Sportas, būdamas svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, neapsaugotas nuo negatyvių reiškinių, tokių kaip patyčios. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime patyčių sporte apibrėžimą, jų rūšis, priežastis ir pasekmes, remiantis moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis. Taip pat aptarsime psichologinius aspektus, susijusius su patyčiomis, ir pateiksime rekomendacijų, kaip atpažinti bei spręsti šią problemą.
Patyčių Sporte Apibrėžimas
Patyčios sporte - tai viena iš smurto formų, pasireiškianti sistemingais, pasikartojančiais tyčiniais veiksmais, kuriais sukuriama bauginanti aplinka ir daroma fizinė, psichologinė ar finansinė žala. Patyčias dažnai lydi galios disbalansas, kai auka atsiduria silpnesniojo pozicijoje. Agresorius nebūtinai yra fiziškai stipresnis, nes galios persvara gali būti įgyjama susijungus į grupę ar turint valdžios įgaliojimus, pavyzdžiui, būnant komandos kapitonu, treneriu ar administracijos darbuotoju.
Lietuvių kalboje žodis „patyčios“ apima viską, kas daroma kito žmogaus apmaudui, piktumui. Anglų kalboje vartojamas terminas „bullying“ reiškia ne tik skaudinimą, bet ir bauginimą. Šie ženklai rodo, kad jėgų persvara yra jų pusėje, adekvataus pasipriešinimo, kaip ir sankcijų, nėra ir nebus ateityje. Visa tai tik paskatina tęsti patyčias.
Patyčios gali būti nereguliarios (keli epizodai per sezoną) arba nuolatinės (viso sezono metu užpuolimai įvyksta kartą ar kelis kartus per savaitę).
Patyčių rūšys
Pagal tai, kokie veiksmai naudojami, patyčios dar skiriamos į tam tikras grupes: verbalines, fizines, socialines, elektronines.
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams
- Verbalinės: Bet kokie žodiniai užpuolimai (įžeidinėjimai, pravardžiavimai, pašaipūs komentarai, ironija, erzinimas, apkalbos, grasinimai).
- Fizinės: Fizinio ir psichologinio skausmo sukėlimas naudojant fizinę jėgą (smūgiavimas, stumdymas, kandžiojimas, spjaudymas, pinigų ar daiktų atiminėjimas).
- Socialinės: Manipuliavimas socialiniais santykiais, kuriuo sukeliamas diskomfortas, psichologinis skausmas, išgyvenamas dėl atstūmimo, socialinio izoliavimo (ignoravimas, vengimas bendrauti, atskyrimas nuo grupės, niekuo nepagrįsti kaltinimai).
- Elektroninės: Naudojant socialinius tinklus, internetinius forumus, elektroninio pašto sistemas. Veiksmai gali varijuoti nuo verbalinių, socialinių iki fizinių užpuolimų, kurie pasireiškia įrangos užvaldymu, sugadinimu siunčiant kenkėjiškas programas.
Sporto mintys #3: Kaip atpažinti siaubingą trenerį
Patyčių dalyviai
Išskiriami keli vaidmenų tipai patyčių procese:
- Baugintojai: Patyčių iniciatorius ir jo šalininkai. Iniciatorius pradeda patyčių procesą ir sutelkia kelis šalininkus, kurie motyvuoja iniciatorių, kursto, patys dalyvauja išpuoliuose.
- Stebėtojai: Tiesiogiai nedalyvauja patyčiose, tačiau vieni prisiima „sirgalių“ vaidmenį, kiti abejingai stebi arba apsimeta, kad nieko nemato, baimindamiesi baugintojų išpuolių prieš juos.
- Gynėjas: Asmuo, kuris ryžtingais veiksmais nutraukia patyčias, užstodamas taikinį ar išvesdamas jį iš pavojingos aplinkos.
Patyčių priežastys
Nepriklausomai nuo patyčiose dalyvaujančių asmenų amžiaus ar vaidmens organizacijoje, galima išskirti kelias tokių priežasčių grupes:
- Individualios priežastys: Dažnai patyčių taikinys išsiskiria tam tikrais bruožais, dėl kurių atrodo lengvai pažeidžiamas (jaunesnis amžius, silpnesnis kūno sudėjimas, depresija, mažas pasitikėjimas savimi). Agresorius išsiskiria geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, narcisizmu, egocentriškumu, silpna empatija ir gebėjimu manipuliuoti aplinkiniais, nevengiant smurto.
- Organizacinės priežastys: Patyčios plinta aplinkoje, kurioje stokojama tarpasmeninės pagarbos, socialinės paramos, griežtai apibrėžtų etinių normų, pozityvaus trenerio pavyzdžio, o agresoriai įsitikinę, kad dėl savo elgesio išvengs adekvačios personalo reakcijos ir sankcijų. Patyčių rizika didėja komandose ir sporto organizacijose, kuriose vyrauja stipri tarpasmeninė konkurencija ir laimėjimo „bet kokia kaina“ ideologija, stokojama veiksmingų neetiško elgesio kontrolės mechanizmų.
- Socialinis kultūrinis kontekstas: Jis apima vertybes, normas, stereotipus, dėl kurių patyčios gali būti neatpažįstamos, palaikomos ar toleruojamos (įsitikinimai, kad grubus elgesys „psichologiškai užgrūdina“, trenerių patyčios „motyvuoja“ labiau stengtis).
Patyčių pasekmės
Patyčių poveikis asmeniui yra trejopas: psichikai, fizinei sveikatai ir socialinei bei ekonominei gerovei.
