Ne paslaptis, kad po nepriklausomybės ir ypač įstojus į Šengeno erdvę, masė žmonių, ieškodami geresnio gyvenimo, paliko Lietuvą. Deja, emigravo ir dalis gydytojų bei slaugytojų. Man asmeniškai ne vienam šeimos gydytojui teko rašyti rekomendacijas, nes tuo laikotarpiu medikų algos buvo 5-6 kartus mažesnės, lyginant su Vakarų Europos šalių standartais, todėl kai kurioms jaunoms šeimoms tai buvo tiesiog išgyvenimo klausimas.
Lietuvoje per 35 metus medikų algos pastoviai kilo, bet ir dabar yra dar daug galvojančių ir rašančių, kad medikų darbo krūvis yra per didelis, o užmokestis galėtų būti pakeltas daugiau, ypač turint omenyje, kad sveikatos apsaugai mes skiriame vos ne per pus mažiau, lyginant su europiniais vidurkiais.
Skaidraus darbo užmokesčio direktyva: koks reglamentavimas siūlomas Lietuvoje?
Slaugytojų Atlyginimai Lietuvoje: Dabartinė Situacija
O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai - taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras).
„Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų darbo apmokėjimo kėlimui ir siekiame, kad jų vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė gydymo įstaigoje dirbančio gydytojo VDU. Taip pat pakeista ir slaugytojų padėjėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika - jiems nustatytas minimalus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis. Taip siekiame suteikti šioms profesijoms patrauklumo, norime paskatinti jaunus žmones rinktis darbą slaugos srityje“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse - čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.
Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus.
Vidutinis vieno mėnesio viešųjų gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas per 2016-2025 m. I ketvirčio laikotarpį didėjo nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų.
2025 m. I ketvirtį viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų santykis su šalies VDU Lietuvoje pasiekė 2,3. Šis rodiklis reikšmingai viršija Latvijos (1,3) ir Estijos (1,7) lygį.
Slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU taip pat auga - nuo 1,1 2024 m. iki 1,13 2025 m. pradžioje. Šis rodiklis artimas EBPO šalių vidurkiui, kuris svyruoja apie 1,2 (atitinkamai Estijoje 0,95, o Latvijoje - 0,92) ir rodo nuoseklų progresą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Taip pat didelį dėmesį SAM skiria medikų pritraukimo priemonėms ir numatė 17 mln. eurų studijų finansavimui: studijų kainos apmokėjimui, stipendijų skyrimui bei gydytojų rezidentų darbo užmokesčio priedų mokėjimui.
Šie rezultatai patvirtina, kad Lietuva žengia teisingu keliu, siekdama užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams viešajame sektoriuje, o atlyginimų augimas tampa svarbiu žingsniu stiprinant visos sveikatos sistemos patrauklumą ir tvarumą.
Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų medikų užmokesčio didinimui 2025 m. skirti daugiau nei 200 mln. eurų PSDF lėšų.
Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose - 515 eurų.
Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse - 214 eurų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Nesutarimai ir Derybos
Kai kuriais svarbiais klausimais neradusios sutarimo su SAM profesinės sąjungos praėjusią savaitę, liepos 9 dieną, jai išsiuntė Nesutarimo protokolą. O Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę savo poziciją visuomenei netiesiogiai demonstravo paviešindama žinutę apie išaugusius medikų atlyginimus - viešosiose gydymo įstaigose vidutinis medikų darbo užmokestis nuo 2016 m. iki 2025 m. pirmojo ketvirčio padidėjo tris kartus, o algų fondas nuo 50 mln. iki 169 mln.
„Šiuo metu derybos pasibaigė nesutarimu. Tai yra tam tikri klausimai, kuriais sutarėme, ir tie, kur nesutarėme. Jį taip pat reikės suderinti tarpusavyje, ar vienodai įvardijami klausimai, dėl kurių šalys nesutaria. Kas laukia toliau? „Greičiausiai vyks kolektyvinis ginčas“, - sakė pašnekovė.
„Kasmet tariamasi dėl formulėje esančio minimalios mėnesinės algos dydžio, kad jisai būtų ne dvejų, trejų metų senumo. Vienas pagrindinių mūsų lūkesčių, kad jis bus paliekamas ne ankstesnių, o pernai metų“, - sakė ji.
„Taip pat mums svarbus finansavimas darbo užmokesčiui, ir būtent įrašyta rekomendacija, kad ligonių kasų skiriamą finansavimą rekomenduojama skirti darbo užmokesčiui didinti. „Norėtųsi, kad slaugytojų algos didėtų atsižvelgiant į augančias kainas, paslaugų sektoriaus įkainius, nes slaugytojų trūkumas gilėja.
Grįžtant prie SAM žinutės apie per devynerius metus pakitusius medikų atlyginimus, prieš mokesčius vidutinė gydytojų alga pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų - 2 621 eurą. (2016 m. atitinkamai - 1721 ir 884 eurus.)
