suvokti, kad tai nėra vienalytė, homogeniška grupė, tarp jų yra pačių įvairiausių žmonių.
Dirbantys su pabėgėliais turėtų gebėti identifikuoti atvykusio asmens pažeidžiamumą. Tie bruožai gali būti patys įvairiausi: lytis, amžius, kilmė, negalia, religija, etninė priklausomybė, seksualinė orientacija, socialinė padėtis.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Pažeidžiamumo nenustatys žmogus, kuris suteikia pabėgėliams savo būstą, tą turi padaryti priėmimuose centruose dirbantys specialistai.
Visuomenės Nuomonė apie Pabėgėlius
Nors pasigirdo kalbų, kad lietuvių požiūris į pabėgėlius keičiasi, naujausia apklausa rodo, kad tiesa - visiškai kitokia. Apklausos rezultatai rodo, kad net 61,3 proc. lietuvių nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius.
Daugelio jų teigimu, Lietuva yra nepajėgi jų integruoti (25,2 proc.). Apklaustieji taip pat tikino esantys išsigandę migracijos mastų į Europą (20,9 proc.). Nerimą lietuviams kelia ir tai, kad pabėgėliai - kito tikėjimo ir kitos kultūros.
Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius pritaria 27,8 proc. žmonių. Sprendimui priimti pabėgėlius dažniau pritaria jaunesnio amžiaus respondentai (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Paklausti, kaip vertina ES politiką pabėgėlių klausimu, 67,6 proc. respondentų tikino turintys blogą nuomonę, nes suklestėjo nelegalus pabėgėlių vežimo verslas (35 proc.) ir ES nesugeba kontroliuoti savo sienų (32,6 proc.).
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
K. Žibo teigimu, reikia pradėti kalbėti apie tai, kad Lietuvoje reikalingi įvairovės kursai, kurie būtų vedami ne tik suaugusiems. Tokio pobūdžio informacija turi būti įtraukta į darželių, mokyklų, universitetų dienotvarkę. Žmonės turi suvokti, kad migracija nėra kažkas išskirtinio.
Visuomenės nuomonės apklausa buvo atlikta 2015 metais. Apklausoje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų.
Smurtas Prieš Moteris: Priežastys ir Pasekmės
Europoje viena iš trijų moterų bent kartą gyvenime yra patyrusi fizinį ir seksualinį smurtą. Smurtą lemia visuomenėje susiklosčiusi hierarchija. Ją išlaikyti naudojama visų rūšių prievarta.
Vyrai mokomi kontroliuoti ir naudotis galia, kuri laikoma vyriškumo norma. Ši galia palaikoma prievarta, naudojama pagal poreikį. Vyras, skriaudžiantis savo žmoną, kartu skriaudžia ir viską matančius bei girdinčius vaikus. Vyrai labai dažnai skriaudžia ir savo atžalas. Nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp smurtavimo prieš žmoną ir seksualinio smurto prieš vaikus.
Beveik pusė lietuvių mano, kad aukos pačios išprovokuoja smurtą savo atžvilgiu. Šis skaičius beveik tris kartus viršija Europos šalių vidurkį.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos
Visuomenei iškyla iššūkis auklėti ir šviesti žmones, kuriant lygiateisius santykius tarp žmonių. Svarbu, kad žmonės žinotų, ką reiškia smurtas, dėl kokių priežasčių jis kyla.
Turime galimybę įgyvendinti Stambulo konvenciją, kuri apibrėžia smurtą struktūriniu lygmeniu ir nubrėžia tolesnę jo įveikimo perspektyvą.
Švedijai, pastaraisiais metais priėmusiai daugybę pabėgėlių, atvykusių su savo tradicijomis, kultūra, skirtingu mentalitetu, greičiausiai iškyla naujų iššūkių. Svarbu suprasti, kad nuomonė, jog visi musulmonai vyrai smurtauja prieš savo moteris ir vaikus, nėra teisinga. Smurtautojais gali būti tiek švedai, tiek musulmonai - ir tai yra tokios pat rūšies smurtas.
80 procentų moterų Švedijoje teigia patyrusios seksualinį priekabiavimą, tuo tarpu Lietuvoje tokių yra 35 procentai.
Lankydamasi Lietuvoje pastebėjau, kad jūs turite nedaug paramą moterims teikiančių centrų. Švedijoje jų yra kiekvienoje savivaldybėje. Jei moterys neturi kur eiti, kur gauti pagalbą, ką jos darys?