Pasekmės psichikai:
- Padidėjęs nerimas
- Įkyrios mintys
- Moralinio mąstymo sutrikimai
- Dėmesio sutrikimai
- Agresyvumas
- Rizikinga elgsena
- Nemiga
- Naktiniai košmarai
- Emocinis nestabilumas
- Profesinis perdegimas
- Depresija
- Potrauminio streso sutrikimas
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas
- Mintys apie savižudybę ar žmogžudystę
Pasekmės fizinei sveikatai:
Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, raumenų įtampa ir kitos streso sukeltos ligos.
Pasekmės socialinei ir ekonominei gerovei:
Nors tiesiogiai nenurodyta tekste, galima numanyti, kad patyčios gali lemti socialinę izoliaciją, sunkumus bendraujant su kitais, prastesnius akademinius ar sportinius rezultatus, finansines problemas dėl gydymo ar prarasto darbingumo.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę
Psichologiniai aspektai
Psichologiniai aspektai yra itin svarbūs analizuojant patyčias sporte. Jurijus Vaščenkovas, kineziterapeutas ir psichologas, dirbantis su Lietuvos baidarininkų rinktine, pabrėžia terapinio santykio tarp sportininko ir mediko svarbą. Būtina pajausti, ko sportininkas nori, bet nelikti vien emociniu pašnekovu. J. Vaščenkovas siekė suprasti psichikos, elgesio ir organizmo fiziologijos ryšius, tokiu būdu į visumą susiedamas psichologijos ir fizinės medicinos disciplinas. Jo tyrimai parodė, kad susidomėjimas reikšmingai didina ištvermę ir motyvaciją, reikšmingai mažina subjektyvų sunkumo jausmą ir skausmą.
Integracinė medicina, į kurią atsižvelgia J. Vaščenkovas, susieja skirtingas sritis, pavyzdžiui, gydant širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.
Biopsichosocialinė paradigma teigia, kad susidūrus su bet kokiu sveikatos sutrikimu svarbūs tiek kūno biologiniai, tiek psichosocialiniai veiksniai.
Monografijos „Patyčių sporte fenomenas“ įžvalgos
22-ojoje Vilniaus knygų mugėje pristatyta Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkių profesorių Jolitos Vveinhardt ir Vilijos Bitės Fominienės parengta monografija „Patyčių sporte fenomenas“.
„Patyčios - kur kas sudėtingesnis reiškinys, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų tyrimas parodė, kad į jas vienaip ar kitaip yra įsitraukę iki pusės sportininkų, o situacija atskirose sporto šakose skiriasi. Dažnas net patys nesuvokia, kad dalyvauja patyčiose, o kai kuriems treneriams atrodo, jog psichologinis smurtas yra gera priemonė tiek treniruojant, tiek sprendžiant tarp sportininkų kylančius konfliktus.“
Taip pat skaitykite: Fizinio darbingumo vertinimas
Smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Ši problema yra plačiai paplitusi ir kasdien paveikia milijonus žmonių įvairiose pasaulio šalyse.
Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą fizinio smurto, seksualinės prievartos arba persekiojimo formą.
Smurto formos artimoje aplinkoje:
- Fizinis smurtas: kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį.
- Seksualinis smurtas: kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo.
- Persekiojimas: tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos.
- Psichologinė agresija: tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus.
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę.
Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.
TOK rekomendacijos
Priekabiavimas ir prievarta - tai žmogaus teisių pažeidimas, darantis žalą ir asmens, ir visos organizacijos gerovei. Sporte dėl to kenčia sportininkai ir kiti žmonės, o teisinę, finansinę ir moralinę atsakomybę tenka prisiimti sporto organizacijoms. Vykdydamas savo vaidmenį užtikrinant sportininkų sveikatos stiprinimą ir apsaugą, TOK pripažįsta sportininkų teisę į saugią ir draugišką sporto aplinką.
Visi su sportu susiję asmenys privalo prisidėti prie priekabiavimo ir prievartos apraiškų išaiškinimo, tai pat prevencijos ir orumo, pagarbos ir saugumo kultūros ugdymo sporte. Už saugumą pirmiausia atsako sporto organizacijos, todėl jos turėtų aktyviai siekti išaiškinti ir išgyvendinti minėtas apraiškas.
Paprastai išskiriamos keturios priekabiavimo ir prievartos formos, pasireiškiančios atskirai arba sąveikoje:
- Fizinė prievarta: bet koks tyčinis nepageidaujamas veiksmas, pvz.: kumščiavimas, mušimas, spardymas, kandžiojimas arba deginimas, sukeliantis fizinę traumą arba sužalojimą.
- Seksualinis priekabiavimas: bet koks verbalinis arba fizinis seksualinio pobūdžio elgesys, kurio kitas asmuo nepageidauja arba kurį yra priverstas kęsti dėl jam daromo spaudimo ar manipuliavimo.
Priekabiavimas ir prievarta gali turėti rimtą neigiamą poveikį sportininkų fizinei, socialinei ir psichinei sveikatai. Dėl to gali suprastėti rezultatai arba net kilti mintis atsisakyti sporto. Taip pat priekabiavimas ir prievarta gali sukelti psichosomatinius susirgimus, nerimą, depresiją, svaiginimąsi, savęs žalojimą ir netgi pastūmėti į savižudybę.
Aukštas pareigas užimančių asmenų pasyvus požiūris ir nesikišimas, neigimas ir (arba) tylėjimas didina psichologinę priekabiavimo ir prievartos daromą žalą.
| Pasekmės | Apibūdinimas |
|---|---|
| Fizinė sveikata | Sužeidimai, galvos skausmai, nemiga, virškinimo problemos |
| Psichinė sveikata | PTSD, depresija, nerimas, mintys apie savižudybę |
| Socialinė gerovė | Socialinė izoliacija, sunkumai bendraujant |