R.Kiršienė teigia, kad tai būtų apie 2-2,5 tūkst. Ji konstatuoja, kad algos neatitinka slaugytojų lūkesčių.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras mano, kad gydytojų atlyginimai šiai dienai jau tikrai yra gana nemaži. Tačiau slaugytojos negali lygiuotis algomis su gydytojais, kartais - nė perpus.
R.Kiršienė sako, kad ne kartą yra kalbėjusi su slaugytojais apie jų algas. „Rajonuose jie uždirba apie 1,2-1,3 tūkstančio eurų. To priežastis - neturi kur daugiau eiti, ką daryti, ypač, jei žmogus pensinio amžiaus.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, slaugytojų algos didžiausios GMP tarnyboje ir universiteto ligoninėse. Iš universiteto ligoninių dosniausios Kauno klinikos, likusios moka panašiai ir kiek mažiau. Trečia vieta pagal atlygio dydį tenka poliklinikoms.
R.Kiršienė pastebi, kad didesni yra šeimos gydytojų atlyginimai, nes jie gauna papildomą finansavimą iš savivaldybių. Taip pat geriau apmokami skubios pagalbos gydytojai.
Nuo rugsėjo, Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, skirdami papildomą finansavimą SAM tęs medikų bendruomenei duotus pažadus ir dės maksimalias pastangas, kad medikų ir slaugytojų algos ir toliau didėtų.
Praėjusiais metais didėjo ir gydytojų rezidentų algos. Tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga - nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo - 614,84 Eur, vyresniojo - 702,67 Eur).
Medikų nuomone, tai, kad SAM didins fondą, dar nereiškia, jog atlyginimo didėjimą jaus medikai. „Gausime maždaug 5-7 proc. didesnę algą. Didina 15 proc., atskaičiuos mokesčius, be to, visose įstaigose sako, kad pinigų nėra, - DELFI savo įžvalgomis dalinasi vienas gydytojas.
Matome, kad keliant atlyginimus jie padidėja vos keliais šimtais eurų. Akivaizdu, kad norint pasiekti numatytų įsipareigojimų (gydytojų vidutinis darbo užmokestis turi pasiekti 3250 eurų, o slaugytojų - 1625 eurus) tokio didėjimo tempo neužtenka.
„Didelė dalis stojančių į slaugytojų specialybę asmenų jau ruošiasi iš karto emigruoti, apie trisdešimt procentų“, - sako Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė
Marijampolėje dirbanti moteris tikina, kad slaugytojui valstybiname sektoriuje sunkiai plušėti tenka mažiausiai dvigubu krūviu. „Mėnesis laiko - ir palieku valstybinį sektorių, pradirbus vienuolika metų, nes nematau perspektyvos, nematau motyvacijos, rankų be galo trūksta“, - sako moteris.
Slaugytojos gauna du kartus mažesnę algą už gydytojus, o ir užsienyje ar privačiame sektoriuje siūlomas užmokestis kur kas didesnis.
„Virš 600 eurų, 630, 650. Jeigu slaugytoja gauna 880 eurų - tai jau yra geras atlyginimas. Tuo tarpu Norvegijoje, slaugytoja, kuri turi labai normalų krūvį, dirba vienu etatu, ji į rankas gauna 4 tūkst. eurų“, - sako Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė.
Pasak Medikų sąjūdžio, Lietuvoje itin trūksta pagarbos šios specialybės darbuotojams - ir iš pačios visuomenės, ir iš darbdavio.
Norvegijoje jau 10 metų dirbanti slaugytoja tikina, kad čia jaučiasi kur kas geriau ne tik dėl finansinių priežasčių. Tačiau ir darbo užmokestis, lyginant su kitais medicinos darbuotojais, - skiriasi nežymiai.
Skaičiuojama, kad iki 2028 metų Lietuvoje trūks daugiau nei 7000 slaugytojų.
Slaugytojų Atlyginimai Vilniuje: Diskusijos
Neseniai Vilniaus miesto tarybos narys Saulius Čaplinskas savo feisbuko paskyroje pasidalino iš gydymo įstaigų gautais duomenimis, kiek bruto, tai yra „ant popieriaus“ vidutiniškai Vilniuje uždirba gydytojai ir slaugytojai. Pasak jų, niekas tokių algų iš tiesų negauna.
Apsilankius sveikatos priežiūros įstaigose, praktiškai visi jų vadovai pabrėžė, kad pagrindinė problema yra gydytojų ir slaugytojų trūkumas. Tad gydymo įstaigos savivaldybei pateikė duomenis, kokią algą gauna slaugytojai ir gydytojai, vidutiniškai už pilną etatą.
Slaugytojų Darbo Sąlygos Lietuvoje
Slaugytojo darbo sąlygos būna labai įvairios, priklausomai nuo slaugytojo specializacijos (intensyviosios terapijos, psichiatrijos, skubiosios medicinos, bendruomenės, operacinės), įstaigos skyriaus ir nuo pačios įstaigos tipo. Bendras tendencijas pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.