Organizacijos, Teikiančios Pagalbą
Labdaros ir paramos fondas “Frida” sukūrė, ištestavo ir adaptavo įvairioms sąlygoms bei galimybėms ukrainiečių moterų-karo pabėgėlių integracijai ir įgalinimui skirtą paslaugų modelį SIEK.
Modelis SIEK - integracijai ir įgalinimui skirtas paslaugų, įrankių ir gerųjų praktikų rinkinys, tinkamas įvairioms sąlygoms bei galimybėms. Tai išsamus, holistinis moterų karo pabėgėlių integracijos modelis, orientuotas į jų stiprinimą, bendruomenės telkimą ir ilgalaikę savarankišką gerovę.
Modelis SIEK skirtas savivaldybėms, jų įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, savanoriškoms ar verslo iniciatyvoms ir kitoms formalioms ar neformalioms organizacijoms, prisidedančioms prie pabėgėlių integracijos Lietuvoje.
Modelis SIEK yra itin lankstus - jis gali būti taikomas tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse savivaldybėse, prisitaikant prie vietinių išteklių, galimybių ir poreikių. Galima naudoti visą arba atskiras jo dalis - tas, kurios konkrečiame regione yra aktualiausios.
Modelis SIEK suteikia ne tik teorines integracijos proceso žinias bei strategines gaires, bet ir praktinius įrankius: šablonus, sąrašus, informacinius gidus, plakatus, pavyzdžius iš realaus taikymo bei gerąsias praktikas.
Modelis SIEK yra suskaitmenintas, jo virtuali prieiga nemokamai ir neribotai suteikiama visiems, kurie norėtų juo naudotis.
Asociacija Moterų informacijos centras buvo įregistruota 1996 04 26, bet faktiškai šios organizacijos veikla prasidėjo 1994 m. birželio mėnesį. Pirmieji MIC tikslai buvo siekti lyčių lygiateisiškumo įgyvendinimo Lietuvoje, ugdyti visuomenės sąmoningumą lygių teisių ir galimybių srityje bei skatinti moteris siekti savo teisių. Jų siekdamas MIC rengė ir publikavo informacinius ir šviečiamuosius leidinius, inicijavo tyrimus ir publikavo jų rezultatus, organizavo konferencijas bei seminarus, konsultavo.
MIC buvo daugelio lyčių lygybės klausimų iškėlimo ir jų sprendimo pradininku. MIC inicijavo keletą tyrimų apie smurtą prieš moteris, kurių svarbiausias - pirmasis viktimologinis tyrimas „Smurtas prieš moteris Lietuvoje“.
Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius kartu su asociacija "Moterų informacijos centras" bei partneriais 2019-2022 m. įgyvendino projektą "Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas", finansuotą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kurio tikslas - kelti visuomenės nepakantumą smurtui, skatinti smurto formų atpažinumą, tobulinti šioje srityje dirbančių darbuotojų profesinę kompetenciją tuo pačiu didinant pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje prieinamumą bei kokybę.
Įgyvendinus projektą parengtos "Rekomendacijas dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos, pagalbos ir paslaugų užtikrinimo nuo jo nukentėjusiems asmenims bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo tobulinimo".
Tarptautinė kampanija - 16 dienų prieš smurtą prieš moteris. Kiekvienais metais viso pasaulio nevyriausybinės organizacijos skatina atkreipti dėmesį į šią problemą, kuri vis dar yra labai arti kiekvieno iš mūsų. Statistika sako, kad pasaulyje 1 iš keturių moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje.
Moterų informacijos centras (MIC) - didžiausia ir seniausiai Lietuvoje dirbanti moterų nevyriausybinė organizacija, nuolat primena, kad smurtas turi būti panaikintas.
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Statistika ir tyrimai
Ši lentelė apibendrina kai kuriuos esminius statistinius duomenis ir tyrimų rezultatus, susijusius su smurtu prieš moteris Lietuvoje:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Moterys, patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą Europoje | 1 iš 3 |
| Lietuvos gyventojų, manančių, kad aukos pačios išprovokuoja smurtą | Beveik 50% |
| Švedijos moterų, teigiančių patyrusios seksualinį priekabiavimą | 80% |
| Lietuvos moterų, teigiančių patyrusios seksualinį priekabiavimą | 35% |
| Lietuvos gyventojų, nepritariančių pabėgėlių priėmimui | 61,3% |
tags: #delfi #straipsnis #pasak #specialistu #pabegeles #moterys