Darbo paieškų portale CVbankas.lt skelbiama apie 20 pasiūlymų slaugytojams. Dauguma jų - darbui Lietuvoje, tačiau yra pasiūlymų ir darbui užsienyje. O analogiškas darbas užsienyje įvertinamas kur kas didesne suma, pavyzdžiui, slaugytojos (-o) Vokietijoje darbo skelbime nurodytas atlyginimas - nuo 2 tūkst. Eur „į rankas“.
Slauga - tai ne vien profesija, tai yra gyvenimo būdas, kuris ne visada būna naudingas pačiam slaugytojui. Tai nuolatinis balansavimas tarp garbės ir pažeminimo. Vieni slaugos profesiją išaukština, kiti paniekina - abejingų nebūna, tačiau visiems slaugytojų paslaugų reikia ir reikės vis labiau.
Slaugos darbuotojos atlygis „popieriuje“ sudaro 900 Eur, plius priedai už naktines pamainas. Vadinasi, jei moteris per mėnesį turi 5 naktinius budėjimus, tai atlyginimas „į rankas“ siekia 680 Eur, be naktinių pamainų - 600 Eur.
„Mano, kaip slaugytojos, kompetencijos vis plečiamos begale pareigų, dokumentacijos kiekiai yra tikrai dideli. Labai gaila, kad personalo kiekio plėsti neplanuojama. Vadovo požiūris - kaip ir visų kitų vadovų - reikalaujama daugiau nei įmanoma. Atlyginimams - nėra pinigų, naujo personalo priėmimui - nėra sukurtų etatų. Visuomenės požiūris ne ką geresnis: dažnai po straipsniai pasipila komentarų, neva tik kavą geriame, nieko nedirbame, gyvename iš kyšių", - sako Simona.
Tuo atveju, jeigu pasikeistų šeimos aplinkybės ir moteris turėtų finansiškai išlaikyti šeimą, tikėtina, jos profesinis kelias esą pasisuktų kita linkme.
Kadangi slaugytojai esą turi puikias galimybes save išmėginti įvairiose srityse, tad pašnekovė jomis pasinaudojo, dirbdama skirtingose įstaigose: ambulatorinėje ir stacionarinėje grandyje, valstybiniame ir privačiame sektoriuje, išbandė ir pavaldinio, ir vadovo pozicijas.
„Slauga - tai ne vien profesija, tai yra gyvenimo būdas, kuris ne visada būna naudingas pačiam slaugytojui. Tai nuolatinis balansavimas tarp garbės ir pažeminimo. Vieni slaugos profesiją išaukština, kiti paniekina - abejingų nebūna, tačiau visiems slaugytojų paslaugų reikia ir reikės vis labiau“, - įsitikinusi Svetlana.
Anot jos, šiame darbe sunkiausia - išlikti geros sveikatos būklės. Kaip sako pašnekovė, moksliniais tyrimais įrodyta, kad būtent slaugytojai iš visų asmens sveikatos priežiūros specialistų dažniausiai patiria perdegimo sindromą, moralinį distresą bei fizinį smurtą iš pacientų.
Moteris tikina, kad dabartinis jos darbo grafikas, darbo sąlygos viršija visus lūkesčius: „Esu tikrai patenkinta. Svarbiausia - nereikia nuleisti rankų, nebijoti pokyčių, nebijoti pauzių, naujų išbandymų, ir tikrai kiekvienas slaugytojas gali rasti sau tinkamą vietą.“
Vis dėlto jai, kaip jaunai slaugytojai, didelis šokas buvo patekti į „vyresnius“ susiformavusius kolektyvus, kuriuose į jauną žmogų esą žiūrima priešiškai.
„Negaliu kalbėti apie visus slaugytojus, bet, kalbant apie mano patirtį, kai teko keisti ne vieną darbo vietą, iš vyresnių kolegų darbe susidūriau su vadinamuoju „mobingu“ (liet. psichologinis smurtas). Mūsų šalyje tarp sveikatos priežiūros specialistų apie tai kalbama nedaug arba išvis kenčiama ir tylima, o štai užsienyje yra net terminas „Nurses Eat Their Young“ (patyčios - DELFI). Naujoko adaptacijos programų šiame darbe nėra, dažniausiai tvarkaisi, kaip sugebi. Iš tiesų pats darbas jau įtemptas, o, kai tenka patirti priešiškumą iš kolegų ir vadovo, tai ypač sunku. Be to, tikrai vis dar jaučiama hierarchija tarp slaugytojų, gydytojų ir kito personalo. Žinoma, per savo praktikas esu sutikusi ir nuostabių vadovių bei vyresnių darbuotojų, tačiau dažniausiai tokiuose kolektyvuose nelabai didelė kaita, tad ir darbą ten gauti sunkiau“, - pasakoja slaugytoja.
Anot Julijos, darbas nėra iš tų, kur galima daug ir gerai uždirbti, tad ji tikisi, kad vis labiau trūkstant slaugytojų į gerą pasikeis ir jų atlyginimai, kaip ir požiūris į jas.
tags: #slaugytoju #atlyginimas #suuniversitetiniu #delfi